Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-03-14 · Civilinė byla Nr. e2-4219-446/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-03-14
Bylos Nr.
e2-4219-446/2019
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00176-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilma Raščiuvienė
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus
Atsakovas
J. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4219-446/2019Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00176-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.4; 3.1.7.8; 3.2.6.4 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASPRELIMINARUS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 14 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Vilma Raščiuvienė

dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį atsakovei J. J. dėl iš Vaikų išlaikymo fondo išmokėtų išmokų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius teismui pateikė ieškinį, kuriuo dokumentinio proceso tvarka prašo priteisti iš atsakovės J. J. 1 055,42 Eur dydžio permokėtą vaikų išlaikymo išmoką ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškinio dalykas yra pagrįstas leistinais rašytiniais įrodymais, ieškovo piniginiai reikalavimai yra kilę iš atsakovės įstatyme nustatytos pareigos teikti ieškovui informaciją, kuri būtų svarbi prašomiems išmokų mokėjimams, ir dėl kurios nesuteikimo susidarė permoka, todėl, atsižvelgiant į ieškovo prašymą, byla nagrinėjama dokumentinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 424 straipsnio 1 dalis).

Teismui pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėja (atsakovė) J. J. Vaikų išlaikymo fondo administracijai pateikė 2012 m. balandžio 2 d. surašytą, tačiau faktiškai Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administracijai pateiktą tik 2012 m. rugsėjo 14 d. prašymą Nr. D1-21056 išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo nepilnamečiui vaikui Š. P. gauti. Atsižvelgiant į atsakovės pateiktą prašymą bei į antstolio Tomo Ubarto 2012 m. kovo 29 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą Nr. K002464, Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. V2-12028 buvo nuspręsta Š. P. nuo 2012 m. balandžio 2 d. iki 2027 m. liepos 14 d. mokėti išmokas iš Vaikų išlaikymo fondo, šias išmokas mokant tol, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme (dabar – Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymas) nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos mokėjimą.

Vadovaujantis išmokos skyrimo metu, t. y. 2012 m. rugsėjo 24 d., galiojusio Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 6 straipsnio 2 dalimi, atsakovė J. J. privalėjo raštu ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šių aplinkybių atsiradimą, pranešti Fondo administratoriui apie aplinkybes, turinčias įtakos Vaikų išlaikymo fondo išmokos mokėjimui.

Kadangi atsakovė J. J. laiku neinformavo Fondo administracijos apie Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 20 d. priimtą įsakymą Nr. A-1096 dėl laikinosios globos nustatymo Š. P., kuriuo nuo 2015 m. spalio 16 d. nepilnamečiui Š. P. buvo nustatyta laikinoji globa ir vaiko globėja paskirta O. P. bei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta kartu su globėja, todėl už laikotarpį nuo 2015 m. spalio mėnesio iki 2017 m. balandžio mėnesio susidarė permoka. Fondo administracija 2017 m. birželio 6 d., gavusi Kelmės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo dėl laikinosios globos nustatymo Š. P. kopiją, 2017 m. liepos 17 d. priėmė sprendimą Nr. V2-7158 dėl sprendimo pakeitimo ir nuo 2015 m. spalio 16 d. išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo. Atsakovei J. J. 2017 m. liepos 14 d. ir 2017 m. liepos 27 d. buvo išsiųstos pretenzijos dėl išmokų iš vaikų išlaikymo fondo mokėjimo nutraukimo ir permokos grąžinimo. Ieškovas 2018 m. rugsėjo 12 d. ir pakartotinai 2018 m. spalio 24 d. atsakovei J. J. išsiuntė raginimą dėl nustatytos 1 055,42 Eur dydžio permokos grąžinimo, tačiau jie ieškovui buvo grąžinti neįteikti.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2018 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. V-5 patvirtinto Vaikų išlaikymo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo 68 punktu, jei pareiškėjui (šiuo atveju atsakovei) už vaiką, kuriam išmoka neturėjo būti mokama yra nustatyta išmokos permoka dėl pareiškėjo (atsakovės) kaltės, išmokos permoka išieškoma Lietuvos Respublikos Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio, nustatyta tvarka.

Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės valstybinio socialinio draudimo Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Remiantis Lietuvos Respublikos Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 15 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nustačius, kad išmokos buvo išmokėtos neteisėtai, nes kreipdamasis dėl išmokų pareiškėjas pateikė neteisingus duomenis, reikalingus išmokoms skirti, arba išmokų mokėjimo laikotarpiu šiame įstatyme nustatytais terminais ir tvarka nepranešė apie atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į išmokas arba išmokų dydžiui, pareiškėjas privalo grąžinti išmokų administratoriui visą neteisėtai gautą pinigų sumą iš karto arba dalimis.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalis). Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso numatytas išimtis (CK 6.237 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms daroma išvada, kad atsakovė J. J. neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos teikti ieškovui informaciją, kuri būtų svarbi prašomiems išmokų mokėjimams, neinformavo ieškovo apie laikinosios globos jos nepilnamečiui sūnui Š. P. paskyrimą, dėl šio informacijos nesuteikimo susidarė permoka ir ji negrąžino ieškovui šio reikalaujamos grąžinti 1 055,42 Eur permokos. Duomenų apie tai, kad atsakovė J. J. ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui būtų sumokėjusi permoką, byloje nėra. Todėl ieškinys dėl 1 055,42 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt penkių eurų 42 ct) permokėtos vaikų išlaikymo išmokos priteisimo iš atsakovės yra pagrįstas ir tenkinamas (CK 6.263 straipsnis, 6.237 straipsnio 1 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Todėl ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės J. J. taip pat yra pagrįstas ir tenkinamas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 12 Eur dydžio žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta tvarka yra atleistas, ir 1,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 13,79 Eur priteistina valstybei iš atsakovės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262-263 straipsniais ir 428 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, įmonės kodas 191738576, 1 055,42 Eur (vieno tūkstančio penkiasdešimt penkių eurų 42 ct) dydžio permokėtą vaikų išlaikymo išmoką ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2019 m. kovo 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybei 13,79 Eur (trylika eurų 79 ct) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas 5660).

Atsakovė per 20 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos privalo įvykdyti sprendimą arba sprendimą priėmusiam teismui raštu pateikti motyvuotus prieštaravimus.

Jeigu per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos prieštaravimai nebus pateikti, preliminarus sprendimas įsiteisės ir jo pagrindu ieškovui gali būti išduotas vykdomasis raštas.

Preliminarus sprendimas apeliacine ir kasacine tvarka neskundžiamas.

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo skolininkas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą privalo mokėti palūkanas bei įstatymuose ar sutartyje numatytus delspinigius, jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Teisėja Vilma Raščiuvienė