- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-23
- Bylos Nr.
- 2-342-514/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- M. T.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei M. T. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 156,50 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. birželio mėnesį internetiniame portale rado skelbimą apie parduodamą transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Telefonu susisiekęs su pardavėja išsiaiškino, kad parduodamas automobilis yra po eismo įvykio, tačiau iš nuotraukų buvo matyti, kad defektai nėra dideli, kad automobilis yra važiuojantis ir galės jį eksploatuoti. 2015-06-10 su atsakove sudarė automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, automobilio apžiūros vietoje metu atsakovė pateikė duomenis, kad automobilio techninė apžiūra galioja iki 2016-05-17, nurodė, kad visi klausimai dėl 2015-05-07 įvykusio eismo įvykio, kuriame buvo apgadintas parduodamas automobilis, yra išspręsti, transporto priemonę galima eksploatuoti Lietuvos keliuose. Nupirktu automobiliu ieškovas grįžo į namus, perregistravo savo vardu ir po atlikto remonto jį eksploatavo. 2015-08-09 VĮ „Regitra“ informavo ieškovą, jog 2015-08-05 buvo sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme nupirktajam automobiliui, panaikinus privalomosios techninės apžiūros dokumentus dėl 2015-05-07 eismo įvykyje atsiradusių transporto priemonės pažeidimų. Kita automobilio privalomoji techninė apžiūra galėjo būti atliekama tik po atkuriamojo transporto priemonės remonto nustatyta tvarka patvirtinus, jog transporto priemonė yra tinkamai suremontuota. Norėdamas, kad transporto priemonei Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būtų grąžintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, ieškovas patyrė 313 Eur išlaidų. Atsakovė ieškovo neinformavo, jog transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra dėl 2015-05-07 eismo įvykyje padarytų pažeidimų ateityje gali būti panaikinta ir ieškovas turės papildomų išlaidų grąžinant automobilį į viešąjį eismą, parduodama automobilį nuslėpė aplinkybes, susijusias su 2015-05-07 eismo įvykiu ir atliekamu tyrimu, todėl elgėsi nesąžiningai. Dėl atsakovės veiksmų, neatskleidžiant esminių sutarties sudarymo aplinkybių, ieškovas patyrė nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti atsakovė, remiantis CK 6.317, 6.327 str. nuostatomis. 2015-11-08 pavedimu kompensuodama dalį nuostolių atsakovė pervedė 156,50 Eur, likusią sumą prašo priteisti iš atsakovės.
Teismo posėdžio metu ieškovas ir atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovo nuomone, jeigu atsakovė būtų pardavusi automobilį, kuriam panaikintas leidimas dalyvauti viešajame eisme, automobilio pardavimo kaina būtų buvusi atitinkamai mažesnė. Atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu neinformavo ieškovo apie tai, kad tyrimas dėl automobilio apgadinimo nebaigtas, todėl turėtų atlyginti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su automobilio privalomosios techninės apžiūros atlikimu.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovui prieš perkant automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo žinoma automobilio techninė būklė, todėl ieškovas veikė savo rizika ir tuo prisiėmė savo veiksmų, galimų atsirasti pasekmių, atsakomybę. Atsakovė jokių neteisėtų veiksmų ieškovo atžvilgiu neatliko. Atsakovė 156,50 Eur pervedė ieškovui, siekdama taikiai sureguliuoti ginčą, o ne pripažindama ieškinį. 2015-06-10 sudarant automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, teisė disponuoti transporto priemone atsakovei nebuvo atimta ar apribota, leidimas dalyvauti automobiliui Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viešajame eisme panaikintas tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį. Taigi, automobilio pirkimo-pardavimo metu nebuvo sustabdytas leidimas automobiliui dalyvauti viešajame eisme ir tokio fakto atsakovė negalėjo nuslėpti, kadangi tokio fakto dar nebuvo, atsakovei toks faktas nebuvo žinomas. Ieškovas pirko automobilį po autoįvykio su akivaizdžiais defektais, kuriuos turėjo galimybę įvertinti prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį, ieškovas suvokė, kad nusipirkus autoįvykyje apgadintą automobilį, jo negalės eksploatuoti, atsakovė jokių aplinkybių, turinčių lemiamos reikšmės sutarties sudarymui nenuslėpė, todėl atsakovės veiksmuose nėra civilinei atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų.
Teismo posėdžio metu atsakovė ir jos atstovas palaikė atsiliepime išdėstytą nuomonę ir prašė ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovas atsakovės atsakomybę kildina iš šalių sudarytos transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties. Ieškovo teigimu atsakovė, parduodama automobilį, nuslėpė aplinkybes, turinčias lemiamos reikšmės sutarties sudarymui, t.y. kad nebaigtas tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu parduodamas automobilis buvo sugadintas, kad automobiliui gali būti sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Ieškovas remiasi CK 6.317 ir 6.327 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis pardavėjo atsakomybę už netinkamą daikto kokybę.
Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant klausimą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. netinkamo sutarties vykdymo, pirmiausia atsižvelgtina į sutartinės atsakomybės turinį atskleidžiančias sutarties sąlygas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog šalys 2015-06-10 sudarė transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė pardavė, o ieškovas pirko automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šalys pasirašė Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje nurodyta automobilio markė, modelis, valstybinis ir identifikavimo numeriai, bei kiti duomenys, reikalingi automobilį registruojant Kelių transporto priemonių registre. Pardavėja (atsakovė) sudarytoje rašytinėje sutartyje patvirtino, kad parduodama transporto priemonė priklauso jai nuosavybės teise, kad į parduodamą transporto priemonę tretieji asmenys jokių teisių ar pretenzijų neturi, transporto priemonė neareštuota, ji nėra teisinio ginčo objektas, teisė disponuoti ja neatimta ir neapribota.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad kartu su automobiliu, ieškovui buvo perduotas ir automobilio techninės apžiūros dokumentas, pagal kurį ieškovo įsigyto parduodamo automobilio techninė apžiūra, galiojo iki 2016-05-17,, bei 2015-05-07 Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK pažyma dėl eismo įvykio.
Civilinėje byloje kyla ginčas dėl atsakovės kaip pardavėjos atsakomybės už parduodamo daikto kokybę.
Pagal CK 6.327 straipsnio 1 dalį, 6.333 straipsnį pardavėjo pirkėjui perduodamo daikto kokybė turi atitikti sutarties sąlygas, o jei sutartyje nėra nurodymų - įprastus reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Tačiau pagal CK 6.327 straipsnio 2 dalį pardavėjas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas žinojo arba negalėjo nežinoti apie tokį neatitikimą.
Sudarytoje rašytinėje transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, ieškovas ir atsakovė neaptarė automobilio defektų, tačiau šalių paaiškinimais nustatyta, kad automobilio defektai buvo akivaizdūs, ieškovas įsigijo automobilį, kuris buvo apgadintas eismo įvykyje, apie tai ieškovas atsakovės prieš įsigydamas automobilį buvo informuotas, defektus apžiūrėjo, padedamas jo kviesto specialisto. Atsakovui perkamo automobilio techninė būklė buvo žinoma.
Ieškovo teigimu atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad tyrimas dėl eismo įvykio, kurio metu buvo apgadintas perkamas automobilis, nebaigtas, kad automobiliui gali būti sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme.
Byloje nustatyta, kad VĮ „Regitra“ 2015-08-04 iš Lietuvos techninės apžiūros įmonių asociacijos gavus informaciją apie techninės apžiūros galiojimo pasikeitimą sustabdė leidimą transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, t.y. draudimo įmonei, nustačius, kad eismo įvykio metu sugadintą atsakovės transporto priemonę Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remontuoti ekonomiškai netikslinga (Eismo įvykio metu sugadintų transporto priemonių, kurių remontuoti ekonomiškai netikslinga, privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros panaikinimo ir pateikimo privalomajai transporto priemonių techninei apžiūrai tvarkos aprašo, patvirtinto, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2015 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 3-109(1.5E), nustatyta tvarka).
Taigi, aplinkybė, kad automobilis negali dalyvauti viešajame eisme, panaikinus privalomosios techninės apžiūros dokumentus dėl 2015-06-07 eismo įvykyje atsiradusių transporto priemonės pažeidimų, išaiškėjo jau po automobilio pardavimo. Leidimas transporto priemonei dalyvauti eisme panaikintas institucijų, kurioms tokia teisė suteikta teisės aktais, ir kurių sprendimų atsakovė įtakoti negalėjo. Ieškovė nėra asmuo, besiverčiantis prekyba naudotais automobiliais, todėl apie privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros panaikinimo galimybę galėjo nežinoti, dėl ko teismas nesutinka su ieškovo vertinimu, jog atsakovė nuslėpė aplinkybę, kad automobiliui gali būti sustabdytas leidimas dalyvauti viešajame eisme. Tačiau prieš parduodama automobilį (kuris jos teigimu galėjo būti eksploatuojamas, su galiojančia technine apžiūra), negavus draudimo įmonės, apdraudusios automobilį, ataskaitos turėjo tuo pasidomėti. Atsakovė, sudarydama pirkimo-pardavimo sutartį, neatliko pareigos įsitikinti, kad parduoda daiktą, t.y. automobilį, atitinkantį specialiuosius teisės aktų reikalavimus, keliamus transporto priemonei. Teismo vertinimu atsakovė, parduodama automobilį, iš dalies suklaidino ieškovą, dėl automobilio tinkamumo eksploatacijai.
Nagrinėjamu atveju nepakankamai atidus ir rūpestingas, sudarydamas automobilio pirkimo-pardavimo sutartį, buvo ir pats ieškovas. Naudotoms prekėms yra taikomos kitokios nuostatos, nei toms pačioms naujoms prekėms. Vien ta aplinkybė, jog perkamas naudotas ir autoįvykyje sugadintas automobilis, lemia pirkėjo didesnio atidumo reikalavimus, todėl ieškovas, prieš įsigydamas eismo įvykyje sugadintą automobilį, matydamas akivaizdžius automobilio sugadinimus, taip pat privalėjo pasidomėti apie perkamo automobilio galimybę dalyvauti viešajame eisme. Ne atsakovė sprendžia, ar leisti dalyvauti automobiliui viešajame eisme. Aplinkybė, kad kartu su perkamu automobiliui ieškovui buvo perduoti dokumentai, patvirtinantys, kad automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2016-05-17, savaime nepatvirtina atsakovės kaip pardavėjos netinkamų pareigų vykdymo automobilio pardavimo metu, kadangi atsakovė, būdama automobilio pardavėja, turėjo pareigą keičiantis valdytojui, techninės apžiūros rezultatų kortelę (ataskaitą) perduoti naujam valdytojui (Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos respublikos susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406). Techninės apžiūros rezultatų kortelėje (ataskaitoje) pateikta išvada, patvirtina, jog transporto priemonė atitinka motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninius reikalavimus jos apžiūros metu, tačiau tai nereiškia, jog automobiliui patekus į eismo įvykį, nepasikeitė transporto priemonės techninė būklė. Pagal šalių paaiškinimus buvo apgadintas automobilio priekis, sugadinimai buvo akivaizdūs, matomi vizualios apžiūros metu, todėl, esant tokiems sugadinimams, ieškovas turėjo numatyti, kad gali būti kliūčių, siekiant automobilį eksploatuoti. Juolab, kad pagal atsakovės paaiškinimus ir liudytojos I. V. parodymus ieškovas apie tai, kad draudimo įstaigoje sprendžiamas žalos atlyginimo klausimas, žinojo. Ieškovas prieš pirkdamas automobilį turėjo galimybę patikrinti ir įsitikinti automobilio tinkamumu juo naudotis, tačiau pasitikėdamas atsakove ir jo pasikviestu specialistu (liudytoju G. Č.), tuo nepasidomėjo.
Nagrinėjamu atveju abi šalys yra fiziniai asmenys, turintys teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, kaip tai numato CK 6.156 str. 1 d. Teismas sprendžia, kad ieškovas, pirkdamas naudotą automobilį iš neprofesionalaus pardavėjo (atsakovės), prisiėmė riziką, kad perkamas automobilis gali turėti trūkumų.
Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Ginčo atveju abi šalys nebuvo pakankamai atidžios ir rūpestingos. Išaiškėjus aplinkybei, jog parduotam automobiliui, uždrausta dalyvauti viešajame eisme, atsakovė bandė sureguliuoti ginčą, atlygindama pusę ieškovo turėtų išlaidų, susijusių su automobilio trūkumų ištaisymu, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovas, nesielgdamas kaip atidus ir rūpestingas pirkėjas, turi prisiimti savo veiksmų riziką, ir pretenzijų šiuo pagrindu atsakovei nebegali reikšti.
Esant nustatytoms aplinkybėms, ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė nuslėpė nuo ieškovo automobilio techninių trūkumų buvimo faktą, ieškinys atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Ieškovo ieškinys atsakovės atžvilgiu netenkinamas, ieškovas įpareigotinas atlyginti atsakovės turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.). Atsakovės patirtos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų dydžių, teismas jas pripažįsta pagrįstomis ir būtinomis išlaidomis. Tokiu būdu iš ieškovo atsakovei išieškotina 250 Eur atsakovei jos turėtoms išlaidoms atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš V. B. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų M. T.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.