Kauno apylinkės teismo sprendimas

suinteresuotojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Agnei Bundzinskaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims Kauno miesto savivaldybei, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi dėl žemės sklypo valdymo juridinio fakto nustatymo (jog pareiškėjos tėvai M. K. ir J. K. 1933 m. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybėn 9 arų žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini), Kaunas) ir jį nuosavybės teisėmis valdė iki 1940 metų) civilinė byla nutraukta, nutarta, jog byloje bus sprendžiamas reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėja A. N., iki santuokos – K., gim. (duomenys neskelbtini), po savo tėvų J. K., mirusio 1943 m. spalio 19 d., ir M. K. (iki santuokos – K.), mirusios 1996 m. birželio 23 d., mirties priėmė jų palikimą faktiškai valdydama palikimą sudarantį turtą, pagrįstumo klausimas. Pareiškėjai apskundus Kauno apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties dalį dėl dalies bylos nutraukimo, nurodytas reikalavimas išskirtas į atskirą bylą (Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2YT-20857-9452016), 2016 m. rugpjūčio 11 d. teismo posėdyje išnagrinėtas byloje pareikštas reikalavimas dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad M. K. ir J. K. susituokė 1928 m. vasario 19 d. (b. l. 14). Santuokoje 1929 m. rugsėjo 28 d. gimė dukra A. K. (po santuokos N.) (b. l. 14 – 15). J. K. (pareiškėjos tėvas) mirė 1943 m. spalio 19 d. (b. l. 16). Po tėvo mirties 1957 m. spalio 4 d. pareiškėjos motina sudarė antrą santuoką, santuokinė pavardė K. (b. l. 15). Nuo 1966 m. spalio 18 d. M. K. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 31). Pareiškėjos motina M. K. mirė 1996 m. birželio 23 d. (b. l. 16). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis gyvenamasis namas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kiemo statiniai (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), po ½ dalį nuo 1952 m. lapkričio 25 d. priklauso M. K. (po santuokos K.) ir J. K. (b. l. 19 – 20). Įregistravimo pagrindas – DŽDT vykdomojo komiteto sprendimas (b. l. 11).

J. K. mirties dieną – 1943 m. spalio 19 d., paveldėjimo santykius reguliavo RTFSR civilinio kodekso 416 – 436 straipsniai. Tarp įstatyminių įpėdinių buvo nurodyti palikėjo vaikai, numatyta galimybė turtą priimti faktiniu valdymu (RTFSR CK 416, 429 straipsniai). M. K. (po santuokos K.) mirties dieną - 1996 m. birželio 23 d., galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 573 straipsnyje tarp įstatyminių įpėdinių taip pat nurodyti palikėjo vaikai, 587 straipsnyje įtvirtinta teisė palikimą priimti pradėjus turtą faktiškai valdyti.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir pareiškėjos paaiškinimų nustatė, jog M. K. po savo vyro J. K. mirties kartu su pareiškėja ir toliau gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune. Po M. K. mirties name toliau gyveno pareiškėja, turtą prižiūrėjo, jį išlaikė, mokėjo komunalinius mokesčius. Tai patvirtina į bylą pateikti mokesčių kvitai, pareiškėjos paaiškinimai ir liudytoja apklaustos V. S. parodymai. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, jog kuomet tėvai pirko žemę ir statėsi namą pareiškėja buvo mažametė, prisimena kaip atvyko matininkai išmatuoti žemės sklypą, prisimena kaip vyko namo statybos. Po tėvo mirties gyveno kartu su mama tam pačiame name. Kai pareiškėjos mama mirė, ji liko gyventi name viena, mokėjo mokesčius, tvarkė, prižiūrėjo namą. Po motinos mirties į notarą nebuvo kreiptasi, nes pareiškėja patikėjo šį darbą savo dukrai, tačiau ji išvyko į užsienį. Pareiškėja manė, kad visi dokumentai yra, vėliau tik paaiškėjo, kad dokumentų trūko. Liudytoja apklausta V. S. patvirtino aplinkybę, jog po tėvų M. K. ir J. K. mirties palikimą sudariusiu turtu naudojosi būtent pareiškėja. Byloje nesant kitokių įrodymų (duomenų, kad palikimą po sutuoktinio mirties būtų priėmusi pareiškėjos motina, taip pat jog palikimą po pareiškėjos motinos mirties būtų priėmęs koks nors kitas asmuo, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumu. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir nustatytas aplinkybes, suinteresuotiesiems asmenims iš esmės neprieštaraujant dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, teismas sprendžia, kad A. N. po savo tėvų M. K. ir J. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjos reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Kartu pabrėžtina, jog įstatyme nėra numatyta galimybė priimti dalį palikimo, atskirus palikimą sudarančius objektus. Konstatavus, jog pareiškėja faktiškai kaip sava naudojosi jos tėvams priklausiusia gyvenamąja patalpa ir tokiu būdu priėmė tėvų palikimą, ši išvada taikytina visam palikimą sudarančiam turtui, todėl konstatavus, jog formuluodama pareiškimo reikalavimą pareiškėja be pagrindo įvardijo atskirus nekilnojamojo turto objektus, spręstina, jog nustatytu pripažintinas viso palikimą sudarančio turto priėmimas, nepriklausomai nuo to, kas šį turtą sudaro. Dėl nurodytos priežasties šioje byloje priimtas sprendimas nėra susijęs priežastiniu ryšiu su reikalavimu nustatyti turto valdymo nuosavybės teise faktą, kurio nagrinėjimas buvo nutrauktas. Jeigu ateityje toks faktas būtų nustatytas ir būtų atkurtos nuosavybės teisės į žemę (šis reikalavimas, kaip minėta, po bylos dalies nutraukimo nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas), sprendimas dėl palikimo priėmimo galiotų ir aptariamam turtui.

Teismo patirtų pašto išlaidų suma yra didesnė, nei Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka 2014 m. rugsėjo 23 d. Teisingumo ministro ir Finansų ministro įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 patvirtinta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (3 EUR), todėl ji iš pareiškėjos valstybei priteistina ir išieškotina (CPK 92, 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė po savo tėvų M. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 1996 m. birželio 23 d.) ir J. K. (gim. 1896 m., mirusio 1943 m. spalio 19 d.) mirties paliktą turtą, faktiškai pradėjusi šį turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Priteisti iš pareiškėjos A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai – 4,54 EUR (keturis eurus 54 ct) teismo patirtų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos banko sąskaitų, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.