- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-21
- Bylos Nr.
- 2A-402-360/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Almantas Padvelskis, Rimvida Zubernienė
- Atsakovas
- T. M.
- Ieškovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Advokatai
- Svietlana Baracevičienė, Rūta Šimkienė
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Almanto Padvelskio, Rimvidos Zubernienės, sekretoriaujant Rimai Čižauskienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Svietlanai Baracevičienei, atsakovui T. M., jo atstovei advokatei Rūtai Šimkienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovui T. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, trečiasis asmuo J. M., bei ieškovės E. M. bei atsakovo T. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nustatyti nepilnametės dukters R. M. gyvenamąją vieta su ja, priteisti dukteriai kas mėnesį mokamą 1000 Lt dydžio išlaikymą, palikti jai iki santuokos turėtą pavardę, padalyti santuokoje įgytą turtą: jai priteisti nešiojamąjį kompiuterį, o atsakovui priteisti automobilį BMW ir plazminį televizorių; priteisti iš atsakovo 9600 Lt piniginę kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, pripažinti nuosavybės teisę į ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), kaip dalį bendrojoje nuosavybėje, o ji sutinka grąžinti kreditorei AB bankui „Hansabankas“ ½ dalį paskolos. Nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis naudojo fizinį smurtą, ją žemino, buvo išvijęs iš namų.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008-02-06 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Šalių santuoką nutraukė; pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisė iš atsakovo T. M. išlaikymą dukteriai R. M. po 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo 2008-02-01 iki dukters pilnametystės; priteisė iš atsakovo T. M. dukteriai R. M. 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, susidariusį nuo 2007-06-05 iki 2008-01-31; nustatė nepilnametės R. M. gyvenamąją vietą su jos motina E. M.; santuokos metu įgytą turtą – automobilį BMW 520, 18 000 Lt vertės, ir nešiojamąjį kompiuterį, 3600 Lt vertės, priteisė ieškovei E. M.; plazminį televizorių, 4800 Lt vertės, priteisė atsakovui T. M.; atsakovui nepriteisė piniginės kompensacijos už ieškovei priteisto turto didesnę dalį; pripažino butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo T. M. asmenine nuosavybe; ieškovei E. M. iš atsakovo T. M. priteisė 28 255,76 Lt piniginę kompensaciją; nustatė uzufruktą, t.y. paliko ieškovei E. M. teisę gyventi atsakovui T. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters R. M. pilnametystės; šalims viena kitai išlaikymo nepriteisė; po santuokos nutraukimo ieškovei paliko iki santuokos turėtą pavardę – V.; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Iš atsakovo T. M. priteisė ieškovei E. M. 1680 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovės E. M. priteisė atsakovui T. M. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovo T. M. priteisė 266 Lt žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovas paliko šeimą ir daugiau kaip metus ja visiškai nesirūpina. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad santuoką šalys sudarė būdamos nevisiškai pasiruošusios santuokiniam gyvenimui, vaiko gimimas nebuvo planuotas, prasidėjus buitiniams rūpesčiams kilo nesutarimų, todėl santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir reikalavimo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad atsakovui skiriant 600 Lt vaiko išlaikymui ir ieškovei skiriant vaiko išlaikymui panašią sumą dabartiniai vaiko poreikiai bus patenkinti. Kadangi teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2007-06-05 iki 2008-01-31 teikė 400 Lt išlaikymą, teismas priteisė iš atsakovo 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė, jog prisidėjo savo lėšomis prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, todėl konstatavo, kad minėtas butas yra atsakovo T. M. asmeninė nuosavybė. Teismas nurodė, kad šalims įregistravus santuoką už iš banko gautą paskolą mokami įnašai buvo iš bendrų sutuoktinių pajamų, todėl ieškovė turi teisę į 28 255,76 Lt kompensaciją. Taip pat nurodė, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikiama teisė naudotis šeimos turtu, tuo pagrindu teismas nustatė uzufruktą, t.y. paliko ieškovei teisę gyventi atsakovui nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nes su ja lieka gyventi nepilnametis vaikas, uzufruktą nustatė iki dukters pilnametystės. Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas jai priteisti grąžinti kreditorei AB bankui „Hansabankas“ ½ dalį paskolos nepagrįstas, nes bankas savarankiško reikalavimo nepateikė, nurodė, kad paskola buvo suteikta butui pirkti atsakovui nesant santuokoje, paskolos sutartis su atsakovu nenutraukta, todėl jam tenka prievolė atsiskaityti pagal galiojančią kredito sutartį. Teismas laikė, kad patenkinta puse ieškinio reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo bei atsakovui iš ieškovės priteisė pusę jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškovė iš dalies buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo 266 Lt žyminio mokesčio valstybei priteisė iš atsakovo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas T. M. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-06 sprendimą panaikinti iš dalies ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų panaikinta sprendimo dalis dėl uzufrukto nustatymo, t.y. palikimo ieškovei teisės gyventi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters R. M. pilnametystės, kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą bei priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad viršydamas pareikštus ieškinio reikalavimus, teismas netinkamai taikė CPK 376 str. 3 d. normą, nes pagal ją teismas turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus tik esant tam tikroms aplinkybėms, t. y. teismas privalo atsižvelgti į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes. Teigia, kad teismas priėmė sprendimą nustatyti uzufruktą neįvertinęs bylos aplinkybių, o tik formaliai realizavo teismui suteiktą teisę. Nurodo, kad teismas vadovavosi CK 4.147 straipsnio 1 dalimi, kuri nustato, kad uzufruktas gali būti nustatomas teismų sprendimais, tačiau visiškai neatsižvelgė ir nesivadovavo CK 4.147 straipsnio 4 dalimi, kuri nustato, jog nustatant uzufruktą, turi būti uzufruktoriumi tampančio asmens valia, išskyrus, kai uzufruktą nustato pats įstatymas. Teigia, kad teismas viršydamas pareikštus reikalavimus ir nustatydamas uzufruktą nesant uzufruktoriaus (ieškovės) valios, pažeidė CK 4.147 str. 4 d. imperatyvią nuostatą, pagal kurią reikalavimai dėl uzufrukto nustatymo yra nagrinėjami tik esant ieškinyje pareikštam reikalavimui jį nustatyti. Nurodo, kad spręsdamas uzufrukto nustatymo klausimą būtent vaiko interesų bei jo poreikių patenkinimo teismas pakankamai neįvertino, nes 2008-01-29 vykusio teismo posėdžio metu ieškovė, atsakydama į Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovės klausimus, nurodė, kad su dukra gyvena (duomenys neskelbtini), kur iš pažįstamų nuomojasi butą, už nuomą reikia mokėti 200 - 250 Lt per mėnesį.
Apeliaciniu skundu ieškovės E. M. atstovė advokatė S. Baracevičienė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-02-06 sprendimo dalį dėl santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo atsakovo T. M. asmenine nuosavybe panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės E. M. ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo, kad teismas neįvardijo nė vienos aplinkybės, kuri leistų teigti, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Mano, kad teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, jog santuoka iširo dėl atsakovo nelojalumo savo sutuoktinei, dėl fizinio smurto panaudojimo jos atžvilgiu bei dėl neištikimybės. Nurodo, kad teismas neįvertino, jog apart pradinio įnašo kas mėnesį buvo dengiama paskola už butą jiems esant santuokoje, t.y. iš šeimos lėšų atsakovas sau sukurdavo asmeninę nuosavybę. Nurodo, kad nesutinka, jog 50 000 Lt pirminį įnašą teismas pripažino tik kaip iš atsakovo motinos gautas lėšas kaip paskolą. Teigia, kad teismas neįvertino, jog J. M. nesugebėjo paaiškinti, iš kur jos banko sąskaitoje atsirado 20 000 Lt. Teigia, jog ji įrodė, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo įgyti jų faktinės šeimos gyvenimo sąlygoms pagerinti ir turi būti pripažinti daline nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės E. M. apeliacinį skundą atsakovas T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neįrodė, jog dėl santuokos iširimo yra kaltas tik jis, todėl teismas sprendime pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis, įrodančiomis, kad santuokos iširimo priežastis buvo abiejų sutuoktinių kaltę įrodančios aplinkybės. Mano, kad ieškovė neįrodė, jog jie bendrai gyvendami vedė bendrą ūkį, turėjo tikslą sukurti bendrą nuosavybę ir kad nuosavybei įsigyti buvo panaudotos ieškovės lėšos.
Atsiliepime į atsakovo T. M. apeliacinį skundą ieškovės atstovė advokatė S. Baracevičienė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai nustatė uzufruktą, uzufrukto nustatymas atitinka tiek ieškovės, tiek nepilnamečio vaiko interesus.
Kiti dalyvaujantys asmenys atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovo T. M. apeliacinis skundas tenkintinas, ieškovės E. M. atstovės advokatės S. Baracevičienės apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju T. M. ginčija sprendimo dalį dėl uzufrukto vaikui nustatymo, ieškovė E. M. ginčija sprendimo dalį dėl abiejų sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo nustatymo bei dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) , pripažinimo atsakovo T. M. asmenine nuosavybe.
Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal šią teisės normą sutuoktinio kaltė apibrėžiama kaip esminis santuokinių pareigų pažeidimas. CK 3.26-3.30, 3.35, 3.36, 3.85, 3.92 ir 3.109 straipsniuose santuokinės pareigos konkretizuojamos kaip lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos. Tokių pareigų pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiantį santuokos pagrindinį tikslą - šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pažymėta, kad, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, taip pat turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Teismas, nustatęs, kad santuoka iširusi tiek dėl vieno, tiek dėl kito sutuoktinio kaltės, priima sprendimą, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str. 2 d.). Santuokos iširimui dėl abiejų sutuoktinių kaltės konstatuoti pakanka nustatyti faktinius tiek vieno, tiek ir kito sutuoktinio kaltus veiksmus ir nėra būtina nustatyti kiekvieno iš sutuoktinių kaltės laipsnį. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis bylos šalių nurodytomis ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis apie konfliktines situacijas, išryškėjusius skirtingus požiūrius į bendrą gyvenimą bei nesugebėjimą priimti abipusių kompromisų būdu tarpusavio taikaus susitarimo, kuris nepažeistų abiejų sutuoktinių ir jų vaiko interesų, pagrįstai sprendė, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigą išsaugoti šeimą ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Dėl to teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes, dėl kurių pagal įstatymą pripažįstama, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių procesinės teisės normų, tinkamai aiškino ir taikė CK 3.61 straipsnio 2 dalies normas pripažindamas, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl nėra pagrindo pripažinti pagrįstu apeliantės argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neišsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netikslinga pasisakyti dėl ieškovės reikalavimo jai priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Pagal CK ir kituose įstatymuose nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl konkretaus turto priskyrimo prie bendrosios ar asmeninės nuosavybės, būtina vadovautis CK 3.87, 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Ieškovė neįrodė, kad prisidėjo savo lėšomis prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtą butą atsakovo T. M. asmenine nuosavybe. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovei 28 255,76 Lt kompensaciją motyvuodamas tuo, kad šalims įregistravus santuoką už iš banko gautą paskolą mokami įnašai buvo iš bendrų sutuoktinių pajamų, todėl nepagrįstas apeliantės teiginys, jog teismas neįvertino, kad apart pradinio įnašo kas mėnesį buvo dengiama paskola už butą jiems esant santuokoje.
CK 3.86 straipsnio 2 dalyje nustatyta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi, suteikiama po santuokos nutraukimo, kai buvęs sutuoktinis, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, neturi kitos gyvenamosios patalpos ir negali jos įsigyti. Ši teisės norma apsaugo vaiko teisę į gyvenamąjį būstą tais atvejais, kai vienas iš vaiko tėvų gyvenamojo būsto neturi, tačiau geriau užtikrina vaiko interesus, todėl vaiko gyvenamoji vieta nustatoma būtent su tuo iš tėvų, o kito iš tėvų nuosavybės teisė apribojama, nustatant gyvenamosios patalpos uzufruktą (CK 3.86 str. 2 d., 4.141 str. 1 d.). Tačiau nagrinėjamu atveju buto patalpų išplanavimo būdas, reiškintis šio turto nedalumą, ieškovės konfliktinis santykių pobūdis su atsakovu, būtinybė nepilnamečiam vaikui užtikrinti nekonfliktiškas ir saugias gyvenimo sąlygas, lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių netikslinga nustatyti uzufruktą. Be to, šiuo metu ieškovė bute esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena, teismo posėdžio metu pripažino, kad yra išsinuomojusi butą, kur gyvena su nepilnamete dukterimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, atsižvelgiant į jos darbo užmokestį ir vaikui priteisto išlaikymo dydį yra pajėgi nuomotis butą ir taip užtikrinti nepilnametės dukters teisę į nekonfliktiškas ir saugias, normaliam vaiko vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas.
Esant šioms aplinkybėms, pripažintina, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nustatydamas uzufruktą, t.y. palikdamas ieškovei E. M. teisę su jų nepilnamete dukterimi gyventi atsakovui T. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters R. M. pilnametystės, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl 2008 m. vasario 6 d. sprendimas keistinas, sprendimo dalis, kuria teismas nustatė uzufruktą, t.y. paliko ieškovei E. M. teisę gyventi atsakovui T. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters R. M. pilnametystės, naikintina, kita sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 330 str.).
Kadangi atsakovo apeliacinis skundas patenkintas, iš ieškovės priteistinas 118 Lt dydžio mokestis, kurį atsakovas sumokėjo už apeliacinio skundo pateikimą (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 6 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti sprendimo dalį kuria teismas nustatė uzufruktą, t.y. paliko ieškovei E. M. teisę gyventi atsakovui T. M. nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki dukters R. M. puilnametystės. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui T. M. iš ieškovės E. M. 118 Lt žyminio mokesčio.