Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimo T. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. V. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje ir skirta administracinė nuobauda – 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimties eurų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams, už tai, kad jis 2016 m. gruodžio 2 d., apie 4.50 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę – automobilį Opel Zafyra, valst. nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas - 0,48 promilės, neblaivumo laipsnis. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime padarė išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė ir pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, faktas įrodytas administracinio teisės pažeidimo medžiaga, ir skirta nuobauda, numatyta ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose. Apeliaciniame skunde T. V. prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo teiseną, pradėtą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde T. V. nurodo, jog 5 val. jam buvo alkotesteriu nustatytas 0,48 promilės, tačiau valandos laikotarpyje jam nebuvo jokios galimybės nuvykti į gydymo įstaigą priduoti kraują dėl pareigūnų veiksmų, kadangi buvo pildomi dokumentai iki 6 valandos. Kraują priduoti vyko į Kauno klinikas, tačiau ten buvo informuotas, kad tokios paslaugos jam nesuteiks ir jį nukreipė į Kauno apskrities priklausomybės ligų centrą. Tai patvirtina, kad jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus nemažam laiko tarpui ne dėl jo kaltės, todėl esant byloje prieštaravimams tarp alkotesteriu užfiksuotų neblaivumo rodmenų ir duomenų, nurodytų specialisto išvadoje, teismas turėjo imtis priemonių kilusioms abejonėms pašalinti, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, suteikiančių pagrindą netikėti alkotesterio parodymais, kuomet jam buvo nustatytas 0,48 prom., kada ne tik jis, bet ir pareigūnė suabejojo alkotesterio tinkamu veikimu, nepagrįsta. Pareigūnė M. V. patvirtino, kad alkotesteris ilgą laiką negalėjo apdoroti duomenų. Alkotesteris galėjo sureaguoti į žemą temperatūrą ir parodyti netikslius duomenis. T. V. nuomone, pagrindinis byloje nagrinėjamas klausimas turėjo būti ar per laiko tarpą nuo pirminės girtumo patikros iki jo kreipimosi į gydymo įstaigą, alkoholis galėjo išsiskaidyti vykstant natūraliems oksidacijos procesams, todėl buvo būtina ekspertų išvada ar etilo alkoholis iš jo organizmo galėjo pasišalinti iki to laiko, kol buvo patikrintas jo girtumas gydymo įstaigoje. Pirmosios instancijos teismas ekspertizės nepaskyrė ir nesiaiškino visų reikšmingų aplinkybių. T. V. nuomone, tokiu būdu teismas pažeidė įstatymo reikalavimus visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai ištirti visas aplinkybes, nustatyti ar buvo padarytas administracinis tesiės pažeidimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo ir ar trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, reikšmingas bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma T. V. skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

T. V. apeliacinis skundas netenkintinas.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.Pagal ATPK 257 straipsnį duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Aukštesnės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmų teisiniu vertinimu ir išvadomis dėl jo kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, t. y., kad T. V. automobilį vairavo būdamas neblaivus. Apylinkės teismas, laikydamasis ATPK 248, 257 straipsnių, 284 straipsnio 1 dalies reikalavimų, išsamiai ištyręs visas bylos aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis įstatymu bei remdamasis teismų praktika įvertino jų visumą ir padarė išvadą, kad T. V. veika atitinka ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius. Iš bylos medžiagos matyti, kad T. V. buvo sustabdytas patikrinimui 5 valandą ryto, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis – 0,48 promilės. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo, T. V. savo ranka parašė, kad jis iš vakaro gėrė brendžio ir dėl pažeidimo labai gailisi. Tačiau apeliaciniame skunde T. V. iš esmės ginčija tik alkotesterio parodymus, kaip nepatikimus, nes po pūtimo į alkotesterį tariamai ilgai nebuvo matomi rezultatai ir teigia, kad dėl pareigūnų veiksmų, ilgo dokumentų pildymo, jis negalėjo laiku nuvykti į gydymo įstaigą, dėl alkoholio vartojimo patvirtinti rezultatus kraujo tyrimu. Tai kad policijos veiksmai truko ilgai patvirtina apelianto nuomone ir ta aplinkybė, kad jam buvo įteiktas teismo šaukimas 6 val. ryto. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais T. V. skundo argumentais nesutinka ir atmeta kaip nepagrįstus. Duomenų, dėl ko reikėtų abejoti fiksuotais alkotesterio parodymais byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančio alkotesterio patikros sertifikato Nr. 043132 (b. l. 3) patikra galiojo iki 2016 m. gruodžio 10 d.. Tai, kad alkotesteryje rezultatai buvo rodomi lukterėjus tam tikrą laiko tarpą po pūtimo, jokiu aspektu negali būti vertinami kaip nepatikimi. Teisme apklausti liudytojais policijos pareigūnai R. A. ir M. V. patvirtino, jog automobilyje jautė sklindantį alkoholio kvapą, girtumas buvo tikrinamas, alkotesteris parodė girtumą. Nuo sustabdymo iki patikrinimo praėjo ne ilgiau kaip 10 minučių. Vairuotojas su alkotesterio parodymais sutiko, pasirašė( b.l.33). Netikėti policijos pareigūnų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to T. V. pats pripažino, kad iš vakaro buvo išgėręs 200 g. brendžio ( b.l. 1). Teisme T. V. teigė išgėręs 300 g brendžio ( b.l. 26), tuo tarpu Kauno apskrities priklausomybės ligų centre gydytojai nurodė, kad gėrė iš vakaro apie 20 val. 150 g. degtinės bei nurodė netikslius pirminės patikros laiko ir rezultatų duomenis( b.l.24). Bylos duomenimis nustatyta, kad paskutinis policijos pareigūnų atliktas veiksmas buvo šaukimo įteikimas, kuris buvo įteiktas 6 valandą ryto( b.l.31-33) ir tą aplinkybę patvirtino pats apeliantas. Byloje yra duomenys , kad apeliantas į medicinos įstaigą kreipėsi 8.40 val., tai yra praėjus beveik keturioms valandoms laiko( b.l.24). Ką veikė apeliantas dar beveik tris valandas, jis paaiškino teisme, kad buvo klinikose, kad ten kraujo tyrimo neatliko, nusiuntė atlikti kraujo tyrimą į priklausomybių centrą. Tačiau, tai yra apelianto teiginiai, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Kauno apskrities priklausomybės ligų centras, kur tikrinama dėl alkoholio kiekio kraujyje, teikia paslaugas visą parą ir mažai tikėtina, kad asmuo dirbantis taksistu, teikiantis keleivių pervežimo paslaugas, tai nebūtų žinojęs. Pagal teismų suformuotą praktiką panašaus pobūdžio bylose, specialistų pasisakymus, paprastai žmogaus organizmas per valandą pašalina apie 0,2-0,15 promilių alkoholio ( kai tai vyksta normaliu būdu, tai yra neskatinamas, vartojant skysčius ir pnš.). Todėl natūralu, kad po 3 val. ir 45 min. (8.45 val.) patikrinus T. V. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre, jam nustatyta 0,00 promilių (b. l. 40). Net ir vertinant, kad per valandą iš pažeidėjo organizmo pasišalino mažiausias procentas (0,15 prom.) alkoholio, būtų laikoma, kad įvykio metu jam galėjo būti nustatytas apie 0,48 promilės girtumas. Nors apeliaciniame skunde T. V. nurodo, kad teismas neteisingai išnagrinėjo bylą, netinkamai vertino įrodymus, nepaskyrė ekspertizės, tačiau objektyvių argumentų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nenurodė, todėl apeliacinės instancijos teismo jie vertintini kaip deklaratyvūs. Pažymėtina, kad ginčijama dėl alkotesterio veikimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad apylinkės teismui dėl duomenų patikimumo nekilo jokios abejonės, tokių abejonių, kurios nurodytos skunde, nekyla ir aukštesniajam teismui. Pažymėtina, kad T. V. nuolat nurodinėjo prieštaringus teiginius dėl alkoholio vartojimo tiek kiekio, tiek rūšies prasme, todėl teismas tikėti jo nurodomomis aplinkybėmis, neturi pagrindo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens duotus nenuoseklius paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus, tinkamai pritaikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartį nepakeistą ir T. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.