Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Nijolės Matuzevičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžio, kuriuo

R. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš R. D. priteista G. L. 190 Lt turtinės ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, Valstybinei ligonių kasai 4444,70 Lt už G. L. gydymą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. D. nuteistas už tai, kad 2007 m. balandžio 29 d. apie 21 val. D. B. priklausančio gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Telšių rajone, tarpusavio konflikto metu, tyčia, iš asmeninių paskatų du kartus suduodamas automobiliniu raktu-atsuktuvu G. L. į galvos sritį padarė muštinę žaizdą kaktos kairėje, kaktikaulio atvirą įspaustinį lūžį, kraujo išsiliejimą virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų sukrėtimą, tai yra dėl kaukolės skliauto atvirų ir įspaustinių kaulų lūžių, kurie yra pavojingi gyvybei, G. L. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. D. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliantas nurodo, kad viso baudžiamojo proceso metu jis pripažino savo kaltę ir dėl padaryto spontaniško nusikaltimo labai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido, nenorėdamas, kad jis būtų nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, tik pageidaudamas, kad būtų patenkintas ieškinys. Nuteistojo teigimu, šiuo metu jis jau yra atlyginęs turtinę žalą nukentėjusiajam, o būdamas laisvėje papraščiau galėtų išspręsti kitos žalos atlyginimo klausimus. Be to skunde apeliantas nurodo, kad jis dirba ir vienas išlaiko šeimą – faktinę žmoną ir du mažamečius vaikus, yra neteistas.

Nuteistasis R. D. bei jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Teismo išvados dėl nuteistojo R. D. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., pagrįstos byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. To neginčija ir apeliantas, kuris tik nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam paskirta realia laisvės atėmimo bausme.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas bausmę R. D., pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsižvelgia į tai, kad apeliantas teisiamas pirmą kartą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, nors yra nevedęs, tačiau faktiškai išlaiko du mažamečius vaikus, sugyventinė jį charakterizuoja teigiamai, t. y. įvertino nuosprendžio priėmimo dieną teismui žinomas ir apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas parinkdamas bausmės rūšį bei dydį apeliantui atsižvelgė ir į byloje nustatytą R. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, kartu įvertino ir nustatytą vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o būtent, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaip buvo minėta, apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė tuo metu teismui žinomas aplinkybes, konstatuodamas, kad nuteistasis nesusitaikė su nukentėjusiuoju, neatlygino padarytos žalos. Iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apeliantas visiškai atlygino turtinę žalą nukentėjusiajam (b. l. 144), kas rodo jo geranorišką poziciją nukentėjusiojo interesų atžvilgiu. Esant tokioms aplinkybėms, kolegijos nuomone, yra pagrindas pripažinti R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.). Tokiu būdu skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Apeliantas padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį pirmosios instancijos teismas jam paskyrė vienintelę Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, nurodydamas, kad skirti švelnesnę negu įstatyme numatytą bausmę nėra Lietuvos Respublikos BK 62 str. numatytų pagrindų. Savo sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad nors R. D. ir išlaiko du mažamečius vaikus, tačiau vaikai turi darbingą motiną, kuri gali ir turi juos prižiūrėti.

Kolegija sutinka, kad rūpintis, išlaikyti savo mažamečius vaikus vienodai privalo ir tėvas, ir motina, tačiau faktiškai R. D. sugyventinė ir jo vaikų motina R. M. (b. l. 145-146), jos pačios teigimu teisiamajame posėdyje (b.l. 134), neturi galimybės suteikti savo mažamečių vaikų poreikiams bei vystymosi sąlygoms reikalingą materialinį išlaikymą. Tokiu būdu, įvertinusi faktines R. D. sugyventinės galimybes prižiūrėti du 3 ir 1,5 metų vaikus, kolegija sprendžia, kad pasiuntimas R. D. realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę pirmiausia pažeistų tų vaikų teisėtus interesus ir lūkesčius.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytų aplinkybių, turinčių įtakos parenkant bausmės rūšį bei dydį, buvimą bei nukentėjusiojo, prašiusio nebausti apelianto realia laisvės atėmimo bausme, nuomonę, kuri yra svarbi siekiant apginti teisėtus nukentėjusiojo interesus bei leidžia spręsti ir apie nukentėjusiojo pozityvų nusiteikimą apelianto atžvilgiu (b.l. 135), kolegija daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatytos bausmės (laisvės atėmimo) paskyrimas apeliantui už jo nusikalstamos veikos padarymą prieštarautų teisingumo principui. Todėl, esant Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. nurodytoms sąlygoms - nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atlyginta turtinė žala, kaltinamasis išlaiko du mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, - yra pagrindas nuteistajam R. D. taikyti minėto baudžiamojo kodekso straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę, t. y. laisvės apribojimą maksimaliam terminui (BK 48 str.).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. L., pareikšdamas, jog nereikėtų apelianto bausti realia laisvės atėmimo bausme, prašė tenkinti jo civilinį ieškinį, nes jis ilgą laiką gydėsi, nedirbo ir jam reikalingi pinigai dar vienai operacijai (b.l. 133,135). Todėl kolegija, atsižvelgdama į šiuos teisėtus nukentėjusiojo interesus, kartu siekdama įgyvendinti jau minėtą Lietuvos Respublikos BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį ir užtikrindama paskirtos bausmės pozityvų poveikį nuteistajam, skirdama apeliantui R. D. laisvės apribojimo bausmę nustato jam įpareigojimą per vienerius metus atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą. Priimdama tokį sprendimą kolegija atsižvelgia ir į paties nuteistojo apeliacinės instancijos teismo posėdyje išreikštą poziciją, kad jis dirba ir yra pasiruošęs paimti banko paskolą tikslu atlyginti nukentėjusiajam neturtinę žalą, jei nebus nubaustas realia laisvės atėmimo bausme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, kolegija tenkina apeliacinį skundą dėl bausmės rūšies parinkimo nuteistajam ir keičia skundžiamą nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Telšių rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nuosprendį pakeisti.

Pripažinti R. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino padarytą žalą.

R. D., pripažintam kaltu pagal Lietuos Respublikos BK 135 str. 1 d., taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 2 p. ir paskirti laisvės apribojimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 48 str. 4 d., 7 d. įpareigoti R. D. per vienerius metus atlyginti neturtinę žalą nukentėjusiajam G. L.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.