- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-19
- Bylos Nr.
- e2-36508-433/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-30168-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- UAB „Finansų administravimas“
- Atsakovas
- J. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Finansų administravimas“ ieškinį atsakovei J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateiktu teismui ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 35,83 Eur negrąžintos paskolos, 10,79 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino, 5 procentų metinių palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų nurodytu deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka procesinius dokumentus siunčiant jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), ir laikant juos įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Atsižvelgiant į tai, kad pranešimas atsakovei paliktas 2018 m. spalio 30 d., procesiniai dokumentai atsakovei laikytini įteiktais 2018 m. lapkričio 30 d. Kadangi atsakovė nepateikė tinkamai įforminto atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą 14 dienų terminą, o ieškovas pareiškė prašymą priimti sprendimą už akių, yra visi CPK 142 straipsnio 4 dalyje, 285 straipsnyje numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovė J. B. ir pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2014-12-22 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9790698001, kuria pradinis kreditorius įsipareigojo suteikti atsakovei 72,41 Eur sumą su 113,26 proc. dydžio metine palūkanų norma. Atsakovė 72,41 Eur paskolą turėjo grąžinti 2015-04-22. Kadangi atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl pradinis kreditorius 2015-06-13 vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį. Ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai vykdydama sutartį, liko skolinga ieškovui 35,83 Eur negrąžintos paskolos ir 10,79 Eur palūkanų sumos po kredito grąžinimo termino.
Pradinis kreditorius UAB „4finance“ 2016 m. spalio 25 d. sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį su International risk Management OU, kuria perleido reikalavimo teisę į skolininkę J. B., o International Risk Management OU 2017 m. vasario 23 d. perleido reikalavimą į atsakovą ieškovui UAB „Finansų administravimas“. Byloje duomenų apie tai, kad atsakovė sumokėjo pradiniam kreditoriui susidariusį įsiskolinimą, nėra (CPK 178 straipsnis). Apie reikalavimo perleidimą skolininkė informuota siunčiant pranešimą apie reikalavimo perleidimą, taip pat įteikus ieškinio, jo priedų ir teismo pranešimo kopijas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis).
Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).
Taigi, iš byloje esančių duomenų teismas konstatuoja, kad atsakovė nesilaikė Vartojimo kredito sutarties Nr. 9790698001 specialiosiose sąlygose numatyto vartojimo kredito grąžinimo grafiko, todėl laikytina, kad ji pažeidė prievolę (CK 6.873 straipsnio 1 dalį), ir todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 35,83 Eur negrąžinto kredito.
Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 10,79 Eur palūkanų sumą po kredito grąžinimo termino. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje palūkanos yra apibūdinamos kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje buvo susitarta mokėti kredito mokestį bei palūkanas už prievolės įvykdymo termino praleidimą, laikytina, jog šalys susitarė dėl pelno ir kompensuojamųjų palūkanų, kadangi Sutartyje numatytas kredito mokestis ir palūkanos už prievolės įvykdymo termino praleidimą atlieka būtent pelno ir kompensuojamųjų palūkanų funkcijas. Kasacinio teismo praktikoje pelno palūkanos aiškinamos kaip atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2007). Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas įvykdyti prievolę natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas. Priešingai nei pelno palūkanos, kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad šalys susitarė dėl nuolaidos kredito mokesčiui, kuris atlieka kompensuojamųjų palūkanų funkciją, ieškovui iš atsakovės priteistinos 10,79 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 46,62 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2018 m. spalio 1 d., iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
CPK 93 straipsnyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovo bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus prie ieškinio priedus sudaro 15,00 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas ieškovui iš atsakovės.
Valstybei iš atsakovės priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,37 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/ 1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285 – 288 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo UAB „Finansų administravimas“, juridinio asmens kodas 304179870, naudai: 35,83 Eur (trisdešimt penkių eurų, 83 ct) skolos, 10,79 Eur (dešimt eurų, 79 ct) palūkanų po kredito grąžinimo termino, 5 (penkių) proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (46,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. spalio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 15,00 Eur (penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,37 Eur (penkis eurus, 37 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Atsakovei išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas bylinėjimosi išlaidas privaloma sumokėti pavedimu į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188728721) pajamų surenkamąsias sąskaitas: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000 arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).
Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Sprendimas už akių negali būti atsakovės skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.
Sprendimas už akių per dvidešimt dienų gali būti ieškovo skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.