Telšių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą priimti sprendimą dėl bausmės vykdymo (nevykdymo).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2024 m. kovo 6 d. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose gautas Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas išspręsti klausimą dėl bausmės S. K. vykdymo (nevykdymo).

Nuteistasis S. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis buvo nuteistas būdamas nepilnametis, moksleivis. Tuo metu mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje. Baigęs 9 klases, jis toliau mokėsi (duomenys neskelbtini) politechnikos mokykloje, kur įgijo vidurinį išsilavinimą ir profesiją. Gavo paskyrimą dirbti Vilniuje. Vilniuje sukūrė šeimą, turi keturis vaikus, vyriausioji dukra jau pilnametė. Visada dirbo oficialiai, mokėjo mokesčius. Yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Kol gyveno su tėvais, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), kai išvyko gyventi į Vilnių – Vilniuje. Jis niekur nesislapstė, tačiau niekas jo neieškojo. Daugiau niekada nebenusikalto.

Prokurorė Jūratė Arošienė prašė nevykdyti 1997 m. rugsėjo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio, nes yra suėjusi apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis.

Gynėjas Aivaras Miškūnas paaiškino, kad tiek nuosprendžio priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis numato, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jeigu nuteistasis nevengia atlikti bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Kaip matyti, S. K. nesislapstė nuo paskirtos bausmės, nepadarė naujų nusikalstamų veikų, mokėsi, dirba, turi šeimą. Nors nuteistasis neatliko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tačiau bausmės paskirtis yra įvykdyta, nes jis daugiau nebenusikalto. Prašė pripažinti nevykdytinu 1997 m. rugsėjo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos prašymas tenkintinas.

Iš Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Telšių filialo pateikto Telšių rajono apylinkės teismo 1997 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio (su visais turimais pakeitimais), priimto S. K., gim. (duomenys neskelbtini), kopijos nustatyta, jog S. K. buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 271 straipsnio 2 dalyje, 271 straipsnio 4 dalyje (1995 m. birželio 8 d. įstatymo I-962 redakcija) ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo be baudos, konfiskuojant ¼ jo turto, bausmę atliekant bendrojo režimo auklėjimo darbų kolonijoje. 1998 m. birželio 9 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi teismas atmetė V. K. prašymą dėl 1997 m. spalio 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio jos nepilnamečiui sūnui S. K. vykdymo atidėjimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. I-551 redakcija) numatė, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per šiuos terminus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos: 1) per trejus metus, - jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip dvejiems metams arba bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu; 2) per penkerius metus, - jeigu nuteista laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams; 3) per dešimt metų, - jeigu nuteista griežtesne bausme, negu laisvės atėmimas penkeriems metams. Taip pat nurodoma, jog senaties eiga nutrūksta, jeigu nuteistasis vengia atlikti bausmę arba, prieš sueinant terminams, padaro naują nusikaltimą, už kurį teismas nubaudžia laisvės atėmimu ne mažiau kaip vieneriems metams. Padarius naują nusikaltimą, senatis pradedama skaičiuoti nuo jo padarymo momento, o jeigu buvo vengta atlikti bausmę, - nuo to momento, kai slapstęsis nuteistasis pats atvyko bausmės atlikti, arba nuo to momento, kai jis buvo sulaikytas. Tačiau apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu nuo to laiko, kai jis buvo priimtas, praėjo penkiolika metų ir senatis nenutrūko dėl naujo nusikaltimo padarymo.

Nuo 2000 metų įsigaliojusio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis numato, jog apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų ir kai per šį laiką nuteistasis nevengia atlikti paskirtos bausmės ir nepadaro naujos nusikalstamos veikos. Šio straipsnio 3 dalis numato, jog nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų ir senaties eiga nenutrūko dėl naujos nusikalstamos veikos padarymo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VIII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 13 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką ar nuteistiems iki 2003 m. gegužės 1 d., apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo ar apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis nustatoma vadovaujantis arba naujojo Baudžiamojo kodekso 3, 95 ir 96 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra tokie patys ar trumpesni, arba senojo Baudžiamojo kodekso 7, 49 ir 50 straipsnių taisyklėmis, – kai senaties terminai pagal naujojo Baudžiamojo kodekso nuostatas yra ilgesni.

Taigi, dėl nuteistajam S. K. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, tiek veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tiek šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas numato tokį patį apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą.

Teismas neturi duomenų, kodėl nuosprendis nebuvo pateiktas vykdyti ar duomenų, jog S. K. slėpėsi nuo bausmės vykdymo, nes iš Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko” matyti, jog baudžiamoji byla Nr. 1-195/97, pasibaigus saugojimo terminui, 2011 m. lapkričio 10 d. buvo sunaikinta. Iš nuteistojo paiškinimų nustatyta, kad nuteistasis po nuosprendžio priėmimo gyveno tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu, lankė vidurinę mokyklą, vėliau mokėsi profesijos, dirbo, sukūrė šeimą, yra viešai deklaravęs gyvenamąją vietą. Nėra duomenų, kad nuteistasis būtų padaręs kitas nusikalstamas veikas per nuosprendžio vykdymo laikotarpį. Be to, kaip jau buvo pasisakyta, tiek veikos padarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnis, tiek šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalis numato, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti vykdomas jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog 1997 m. rugsėjo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje 1-195/97 S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu pripažintinas nevykdytinu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniais, 364 straipsniu, teismas

nutaria:

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Teistumo informacijos tvarkymo skyriaus prašymą tenkinti.

Pripažinti nevykdytinu 1997 m. rugsėjo 30 d. Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-195/97, priimtą S. K., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.