Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas:

1) 1993-09-14 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 str. 2 d., 147 str. 2 d., 42 str. - 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimu;

2) 1996-02-15 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 118 str. 3 d. - 6 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 1993-09-14 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 7 m. laisvės atėmimo bausmė;

3) 2002-01-27 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 str. 3 d., 272 str. 2 d., 42 str. 1 d., 35 str. - 5 m. 6 mėn. laisvės atėmimu su 500 Lt turto konfiskavimu;

4) 2008-05-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi, pakeitus 2008-01-17 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendį, pagal BK 28 str. 3 d. ir 135 str. 1 d. - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu;

5) 2010-02-04 Utenos r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 4 d. - 10 MGL dydžio bauda, kuri pakeista 2011-03-30 Utenos r. apylinkės teismo nutartimi 5 paromis areštu;

6) 2011-06-09 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimu;

7) 2011-06-22 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - 9 mėn. laisvės atėmimu. 2011-09-16 Utenos r. apylinkės teismo nutartimi bausmes subendrinus paskirta subendrinta 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausmė;

8) 2011-10-17 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 str. 1 d. - 2 m. laisvės atėmimu, bausmę subendrinus su 2011-09-16 Utenos r. apylinkės teismo subendrinta bausme, paskirta subendrinta galutinė bausmė – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2011-10-24 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 4 d. - 40 parų areštu;

10) 2011-11-04 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 1 d. - 1 m. laisvės atėmimu, 2012-01-10 Utenos r. apylinkės teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2011-10-17 ir 2011-10-24 Utenos r. apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 m. 10 mėn. laisvės atėmimo;

11) 2014-05-22 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. 60 parų areštu,

12) 2015-10-20 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 str. 2 d. 2 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d. bausmė subendrinta su 2014-05-22 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž., 2016-06-16 d. apie 14.10 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose adresu Rasų g. 8, Vilnius, būdamas drausmės grupės nuteistuoju ir išvykdamas iš Vilniaus pataisos namų planiniu konvojumi į kitą pataisos įstaigą, pokalbio metu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau-APS) vyresniuoju inspektoriumi A. G., reikalavo jam grąžinti per kratą iš jo paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją. APS vyresniajam inspektoriui A. G. nuteistajam A. Ž. paaiškinus, kad kratos metu pakrovėjas nebuvo paimtas, A. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo grasinti A. G. fiziniu susidorojimu („eik pydaras, surask mano pakrovėją, tuoj kai pisiu į galvą“). Nepaisydamas pareigūno nurodymų nusiraminti, A. Ž., atsistojęs į kovinę stovėseną kumščiu smūgiavo APS vyresniajam inspektoriui A. G. į galvą, kuriam pasisukus į šalį ir ranka blokavus smūgį, jo pavyko išvengti. Tokiu būdu A. Ž., panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas nedelsiant ir ateityje panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš valstybės tarnautojo API vyresniojo inspektoriaus A. G. atlikti veiksmus, grąžinti neva iš jo paimtą elektroninės cigaretes pakrovėją, įvykdė BK 287 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad 2016-06-16 apie 13.00-14.00 val. buvo patalpintas į Vilniaus pataisos namuose esančią kratų atlikimo kamerą, nes buvo ruošiamasi jį konvojuoti į laisvės atėmimo vietų ligoninę. Prieš tai, 2016-05-24 d. jam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose esančioje drausmės grupės kameroje Nr. 3, buvo atlikta krata. Kratos metu jis buvo išvestas iš kameros. Atliekant kratą, kameroje buvo nuteistasis M. K.. Jam sugrįžus į kamerą, M. K. pasakė, kad kratą atlikęs pataisos namų pareigūnas A. G. paėmė jam (A. Ž.) priklausantį elektroninės cigaretės pakrovėją. Tai sužinojęs jis, kreipėsi (žodžiu) į atitinkamus pataisos namų pareigūnus (pareigūną). Jam buvo pažadėta, kad paimtas pakrovėjas bus grąžintas. 2016-06-16 apie 14.00 val. pataisos namų pareigūnas M. C. jį išvedė iš kratos atlikimo kameros. Būnant kratų atlikimo patalpoje jis pareikalavo, kad būtų sugrąžintas iš jo paimtas elektroninės cigaretes pakrovėjas, teigdamas, kad priešingu atveju niekur nevyks. M. C. atsakė, kad pakrovėjo jis neėmė ir nieko apie tai nežino. Tada jis (A. Ž.) pareikalavo, kad į kratos atlikimo patalpą būtų iškviestas kratą jo kameroje atlikęs ir, jo įsitikinimu, elektroninės cigaretes pakrovėją paėmęs pareigūnas A. G.. Pastarajam atvykus į kratų atlikimo patalpą, jis pareiškė tokius pat reikalavimus. Tai išgirdęs A. G. ir kartu su jais toje pačioje patalpoje buvę pataisos namų pareigūnai M. C. bei D. D. panaudojo jo atžvilgiu fizinį smurtą, jį sumušė bei uždėjo ant rankų antrankius. A. Ž. teigė, kad nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartojo ir norėdamas suduoti smūgį ranka jo atžvilgiu nebuvo užsimojęs. Priešingai, tai A. G. ir kiti su juo buvę pareigūnai negrąžino iš jo paimto pakrovėjo ir jį sumušė.

Apklaustas teisme nukentėjusysis A. G. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Liudytojas neneigė, kad 2016-05-24 kartu su kitais pareigūnais galėjo atlikti nuteistojo A. Ž. kameroje kratą, nes tai patvirtina rašytiniai bylos įrodymai (jo tarnybinis pranešimas, atliktos kratos protokolas). Liudytojas tvirtino, kad tai, kas buvo surasta kratos metu, užfiksuota kratos protokole. Elektroninės cigaretės pakrovėjas kameroje nebuvo rastas ir jis asmeniškai šio daikto nepaėmė. 2016-06-16, apie 14.00 val., pataisos namų darbuotojas M. C. per raciją jam pranešė, kad kratos atlikimo kambaryje esantis ir konvojuoti ruošiamas nuteistasis A. Ž., reikalauja, kad jis (A. G.) atvyktų į šią patalpą. Kartu su pataisos namų darbuotoju D. D. nuvykęs į kratos atlikimo kambarį, pamatė ten esantį nuteistąjį A. Ž.. Pastarasis buvo susinervinęs ir pakeltu tonu išsakytais necenzūriniais žodžiais reikalavo, kad jis (A. G.) jam grąžintų paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją, nes, priešingu atveju, su juo (A. G.) bus susidorota. Nukentėjusiajam atsakius, kad pakrovėjo jis neėmė, nuteistasis toliau jam grasino susidorojimu bei užsimojęs ranka bandė jam suduoti kumščiu į veidą. Nuteistojo A. Ž. smūgis nepasiekė tikslo. Jis spėjo sugriebti jo ranką ir panaudojus kovinių imtynių veiksmus ją užlaužti ir A. Ž. pargriauti ant žemės.

Apklausti teisme liudytojai M. C. ir D. D. patvirtino nukentėjusiojo A. G. parodymus, jog kratų atlikimo patalpoje nuteistasis A. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino susidoroti su A. G. ir reikalavo, kad jam būtų grąžintas neva iš jo kameros paimtas elektroninės cigaretes pakrovėjas. Liudytojai nurodė, kad matė, kaip įsiaudrinęs A. Ž. bandė kumščiu smūgiuoti A. G. į veidą, tačiau pastarasis smūgio išvengė, nes spėjo blokuoti nuteistojo smūgį.

Apklaustas teisme liudytojas E. S. paaiškino, kad jis nebuvo kratų atlikimo patalpoje, kuomet nuteistasis A. Ž. konfliktavo su pataisos namų darbuotojais. Išgirdęs triukšmą iš netoli nuo jo darbo vietos esančios kratų atlikimo patalpos, atbėgo į minėtą patalpą ir pamatė ant žemės klūpantį A. Ž., kurį laikė patalpoje buvę pataisos namų darbuotojai. Pastarieji prašė, kad jis nedelsiant atneštų antrankius, ką jis ir padarė.

2016-07-07 APS vyr. inspektoriaus, nukentėjusiojo A. G. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016-05-24 drausmės grupės kameroje Nr. 3 buvo atlikta neplaninė krata. Kratos metu, lango rėmo padarytoje slėptuvėje buvo rastas USB adapteris. Elektroninės cigaretės pakrovėjas nebuvo paimtas. Analogiškos faktinės aplinkybės nurodytos 2016-05-24 kratos atlikimo protokole, kuriame pažymėta, kad kratos atlikimo metu dalyvavo nuteistasis M. K..

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas, panaudodamas psichinę prievartą, reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai. Šio straipsnio antroje dalyje numatyta atsakomybė, jei pirmoje dalyje numatyta veika padaryta panaudojus fizinį smurtą.

Pagrindinė šios normos saugoma vertybė yra normali valstybės tarnautojų ir viešojo administravimo subjektų veikla. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia kaltininko neteisėtu reikalavimu iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai bei psichinės prievartos panaudojimu.

Pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo aiškinimas leidžia teigti, jog, taikant BK 287 straipsnį, turi būti nustatytas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui pateikto reikalavimo neteisėtumas. Tokia išvada darytina todėl, kad šiuo įstatymu ginama ne valstybės tarnautojų ar viešojo administravimo funkcijas atliekančių subjektų asmeninė veiklos laisvė, o valstybės tarnybos ir viešojo administravimo srityje atsirandančių tam tikrų konkrečių teisėtų visuomeninių santykių turinys. Taigi, taikant grasinimo ar fizinio smurto panaudojimo valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui normą, turi būti konstatuota, kad kaltininko reikalavimas nesusijęs su jo ar kito asmens teisės įgyvendinimu. Tais atvejais, kai kaltininkas prievarta įgyvendina jam ar kitam asmeniui priklausančią teisę (tikrą ar tariamą) ir reikalauja iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti teisėtus veiksmus, kurių jis neatliko, pavyzdžiui, dėl piktnaudžiavimo tarnyba, aplaidumo ar kitų aplinkybių, veika nekvalifikuojama pagal BK 287 straipsnį, tačiau gali sudaryti kito nusikaltimo – savavaldžiavimo – požymius.

Kaltinamasis akcentavo, kad 2016-06-16 Vilniaus pataisos namuose kratų kambario patalpoje įvykęs incidentas buvo inicijuotas prieš tai buvusiu pataisos darbuotojo A. G. elgesiu, kai pastarasis iš jo (A. Ž.) kameros kratos metu paėmė ir jam negrąžino elektroninės cigaretės pakrovėjo. Tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti tokius A. Ž. parodymus. Byloje esančiame kratos protokole užfiksuota, kad kratos metu buvo surastas ir paimtas tik USB adapteris. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis patvirtino, kad dėl neva iš jo kameros paimto ir negrąžinto pakrovėjo jis į pataisos namų administraciją raštu nesikreipė. Kaltinamasis A. Ž. kaip įrodymą, kad 2016-05-24 Vilniaus pataisos namuose turėjo elektroninės cigaretes pakrovėją, teismui pateikė 2015-09-21 jo mamos, A. Ž., prašymą leisti perduoti jam tam tikrus daiktus. Minėtame prašyme pažymėta ir elektroninė cigaretė. Bylos nagrinėjimo metu A. Ž. nurodė, kad prašyme išvardinti daiktai buvo perduoti jam esant Utenos rajono areštinėje. Įvertinus, kad A. Ž. prašyme nebuvo nurodytas elektroninės cigaretes pakrovėjas ir, kad nuo šio prašymo iki nagrinėjamo įvykio praėjo beveik metai laiko, todėl šie duomenys nesuteikia teismui pakankamo pagrindo manyti, 2016-05-24 atliekant kratą A. Ž. kameroje šis pakrovėjas buvo ir jį paėmė būtent A. G.. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, rašydamas tarnybinį pranešimą bei duodamas parodymus teisme nukentėjusysis A. G. teigė, kad, atliekant drausmės kameros Nr. 3 kratą, elektroninės cigaretės pakrovėjas nebuvo surastas ir šio daikto jis neėmė. Šios faktinės aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistojo, o šiuo atveju kaltinamojo A. Ž. veiksmai – jo reikalavimai grąžinti elektroninės cigaretės pakrovėją, neturėjo realaus pagrindo ir nukentėjusysis A. G. neprivalėjo jų vykdyti.

Prokuroras kaltinamojo A. Ž. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 287 str. 2 d. kaip padarytus panaudojus nukentėjusiojo A. G. atžvilgiu fizinį smurtą. Įvertinus byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad tokia kaltinamojo nusikalstamų veiksmų kvalifikacija nepasitvirtino. A. Ž. iš pagrindų nepripažino jam teikia kaltinimo. Jis teigė, kad necenzūrinių žodžių nevartojo, nukentėjusiajam A. G. negrasino su juo susidoroti ir pastarajam nesmūgiavo. Kaltinamasis teigė, kad reaguodami į jo teisėtą prašymą grąžinti pakrovėją, jis pats buvo sumuštas pataisos darbuotojų, tarp kurių buvo ir A. G..

Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nukentėjusysis A. G. ir su juo kratos atlikimo patalpoje buvę pataisos namų darbuotojai, liudytojai M. C., D. D. patvirtino kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, kad A. Ž. grasino susidoroti su A. G. sakydamas „tuoj kai pisiu į galvą“, „gaidy, aš tave užmušiu arba pasitaikius progai tau šausiu į galvą“ bei bandė A. G. smūgiuoti į galvą, tačiau jo smūgis buvo blokuotas. A. Ž. buvo užlaužta ranka. Liudytojo E. S. parodymai mažai informatyvūs, nes jis į kratos atlikimo kamerą atėjo vėliau, kai A. Ž. jau buvo sutramdytas. Teismas neturi pagrindo abejoti ar netikėti nukentėjusiojo A. G. ir su juo buvusių liudytojų parodymais. Minėti asmenys bei kaltinamasis A. Ž. teisme patvirtino, kad anksčiau tarp jų nebuvo priešiškumo. Jie bendravo kaip ir bendrauja pataisos namuose bausmę atliekantys nuteistieji ir pataisos namų administracijos darbuotojai. Kaltinamasis aiškino, kad neturėjo pagrindo ir negalėjo atlikti kaltinime nurodytų veiksmų, nes artėjo jam paskirtos atliekamos bausmės pabaiga. Jis siekia kuo greičiau išeiti į laisvę, todėl stengiasi nesivelti į konfliktus, o ir pats yra silpnos sveikatos, tik iš dalies darbingas. Tokius kaltinamojo parodymus paneigia byloje esanti A. Ž. charakteristika. Nuteistasis charakterizuojamas neigiamai, daug kartų baustas ir turi galiojančias nuobaudas už įžūlų elgesį, nurodymų nevykdymą, fizinio smurto naudojimą, nebuvo skatintas. Bylos nagrinėjimo metu A. Ž. patvirtino, kad ir šiuo metu turi galiojančias nuobaudas, tačiau neįvardino jų tikslaus skaičiaus. Tokie byloje esantys faktiniai duomenys leidžia teismui padaryti išvadą, kad A. Ž. grasino panaudoti fizinį smurtą Vilnius pataisos namų apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresniajam inspektoriui A. G., naudojo jo atžvilgiu psichinę prievartą ir reikalavo grąžinti neva iš jo paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją, tačiau A. G. atžvilgiu fizinio smurto nenaudojo. A. G. ir kartu su juo buvę liudytojai patvirtino, kad kaltinamajam A. Ž. nepavyko suduoti, nes A. G. sugriebė jo ranką ir ją užlaužė.

Pagal BK 287 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas psichinę prievartą reikalavo iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai, o to paties straipsnio 2 dalį – tam, kas šią veiką padarė panaudodamas fizinį smurtą. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė už reikalavimą iš valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti kaltininko ar kitų asmenų naudai yra diferencijuojama pagal tai, kokiu būdu toks reikalavimas pasireiškė. Jeigu panaudojant psichinę prievartą – veika kvalifikuojama pagal BK 287 straipsnio 1 dalį, o jeigu fizinį smurtą – pagal 2 dalį. Nusikaltimo sudėtis yra formali, t. y. nusikaltimas laikomas baigtu nuo psichinės prievartos ar (ir) fizinio smurto panaudojimo reikalaujant atlikti veiksmus kaltininko ar kito asmens naudai momento.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis A. Ž. fizinio smurto nepanaudojo, o tik grasino jį panaudoti, užsimodamas APS vyresniojo inspektoriaus A. G. atžvilgiu. Realaus fizinio smurto panaudota nebuvo, nes kaltinamojo smūgis buvo blokuotas. Atsižvelgiant į tai, kad fizinis smurtas realiai pavartotas nebuvo, tokį bandymą suduoti smūgį teismas pripažįsta ne fizinio smurto panaudojimu, o psichine prievarta. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje A. Ž. turi būti teisiamas pagal BK 287 str. 1 d. Už tai, kad 2016-06-16 d. apie 14.10 val., Vilniaus pataisos namuose, esančiuose adresu Rasų g. 8, Vilnius, būdamas drausmės grupės nuteistuoju ir išvykdamas iš Vilniaus pataisos namų planiniu konvojumi į kitą pataisos įstaigą, pokalbio metu su Apsaugos ir priežiūros skyriaus (toliau-APS) vyresniuoju inspektoriumi A. G., reikalavo jam gražinti per kratą iš jo paimtą elektroninės cigaretės pakrovėją. APS vyresniajam inspektoriui A. G. nuteistajam A. Ž. paaiškinus, kad kratos metu pakrovėjas nebuvo paimtas, A. Ž. vartodamas necenzūrinius žodžius pradėjo grasinti A. G. fiziniu susidorojimu („eik pydaras, surask mano pakrovėją, tuoj kai pisiu į galvą“). Nepaisydamas pareigūno nurodymų nusiraminti, A. Ž., atsistojęs į kovinę stovėseną kumščiu smūgiavo APS vyresniajam inspektoriui A. G. į galvą, kuriam pasisukus į šalį ir ranka blokavus smūgį, jo pavyko išvengti. Tokiu būdu A. Ž., panaudodamas psichinę prievartą – grasindamas nedelsiant ir ateityje panaudoti fizinį smurtą, reikalavo iš valstybės tarnautojo API vyresniojo inspektoriaus A. G. atlikti veiksmus, grąžinti neva iš jo paimtą elektroninės cigaretes pakrovėją ir įvykdė BK 287 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Teismas, perkvalifikuodamas kaltinamojo A. Ž. nusikalstamus veiksmus iš BK 287 str. 2 d. į BK 287 str. 1 d. nesuvaržo ir nepakenkia jo teisėms, nes ikiteisminio tyrimo metu ir perdavus bylą į teismą, jam inkriminuota apysunkė nusikalstama veika perkvalifikuojama į nesunkią nusikalstamą veiką, nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, o BK 287 str. 1 d. nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis. Perkvalifikuodamas A. Ž. veiksmus iš BK 287 str. 2 d. į BK 287 str. 1 d., teismas vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimu, kuriame nurodyta, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: tiek ginčyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, jog pagal Konstituciją, įstatyme turi būti nustatyta, kad apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta. Tokios nuostatos laikosi ir teismų praktika (Vilniaus apygardos teismo nutartis byla Nr. 1A-438-172/2014).

Skirdamas A. Ž. bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. Ž. būdamas 12 kartų teistas ir atlikdamas bausmę pataisos namuose padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Vilniaus pataisos namų administracijos pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas iš neigiamos pusės, kaip pastoviai pažeidinėjantis nustatytas vidaus tvarkos taisykles, daug kartų baustas drausmine tvarka ir neskatintas, į kaltinamojo pateiktus rašytinius duomenis apie jo sveikatos būklę, į tai, kad nebuvo nustatytos jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės ir daro išvadą, kad jam skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 287 straipsnio 1 dalį ir nubausti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 3 dalimi, šią bausmę subendrinti su 2015-10-20 Utenos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir A. Ž. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. vasario 28 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Ž. kardomosios priemones neskirti.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, o suimtajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą Vilniaus rajono apylinkės teisme.