Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. K., buvęs uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tai yra žinodamas, kad bendrovė turi įsiskolinimą valstybės biudžetui ir neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, po mokestinės nepriemokos susidarymo datos laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. vykdė atsiskaitymus su kitais žemesnės eilės kreditoriais ir tuo pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI, Mokesčių inspekcija) kaip kreditorės teises. Tokiais veiksmais M. K. padarė ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės ir M. K. kaltė įrodyta jo paaiškinimais teisme ir byloje surinktais rašytiniais įrodymais: VMI pareiškimu „Dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo“ (toliau – VMI pareiškimas) (b. l. 2–5), Operatyvaus patikrinimo pažyma (b. l. 6–13), Paysera LT, UAB patektu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašu (b. l. 14–38), UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių apskaito kortelėmis (b. l. 39–60), UAB „(duomenys neskelbtini)“ apyvartos žiniaraščiais (b. l. 61–66), Juridinių asmenų registro duomenimis (b. l. 67).

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nepripažino padaręs nusižengimą, prašė skirti minimalią baudą.

Kaip nurodė VMI, vykdydama jai Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau- MAĮ) 26 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą funkciją (kontroliuoja ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai), nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 29 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisė aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymo patikrinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., kuris įformintas 2024 m. rugpjūčio 30 d. surašant operatyvaus patikrinimo pažymą Nr. (21.222 Mr)FR1042-2940, kurio metu buvo tikrinta mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymas per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. ir nustatė, kad Bendrovė juridinių asmenų registre įregistruota 2019 m. liepos 11 d., nėra įregistruota pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre. Bendrovės vadovas nuo 2019 m. liepos 11 d. M. K.. 2024 m. rugsėjo 17 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1141-1043/2024 iškėlė Bendrovei bankroto bylą.

VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 14 778,88 Eur pelno mokesčių. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 105 936,72 Eur pelno mokesčių. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2023 m. spalio 10 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 107 500,50 Eur pelno mokesčių. Bendrovės mokestinė nepriemoka susidarė Bendrovei atitinkamų mokesčių įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose lydimuosiuose teisės aktuose nustatytais terminais nesumokėjus deklaruotų mokesčių.

Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką biudžetui, vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams. D. B. įvykdyti mokėjimai iš Paysera sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)yra šiems gavėjams: R. T. 2023 m. sausio 10 d. -5 000 Eur, 2023 m. vasario 14 d. – 2 000 Eur; B. J. 2023 m. vasario 14 d. – 3 000 Eur; (duomenys neskelbtini)2023 m. balandžio 17 d. - 4 500 Eur, 2023 m. balandžio 18 d. – 7 000 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. – 11 669,96 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 30 000 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 11 000 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 3 000 Eur, 2023 m. birželio 11 d. – 22 000 Eur. Taip pat atskaitingas asmuo M. K. 2024 m. birželio 30 d. išmokėjo 4 725 Eur J. G., įsiskolinimas VMI tuo metu buvo 105 002,75 Eur.

Aukščiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Šie atsiskaitymai įrodo, kad Bendrovės vadovas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tuo pažeisdama VMI prie FM, kaip kreditoriaus teises. Dėl tokių M. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi, M. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pagal šio straipsnio 1 dalį, skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile:

1. pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo;

2. antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių;

3. trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus;

4. ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti;

5. penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Įstatymų leidėjas nuo 2013 m. spalio 1 d. CK 6.923 straipsnio nuostatas dėl lėšų nurašymo iš banko sąskaitos eilės perkėlė į CK 6.930¹ straipsnį, išplečiant normos taikymą, t. y. nustatant atsiskaitymų tiek grynaisiais, tiek negrynaisiais pinigais eilę, jeigu skolininkas neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Šio CK pakeitimo tikslas užtikrinti socialinį teisingumą bei pagerinti įmokų į biudžetą surinkimą.

Kaip nurodė VMI, siekiant patikrinti mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d., 2024 m. rugpjūčio 1 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, kuris baigtas 2024 m. rugpjūčio 29 d., surašant 2024 m. rugpjūčio 30 d. operatyvaus patikrinimo pažymą.

VMI patikrinimo metu nustatyta, kad kai 2023 m. sausio 1 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 14 778,88 Eur pelno mokesčių. 2023 m. liepos 31 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 105 936,72 Eur pelno mokesčių, 2023 m. spalio 10 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 107 500,50 Eur pelno mokesčių, tai yra Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką biudžetui, vykdė mokėjimus kitiems kreditoriams, pvz., R. T. 2023 m. sausio 10 d. -5 000 Eur, 2023 m. vasario 14 d. – 2 000 Eur; B. J. 2023 m. vasario 14 d. – 3 000 Eur; (duomenys neskelbtini)2023 m. balandžio 17 d. - 4 500 Eur, 2023 m. balandžio 18 d. – 7 000 Eur, 2023 m. balandžio 24 d. – 11 669,96 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 30 000 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 11 000 Eur, 2023 m. balandžio 25 d. – 3 000 Eur, 2023 m. birželio 11 d. – 22 000 Eur. Taip pat M. K. 2024 m. birželio 30 d. išmokėjo 4 725 Eur J. G., įsiskolinimas VMI tuo metu buvo 105 002,75 Eur.

Nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas M. K. atsiskaitymo prioritetą teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių M. K. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi M. K. pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimus: kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui; kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose nustatytais atvejais. Aptariamo nusižengimo sudėtis yra formalioji, jos objektyvieji požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kurį iš straipsnio dispozicijoje išvardytų pažeidimų padarymą. Be to, tai blanketinė norma, nukreipianti į kitus teisės aktus.

Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad už bendrovės organizacinę veiklą bei jos tikslų įgyvendinimą, taip pat bendrovės piniginių srautų tvarkymą atsakingas bendrovės vadovas. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad nustatinėjant įmonės (bendrovės) vadovo kaltę, būtina įrodyti, kad jis žinojo apie įmonės (bendrovės) finansinę padėtį ir turimą prievolę mokėti atitinkamus mokesčius valstybei, tačiau jos nevykdė, o atsiskaitinėjo su žemesnės eilės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-56-696/2015).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. K., būdamas bendrovės vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, bei tai, kad Mokesčių inspekcija jau vykdo priverstinį išieškojimą, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, to nepadarė – laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2024 m. liepos 31 d. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei bendrovės kreditorė VMI ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. M. K. kaltas ir baustinas.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

M. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos paskirtis, nurodyta ANK 22 straipsnio 2 dalyje, gali būti įgyvendinta paskiriant minimalią sankcijoje numatytą baudą. Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutarė:

M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti M. K., kad paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje –administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-988-667/2024).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnio 3 dalis).

Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.