- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-01
- Bylos Nr.
- e2S-427-273/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00662-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- V. Š.
- Atsakovas
- Lazdijų rajono savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Lazdijų rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga „Lazdijų ligoninė“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. atstovo advokato T. L. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės merui A. M. dėl potvarkio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys Lazdijų rajono savivaldybė ir viešoji įstaiga „Lazdijų ligoninė“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. Š. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo Lazdijų rajono savivaldybės mero A. M. 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkį „Dėl viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“ Nr. 8P-113.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovas yra VšĮ „Lazdijų ligoninė“ (toliau – Ligoninė) direktorius. Ieškovas, vykdydamas jam Ligoninės įstatų suteiktus įgaliojimus, 2018 m. lapkričio 13 d. priėmė įsakymą „Dėl Lazdijų ligoninės direktoriaus vadavimo, jam negalint vykdyti tiesioginių pareigų“ Nr. LLV-78, kuriuo įsakė ligoninės direktoriui negalint vykdyti tiesioginių direktoriaus funkcijų, laikinai direktoriaus funkcijas pavesti vykdyti direktorės pavaduotojai slaugai A. T., o jos nesant darbe – Ligoninės vyriausiajai buhalterei R. D.. Ieškovui susirgus, Lazdijų rajono savivaldybės meras A. M. priėmė potvarkį Nr. 8P-113 „Dėl viešosios įstaigos „Lazdijų ligoninė“ direktoriaus pavadavimo“, kuriuo pavedė Ligoninės direktoriaus patarėjui K. M. pavaduoti ieškovą, kol jis sugrįš po ligos. Potvarkio 2 punktu nustatė, jog K. M. dirba visą darbo dieną, jam primokant Ligoninės direktoriaus patarėjo ir Ligoninės direktoriaus darbo užmokesčio skirtumą.
3. Ieškovo nuomone, mero potvarkis yra neteisėtas, nes priimtas merui peržengiant savo kompetencijos ribas, pažeidžiant Ligoninės įstatus ir teisės aktų reikalavimus, dėl priimto potvarkio gali būti sutrikdyta normali Ligoninės veikla ir jai padaryti finansiniai nuostoliai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir grąžino už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį dėl Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkio pripažinimo negaliojančiu pareiškė kaip fizinis asmuo, o ne kaip VšĮ „Lazdijų ligoninė“ direktorius. Nurodė, kad į teismą ieškovas turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių teisės aktų. Ieškovo ieškiniu prašomas panaikinti teisės aktas niekaip nesusijęs su jo, kaip fizinio asmens, teisėmis ar pareigomis, niekaip nepažeidžia ir nereguliuoja jo, kaip fizinio asmens teisių ir pareigų, todėl nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskirajame skunde ieškovo atstovas prašė panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - priimti ieškovo ieškinį. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo išvada, kad ieškovas dėl ligos nevykdo Ligoninės vadovo funkcijų, todėl ieškinio kaip juridinio asmens valdymo organas, įgyvendindamas CK 2.87 str. 2 d. nustatytą pareigą, nereiškia, yra nepagrįsta. Juridinį asmenį su juridinio asmens vadovu sieja ne tik darbo teisiniai santykiai, bet pirmiausia – civiliniai teisiniai santykiai. Nei CK 2.147 str., CK 6.763 str., nei CPK, nei kiti teisės aktai nenumato laikino nedarbingumo kaip pagrindo juridinio asmens vadovui prarasti savo teisinį subjektiškumą „išoriniuose“ santykiuose su trečiaisiais asmenimis. Laikino juridinio asmens atstovo nedarbingumas nėra pagrindas atstovavimo teisiniams santykiams pasibaigti, todėl sergantis asmuo išlaiko visas turimas procesines teises ir pareigas, inter alia teisę kreiptis į teismą;
1.2. Ieškovas yra Ligoninės vadovas Juridinių asmenų registro duomenimis. Viešajam registrui pateikiami duomenys turi prima facie galią (CK 2.71 str. 3 d.) ir šie duomenys nėra paneigti;
1.3. Ieškovas turėjo subjektinę teisę reikšti ieškinį kaip juridinio asmens valdymo organas. Ieškovo, kaip juridinio asmens valdymo organo fiduciarinės pareigos išlieka nepriklausomai nuo to, ar jis faktiškai vadovauja juridiniam asmeniui, ar ne. Teismas neturėjo jokio pagrindo daryti išvados, jog ieškovas negalėjo pareikšti ieškinio vykdydamas savo, kaip juridinio asmens valdymo organo, fiduciarines pareigas;
1.4. Ieškovas, kaip Ligoninės direktorius, savo teisę kreiptis į teismą įgyvendina reikšdamas ieškinį savo vardu, kadangi valdymo organas savarankišku ieškovu byloje negali būti, nes neturi procesinio subjektiškumo;
1.5. Teismo argumentai, kad jog skundžiamas potvarkis, niekaip nesusijęs su ieškovo teisėmis ir jų nepažeidžia yra nepagrįsti. Potvarkiu yra pažeista ieškovo, kaip Ligoninės direktoriaus, teisė savo nuožiūra skirti jį pavaduojantį asmenį, kurią jam suteikia Ligoninės įstatų 38.17 punktas ir 2018 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. LLV-61 „Dėl ligoninės administracijos darbo reglamento patvirtinimo“ patvirtintas administracijos darbo reglamentas;
1.6. Teismas sudarė tokią situaciją, kuri iš esmės užkerta kelią atsakovo priimto potvarkio teisėtumą patikrinti teisme. Iš skundžiamos nutarties argumentų seka išvada, kad subjektinę teisę ginčyti atsakovo priimtą potvarkį galėtų tik pats atsakovas arba jo paskirtas ieškovą laikinai pavaduojantis K. M., tačiau akivaizdu, jog nei vienas iš minėtų subjektų to daryti neketina.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje tikrinama, ar yra pareiškėjo teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 str. 1 d.); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 str. 2 d.); nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurias nustatęs teismas atsisako priimti ieškinį: 1) ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; 2) ieškinys neteismingas tam teismui; 3) suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį; 5) teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu; 6) šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui; 7) pareiškimą padavė neveiksnus fizinis asmuo; 8) pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Vadinasi, teismas, laikydamasis proceso įstatymo, turi teisę atsisakyti priimti ieškinį tik tokiu atveju, jeigu nustato vieną iš aukščiau nurodytų aplinkybių. Tais atvejais, kai teismas nenustato nei vienos iš CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, jis turi priimti ieškinį arba nustatyti terminą jo trūkumams pašalinti, jeigu trūkumai yra nustatyti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.).
11. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovas V. Š. yra trečiojo asmens VšĮ „Lazdijų ligoninė“ (toliau – Ligoninė) direktorius. 2018 m. lapkričio 13 d. ieškovo priimto įsakymo pagrindu, laikinai, ieškovo ligos metu, Ligoninės direktoriaus funkcijas vykdo direktorės pavaduotoja slaugai, o jai nesant darbe – Ligoninės vyriausioji buhalterė. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Lazdijų rajono savivaldybės mero potvarkį Nr. 8P-113, kuriuo meras pavedė Ligoninės direktoriaus patarėjui vykdyti Ligoninės direktoriaus funkcijas - pavaduoti ieškovą, kol šis sugrįš po ligos. Ieškovas ieškinio padavimo metu negali vykdyti Ligoninės direktoriaus pareigų dėl ligos. Ieškinyje ieškovu nurodytas V. Š., o Ligoninė – trečiuoju asmeniu.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, motyvuodamas tuo, kad prašomas panaikinti teisės aktas niekaip nesusijęs su ieškovo, kaip fizinio asmens, teisėmis ar pareigomis, niekaip nepažeidžia ir nereguliuoja jo, kaip fizinio asmens teisių ir pareigų. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, teigia, kad ieškiniu siekiama apginti ieškovo kaip Ligoninės direktoriaus teisę savo nuožiūra skirti jį pavaduojantį asmenį, kuri ieškovui suteikta Ligoninės įstatų ir Ligoninės administracijos darbo reglamento normų pagrindu.
13. CPK 5 straipsnyje nustatyta teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, jog jų teisės ir (ar) teisėti interesai pažeidžiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 2 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-25/2009; 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2009, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-556/2011).
14. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškiniu prašomas panaikinti teisės aktas niekaip nesusijęs su ieškovo, kaip fizinio asmens, teisėmis ar pareigomis. Direktorius yra juridinio asmens Ligoninės valdymo organas. Ieškovas įsakymą dėl Ligoninės direktoriaus pavadavimo jo ligos atveju priėmė vykdydamas juridinio asmens valdymo organo funkcijas. Ligoninės įstatai direktoriui kaip juridinio asmens valdymo organui suteikia teisę paskirti kitą Ligoninės darbuotoją vykdyti direktoriaus funkcijas jo ligos atveju. Skundžiamu mero potvarkiu Ligoninės direktoriaus ligos metu jo funkcijoms vykdyti paskirtas kitas Ligoninės darbuotojas – direktoriaus patarėjas. Mero potvarkis yra tiesiogiai susijęs su Ligoninės kaip juridinio asmens valdymo organo direktoriaus atliekamomis funkcijomis, nes meras potvarkiu, skirdamas direktoriaus ligos metu pavaduojantį asmenį, perėmė dalį Ligoninės direktoriaus funkcijų, todėl ieškovu nagrinėjamoje byloje turi būti pats juridinis asmuo, šiuo atveju Ligoninė, nes skundžiamas mero potvarkis yra tiesiogiai susijęs su Ligoninės valdymu. Priimtu mero potvarkiu ieškovo kaip fizinio asmens teisės nėra ribojamos ar kitaip pažeidžiamos. Ginčo nagrinėjamoje byloje išsprendimas ieškovui kaip fiziniam asmeniui jokių teisinių pasekmių nesukels, todėl jo paduotas ieškinys negali būti nagrinėjamas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).
15. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškinį ieškovas pareiškė įgyvendindamas savo, kaip juridinio asmens vadovo, fiduciarines pareigas (CK 2.87 str. 2 d.), rūpindamasis Ligoninės gerove ir siekdamas įgyvendinti jos veiklos tikslus. Juridiniai asmenys gali būti ieškovu ir atsakovu teisme bei įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus (CK 2.33 str. 1 d., 2.74 str. 1 d., 2.81 str. 1 d.). Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys, veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Šiais atvejais laikoma, kad bylą veda pats juridinis asmuo. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų yra įgaliojimo vesti bylą, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu paduoda jo atstovas, turėjimas (CPK 137 str. 2 d. 8 p.).
16. Byloje nėra ginčo, kad su ieškiniu ieškovas kreipėsi į pirmosios instancijos teismą savo ligos metu. Ligoninės direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymas, kuriuo laikinai ieškovo ligos metu Ligoninės direktoriaus funkcijos perduotos vykdyti Ligoninės direktorės pavaduotojai slaugai, o jai nesant darbe – Ligoninės vyriausiajai buhalterei, yra galiojantis. Ligoninės direktoriaus 2018 m. lapkričio 13 d. įsakymas dėl direktoriaus pavadavimo yra priimtas vadovaujantis Ligoninės įstatais. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovas jo ligos metu Ligoninės direktoriaus funkcijų nevykdo, todėl neturi įgaliojimo paduoti ieškinį Ligoninės vardu (CPK 137 str. 2 d. 8 p.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys yra paduotas ieškovo ligos metu, ieškovui neturint įgaliojimo veikti Ligoninės vardu, nagrinėjamoje situacijoje nustatyti terminą ieškovui ieškinio trūkumams pašalinti nėra tikslinga.
17. Nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad atsisakymu priimti ieškovo pareikštą ieškinį iš esmės užkertamas kelias patikrinti mero potvarkio teisėtumą teisme. Ieškovo pateiktą ieškinį Ligoninės vardu gali paduoti 2018 m. lapkričio 13 d. įsakyme nurodyti asmenys. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta (CPK 179 str. 3 d.), kad Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo Vyriausybės atstovo Alytaus apskrityje ieškinį atsakovui Lazdijų rajono savivaldybės merui dėl 2018 m. lapkričio 19 d. potvarkio Nr. 8P-113 pripažinimo negaliojančiu.
18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas ir atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.