Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis J. J. 2014-05-05, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, būdamas (duomenys neskelbtini) vadybininku, neturėdamas įgaliojimo, pardavė (duomenys neskelbtini) direktorei E. B. automobilį „Renault Premium 420“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB „BGV“, už 3854,84 Eur sumą, neįnešdamas gautų pinigų į UAB „BGV“ kasą, tokiu būdu pasisavino svetimą UAB „BGV“ priklausantį 3854,84 Eur turtą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 183 str. 1 d.

Kaltinamasis J. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su V. B. pažįstami apie 10 metų. Dirbo (duomenys neskelbtini). Nuomavosi dalį teritorijos automobilio remontui po avarijos. Yra kartu su V. B. važiavęs į Vokietiją, padėjo vairuoti automobilį. V. B. teismui liudijo netiesą, kad su juo susipažino tik prieš kelerius metus. Jis buvo keletą kartų atvažiavęs pas jį į garažą, kur jis užsiiminėjo sunkvežimių remontu UAB (duomenys neskelbtini). V. B. pasiūlė ateiti dirbti pas jį į įmonę (duomenys neskelbtini) Kadangi jis norėjo gauti kredito unijos paskolą pirkti UAB „(duomenys neskelbtini), jam reikėjo, kad jo įmonė vykdytų veiklą. 2012 m. lapkričio mėn. Vokietijoje (duomenys neskelbtini) mieste pirko sunkvežimį „Renault Premium“ - 5000 Eur. 1000 Eur. perdavė (duomenys neskelbtini) buhalterei „Ermitažo“ aikštelėje, kad pervestų avansą, o kitus pinigus sumokėjo grynais Vokietijoje. Automobilis buvo po avarijos. Vilkiką „Renault Premium“, dėl kurio jam V. B. reiškia pretenzijas, irgi pirko iš pradžių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš (duomenys neskelbtini), kuris taip pat buvo daužtas. Pakeitė kitą kabiną, perdažė, suremontavo. Buvo beveik pabaigtas, tik trūko keletą smulkmenų uždėti. Jokių dalių šiam vilkikui pirkti nereikėjo. Detales reikėjo pirkti daužtam sunkvežimiui, kurias nurodė V. B., jos net netiko šiam vilkikui, nes kitokia pakaba. Norėjo tą vilkiką paleisti vežioti krovinius. Su V. B. buvo sutarę, kad jam sudarys sąlygas dirbti, tai jis vilkiką užrašė jo įmonės vardu. Tuo metu pasitikėjo V. B.. Automobilio savo vardu negalėjo tuo metu registruoti, kadangi turėjo skolų ir vykdomųjų bylų su anstoliais. Be to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo PVM mokėtojas ir sugrąžino PVM. Jam dirbant „(duomenys neskelbtini)“, vilkikas buvo beveik pabaigtas remontuoti, bet iš jo draugai pradėjo prašyti grąžinti pasiskolintus pinigus ir nusprendė vilkiką parduoti. Su V. B. šį pardavimą buvo suderinę. V. B. pats parašė du įgaliojimus, uždėjo antspaudą ir pasirašė. Jeigu automobilis būtų skirtas naudotis patiems, nereikėtų prekybinių numerių. Su V. B. buvo sutarę, kad pinigus pasiliks sau, nes jis buvo už jį mokėjęs. Per pažįstamus surado pirkėją UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir automobilį pardavė. Paskambino „(duomenys neskelbtini)“ buhalterei ir ji jam pasakė sąskaitos faktūros numerį, nes taip ir anksčiau darydavo. Atvykus „(duomenys neskelbtini)“ direktorei E. B., parašė PVM sąskaitą faktūrą ir ji sumokėjo pinigus. Norėjo, kad jis parašytų pinigų paėmimo orderį, skambino dar kartą buhalterei, bet ji neatsakė. Tada E. B. išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų išmokėjimo orderį 13 310 litų sumai. Jis pažadėjo, kad parašys pinigų paėmimo orderį vėliau. Dabar gerai nepamena dėl ko, bet jie su V. B. apsipyko ir jį atleido iš darbo. „Renault Premium“ PVM sąskaitą faktūrą jam atidavė kartu su kitais dokumentais dar gegužės mėnesį. Jis kiekvieną dieną atvažiuodavo į (duomenys neskelbtini), kadangi ten laikė savo šunį. Civilinėje byloje G. B. tvirtino, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini) jų patalpose ūkvedžiu ir jie tvarkydami dokumentus tik birželio mėnesį atrado minėtąją PVM sąskaitą faktūrą. Ir nežinojo, kad automobilis parduotas. (duomenys neskelbtini) yra buvęs gal tik keletą kartų, kai padėjo V. B. pervežti įvairius daiktus. Dėl visų klausimų, susijusių su dokumentais, V. B. liepė kreiptis į žmoną G. B.. Prašė jos, kad išrašytų pajamų orderį, bet ji jį šantažavo, kad sąskaitos numeris yra blogas ir pasakė, kad jis sumokėtų 4000 Lt, tada orderį išrašys. G. B. pasakė, kad tegul paskambina E. B. ir ji viską sutvarkys. E. Kai B. paskambino, G. B. ją iškoliojo visokiais žodžiais ir orderio neišrašė. Automobilis buvo likęs (duomenys neskelbtini). Rugpjūčio mėn. paskambino V. B. naujas darbuotojas ir liepė pasiimti vilkiką. Tada jis vilkiką ir išvarė iš „(duomenys neskelbtini)“ teritorijos. Kas liečia dėl automobilių dalių pirkimo, tai detales pirkdamas mokėdavo grynais pinigais į kasą. Kas moka pinigus, tas parduotuvėje ir pasirašo ant sąskaitos, kuri lieka parduotuvėje. Kitas egzempliorius yra atiduodamas pirkėjui. Tas sąskaitas, kuriose jis pamiršdavo pasirašyti, pasirašydavo V. B.. Taip byloje yra sąskaitos su jo ir su B. parašais. Taip pat mokėjo savo pinigais ir už elektrą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes V. B. vis trūkdavo pinigų, nors žadėjo atsiskaityti. Buvo teistas už parašo klastojimą, bet jis jo neklastojo, o pasirašydavo savo parašu vietoje direktoriaus. Taip pat buvo teistas dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos, nes nesilaikė tvarkos ir išmokėjo akcininkams pinigus, nes buvo terminas sumokėti. Už sąskaitas faktūras jis negavo nei cento, jam buvo mokėtas tik atlyginimas. Jis yra nekaltas tuo kuo jį kaltina ir su civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamasis savo kaltę neigia, jo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą, pilnai įrodyta teismo ištirtais, žemiau išdėstytais įrodymais:

Liudytojas V. B. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, jo ofisas (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis jo įmonėje dirbo vadybininku. J. J. dirbo (duomenys neskelbtini), kur turėjo patalpas ir remontavo mašinas. Jie susitarė, kad daro (duomenys neskelbtini) servisą, J. J. pas jį įsidarbina ir remontuoja mašinas. 2013 m. įmonė „(duomenys neskelbtini)“ vertėsi nekilnojamu turtu. Jie sutarė įtraukti į įmonę naują veiklą – pirkti mašinas ir jas suremontavus brangiau parduoda. Kai J. J. dirbo jo įmonėje, tam tikslui buvo pirktos dvi mašinos. Vieną iš jų, tai yra „Renault Premium 420“, J. J. mįslingai pardavė. Ta mašina-vilkikas buvo pirkta už 11000 litų. Jo vertė rinkoje 6000 eurų. Vilkikas buvo nevažiuojantis, ant įskaitos nepastatytas. Norint jį parduoti, pirmiausia vilkiką reikėjo suremontuoti. Taip jie su kaltinamuoju ir sutarė. Detalių reikėjo pirkti už 2000 eurų. Mašinos remontas užtruko. Pas jį atėjęs J. J. informavo, kad „Renault Premium 420“ atsirado pirkėjas. Tada jie kaltinamąjį įgaliojo išimti mašinos tranzitinius numerius. Kaltinamajam buvo išrašytas vienas įgaliojimas. „Renault Premium 420“ įmonės teritorijoje stovėjo ir po įgaliojimo parašymo iki vasaros vidurio. Jie su J. J. nebuvo aptarę, per kiek laiko ta mašina turi būti parduota. Kaltinamojo buvo pasakyta, kad yra pirkėjas ir, kad tas pirkėjas mašiną perka už 10 000 eurų. To pirkėjo jis asmeniškai nežinojo, o kitų pirkėjų neieškojo. J. J. po to iš įmonės patalpų išsikraustė ir išėjo iš darbo. Mašina liko. Ją J. J. išvarė rugsėjo mėnesį. Pats tos mašinos neturėjo galimybės laikyti, pasakė J. J., kad sumokėtų 13 000 litų ir tegul pasiima mašiną. Mašiną J. J. išsivarė ir pinigų nėra pusantrų metų. Jie rašė J. J. raštus, kad atsiskaitytų. 2015 metais J. J. atėjo į kontorą ir pasiūlė 2000 litų ir paprašė orderio 13 000 litų. Jų įmonė nesutiko ir buvo sprendžiamas klausimas teisme. J. J. neturėjo įgaliojimo parduoti mašinos. Automobilis buvo parduotas be bendrovės žinios. J. J. pardavė automobilį neteisėtai. Jis pasiskambino buhalterei, pats išrašė asmeniškai sąskaitą faktūrą, nuvažiavo į VĮ „Regitra“, ten sugebėjo perrašyti vilkiką be perdavimo aktų. VĮ „Regitra“ jam paaiškino, kad, jei parašyta, jog yra parašytas įgaliojimas išimti tranzitinius numerius, tada nereikia kitų įgaliojimų ir pagal sąskaitą-faktūrą transporto priemonę perrašo kitam asmeniui. Kadangi J. J. buvo išrašytas įgaliojimas užregistruoti mašiną ir nuimti tranzitinius numerius, tai taip „Renault Premium 420“ buvo perrašyta „(duomenys neskelbtini)“ įmonei. J. J. neįnešė firmai pinigų ir jam atvirai pasakė, kad neduos pinigų, nes mašiną remontavo jis. J. J. remontui detalių iš savo pinigų nepirkdavo. Jis tik ieškojo detalių, o už jas mokėjo įmonė. Įmonei už mašiną UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nesumokėjo ir sakė, kad jie pinigus sumokėjo J. J.. Jo turimais duomenimis, UAB „Tralo“ kaltinamajam sumokėjo apie 13 000 litų. Tokios kainos J. J. su juo nebuvo suderinęs, o buvo kalbėta, kad vilkiką parduos už 10 000 eurų. Kada mašina parduota, sužinojo ar iš pačio J. J., ar iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam sužinojus, kad sąskaita yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, pradėjo domėtis pas buhalterę, kokiu būdu pas juos atsirado sąskaita. Ta sąskaita pas juos nebuvo įtraukta į buhalterinę apskaitą. Buvo skambinta ne kartą J. J. dėl sąskaitos, bet jis telefono nekėlė. Susisiekus su UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, ji atsakė, kad už nupirktą vilkiką atsiskaitė su J. J.. Ar grynais pinigais atsiskaitė, neminėjo. Tie pinigai po šiai dienai nepateko į jų įmonės buhalteriją. J. J. pas juos buvo atsakingas už mašinų remontą, jis nebuvo vadybininkas ir už pinigus atsakingas nebuvo. Žinojo, kad J. J. turi skolų. Kai jis J. J. norėjo didinti atlyginimą, jis sakė, kad jis antstoliams nemokės. Detalių pirkimui J. J. buvo duoti gryni pinigai ir už savo pinigus detalių jis nepirko. Jis atveždavo detales, sąskaitas- faktūras, orderius ir nebuvo jokio įtarimo. Yra sudarytos sutarys, kur galima paimti prekes ir be pinigų. Buvo didesnė suma - 2000 litų daryta pavedimais. Yra sąskaitų, pasirašytų Joniko. Grynais pinigais detalių pirkimui J. J. paprastai buvo duodamos nedidelės sumos. Gal 200 litų, kuriuos jis apiformindavo, gaudavo avansinį orderį iš buhalterės, buhalterei nurodydavo, kad ji atspausdintų orderį. Už įmonės kasą ir grynus pinigus įmonėje atsako jis pats. Išeidamas iš įmonės, J. J. nepareiškė jokių pretenzijų, kad jis ar įmonė jam būtų skolingi. J. J. turėjo įmonės buhalterės telefoną. Ji yra ateinantis žmogus. J. J. paprašė buhalterės eiliškumo sąskaitų. Ji pasakė. Sąskaitos faktūros buhalterė neišrašė. Kai buvo sužinota, kad vilkikas parduotas, jiems teko tikslinti deklaracijas ir reikėjo įtraukti tą sąskaitą, nes J. J. žadėjo atsiskaityti. Jie pralošė teismus ir jis pravedė pinigus. Jo žiniomis, vilkikas yra pas J. J., nors tiksliai nežino. Mano, kad vilkikas yra važinėjantis. J. J. taip pat turėjo įgaliojimus, išduotus kai įmonė pirko vilkiką. J. J. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, po to ši įmonė jam pardavė vilkiką ir galų gale vilkikas atsirado pas kaltinamąjį. Įmonė „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nėra gavusi, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ parodė, kad atsiskaitė J. J. grynais pinigais. Mašina buvo pirkta už įmonės pinigus. Įmonės savininkai yra jis su žmona G. B.. Įmonėje dirba dešimt darbuotojų. Įmonės nuostolis – apie 6000-8000 eurų. Tai didelė žala.

Liudytoja J. V. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Su J. J. asmeniškai nebendravo, tik kalbėjo telefonu. Ji jį įdarbino, paskui buvo išdarbino. J. J. įmonėje dirbo vadybininku. Žino, kad buvo nupirktas automobilis „Renault Premium 420“ ir atsirado daug sąskaitų dėl detalių pirkimo. Paklausus direktoriaus V. B., jo jai buvo atsakyta, kad taip reikia, nes automobilis daužtas ir perkamos detalės jo remontui. Mašina buvo pirkta už 11000 litų. J. J. nėra mačiusi, o jai dokumentus mėnesio pabaigoje pristatydavo direktorius V. B.. Ji mato tik sąskaitas, detalių perkamų nemato. Automobilis buvo pirktas 2013 metais ir stovėjo iki rugsėjo mėnesio. Firma prekiavo kanceliarijos prekėmis, pervežimo paslaugomis. Taip suprato, kad vilkikas nupirktas įmonės veiklai vystyti. Gegužės mėnesį buvo pateiktos deklaracijos, o gal rugpjūčio mėnesį buvo išrašyta sąskaita dėl minėto automobilio pardavimo. Direktoriui pasiteiravus ir jai pažiūrėjus, paaiškėjo, kad yra išrašyta sąskaita su tokiu pat numeriu. Jai J. J. buvo skambinęs dėl sąskaitos numerio. Buvo išrašytos sąskaitos ir buvo mokama pavedimu. J. J. sakė, kad direktorius jam leido suteikti sąskaitos numerius. Ji dėl mašinos nesuteikė sąskaitos numerio. Iš kur J. J. gavo numerį, nežino. Jis turėjo pas ją kreiptis. Gal jis pas ją ir klausė sąskaitos numerio, bet ne dėl mašinos. Jis kelis kartus klausė kelių sąskaitų numerių dėl lakštų pardavimo. J. J. paskambino ir sako, kad jam reikia sąskaitos numerio. Ji davė numerį. Tai buvo balandžio mėnesį. Paskui paskambino gal gegužės mėnesį 2014 metais. Direktorius buvo pasakęs, kad skambins dėl sąskaitos numerio. Nesakė, kam reikia. Mėnesio gale gauna sąskaitą ir išrašyta - stiklo lakštai, ir daug detalių, ir antrai sąskaitai tas pats išrašyta. Sąskaita 31 numeriu atsiranda pas ją, kad parduota mašina. Jai kilo įtarimas. Ji klausė direktoriaus, o jis atsakė, kad parduotas automobilis UAB „(duomenys neskelbtini)“. Direktorius jos paklausė, ar ji davė J. J. numerį, į ką ji atsakė, kad ne ji. Direktorius nustebo. Nusprendė, kad reikia sąskaitą traukti į buhalteriją. Ji mano, kad direktorius žinojo, kad automobilis parduotas. Ji klausė direktoriaus, kur atsiskaitymas, pinigų nėra. Aiškinosi su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jai pasakė, kad pinigai sumokėti jų darbuotojui pagal išlaidų orderį. Tada direktorius sakė, jog reikia prašyti, kad J. J. grąžintų pinigus. Ji pati su J. J. nekalbėjo. Ji siuntė atsiskaitymo aktą, bet nieko negavo. Jei pinigai gauti pagal įgaliojimą, tai pinigai turi būti įnešami į kasą ir turi būti kvitas. Pas juos dabar įmonėje yra skola. Ne ji suteikė antrą numerį sąskaitai. Numeriai eina pagal programą. Ta sąskaita išrašyta ne su jos programa. Sąskaitai numeracija suteikiama laisvai, nėra griežtos atskaitomybės. Sąskaita rašyta balandžio 30 dieną, tai kita rašoma balandžio 31 dieną. Balandžio 31 d. ji išrašė sąskaitą kitai įmonei. Tarp sąskaitų laiko tarpas gal penkios dienos. Sąskaitas išrašo įvairiai. Sąskaitos numerį užrašė J. J.. Numeris, J. J. išrašytas, dubliavosi su jos, kuri buvo išrašyta už komunalines paslaugas. J. J. nebuvo atskaitingas asmuo ir skolų neturėjo. Bendrovė J. J. paskaičiavo išeinant pinigus ir tie pinigai buvo pravesti antstoliui. Atsakingi asmenys yra du asmenys: ji ir direktorius. Pinigai yra išduodami iš kasos ir sąskaitos. Jei J. J. sumokėdavo, tai direktorius jam grąžindavo pinigus. Automobilis buvo nupirktas už 11 000, buvo parduota už 13 310 litų, tai ta pati kaina, tik pridėtas V. A. pirktas ir parduotas už tą pačią sumą, į tą sumą neįskaitant pirktų detalių. Dėl automobilio pardavimo J. J. jai neskambino. Sąskaitos numerio dėl automobilio pardavimo J. J. nesuteikė. Kai atsirado dubliuota sąskaita, jie tikslino mokesčių inspekcijai. Nei J. J., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jiems neįnešė pinigų. Kad išrašyta sąskaita, tai lėšų pasisavinimas. Nauda asmeniui, kuris pardavė ir tiems, kas pirko. Yra įmonė kuri perka, įsigyja daiktą ir gauna pridėtinės vertės mokesčio atskaitą, kuris yra daugiau kaip 2000 litų, įsideda į ataskaitą, nesumoka pinigų ir turi daiktą. Tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ nauda. Jie motyvuoja, kad išrašė išlaidų orderį J. J.. J. J. pasirašo, kad gavo pinigus. Iš kasos išima 13 310 litų ir yra, atseit, pagrįsti pinigai. Visi įmonės „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai yra suregistruojami, kada yra gaunami, kada išrašomi. Įgaliojimas šiai dienai nepriskiriamas buhalteriniams dokumentas. Tai dienai taip pat. Anksčiau buvo griežtos atskaitomybės. Ji kaltinamajam išrašyto įgaliojimo neregistravo, bet jis turi būti registruotas. Tai vykdoma pagal įmonės vidinę tvarką. Ji registruoja tik buhalterinius dokumentus. Pinigai J. J. išmokėti pagal išlaidų orderį, kurį išrašė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tarp J. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasitikėjimas buvo. Buvo leista J. J. duoti sąskaitų numerius. Dėl įgaliojimo J. J. išimti tranzitinius numerius, direktorius nekalbėjo. 2014-2015 metais mokesčių inspekcija įmonės netikrino. Tikrinama atrankos būdu. Kaip sąskaita faktūra dėl automobilio pardavimo pateko į įmonę, nežino. Jai ją atnešė direktorius.

Liudytoja E. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį. Dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, įmonės veiklai ieškojo automobilio-vilkiko. Iš įmonės vadybininko gavus informaciją, kad vilkiką pardavinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, telefonu susisiekė su šios įmonės vadybininku J. J.. Buvo atvažiavus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinę (duomenys neskelbtini) gatvėje. Automobilis buvo „Reno Premium“. Automobilis stovėjo uždaroje teritorijoje, jai atvykus, buvo atidaryti vartai. Minėtą automobilį gegužės 5 dieną nupirko už 13 310 litų. Dėl pirkimo tarėsi su vadybininku J. J.. Jis jai padavė visus dokumentus - įgaliojimus, įgaliojimai pasirašyti, darbo pažymėjimą. Matė įgaliojimą dėl automobilio pardavimo. Tuos dokumentus vežėsi į VĮ „Regitra“. Pinigus sumokėjo kaltinamajam grynais. Ji parašė sąskaitą- faktūrą, o J. J. turėjo išrašyti kasos orderį. Padavė jam pinigus, tačiau ir tą dieną jis kasos orderio neišrašė. Jis turėjo kasos orderį, bet reikėjo įrašyti sekantį numerį. J. J. skambino buhalterei, jos nerado, todėl jis orderio ir neišrašė . Tada jis pasakė, kad orderį jis pristatys į jų ofisą kitą dieną. Bet nepristatė. Ji skambino, bet su juo susisiekti nepavyko. Liepos 10 dieną paskambino ir kalbėjo su G. B., kuri ją aprėkė. Buvo pokalbis, kad J. J. skolingas jiems už įrankius ir kol jis su UAB „BVG“ neatsiskaitys, tol jie jiems kasos orderio neišrašys. Pinigus už mašiną J. J. sumokėjo gegužės mėnesį, o mašiną pasiėmė tik rugsėjo mėnesį. Paskui UAB „(duomenys neskelbtini)“ juos padavė į teismą. Jų įmonė bylą laimėjo. Jie įrodė, kad už vilkiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ jie pinigus sumokėjo. Mašiną J. J. jiems perdavė (duomenys neskelbtini) gatvėje. Perdavė jų įmonės vairuotojui. Paskui, tai yra po automobilio pardavimo, pas juos J. J. įsidarbino vairuotoju. Ji pati jį įdarbino dar prieš jai išsidarbinant iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jokie santykiai su J. J. jos nesieja, ji jo nepažįsta, tai jų įmonės vadybininkai jį buvo susiradę. Dėl orderio išrašymo juos apgavo ne. J. J., o UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jis perdavė jai numerį, sakydamas, kad ji pati skambintų jiems / UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis su jais nesusišneka. Ji nežino, kur J. J. padėjo už vilkiką gautus pinigus. Vilkiką paėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie rugpjūčio mėnesį, jis buvo nesutvarkytas, reikėjo jį tvarkyti, tai jie ir jį pardavė „(duomenys neskelbtini)“. Buvo parašyta, kad ši įmonė /“(duomenys neskelbtini)“/ priklauso J. J.. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nupirktu vilkiku net nepasinaudojo.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad 2015-05-04 kreipiantis pareiškimu į prokuratūrą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, jog J. J. pasisavino bendrovės automobilį „Renault Premium“ ir prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 18-20).

Iš 2014-05-05 PVM sąskaitos – faktūros matyti, kad 2015-05-05 J. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei E. B. už 13 310 Lt pardavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį automobilį „Renault Premium“ (1 t., b. l. 21, 24).

Iš 2014-05-05 kasos išlaidų orderio seka, kad J. J. už automobilio pardavimą gavo 13310 Lt (1 t., b. l. 22).

Iš automobilio registracijos liudijimo matyti, kad automobilis „Renault Premium 420“ priklausė UAB „BGV“ (1 t., b. l. 25).

Iš SODROS duomenų matyti, kad J. J. nuo 2014-08-06 įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir šioje įmonėje dirbo iki 2014-09-17 (1t. b. l. 10).

Iš SODROS duomenų taip pat matyti, kad J. J. nuo 2009-06-17 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 133).

Iš 2016-04-13 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos apie J. J. gautas pajamas matyti, kad minėtoje įmonėje laikotarpiu nuo 2013 m. sausio mėnesio iki 2014 m. birželio mėnesio J. J. buvo mokamas darbo užmokestis, o taip pat pateikta minėto laikotarpio nuo 2013.1 iki 2014.6 DU suvestinė. Darbo užmokestis nestabilaus dydžio, didžiausia per šį laikotarpį išmokėto mėnesinio darbo užmokesčio suma – 458,10 Lt, mažiausia – 95,69 Lt (2 t., b. l. 76,77).

Iš 2013-03-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ avanso apyskaitos Nr. 13/3 matyti, kad patvirtinta 12710,51 Lt apyskaitos suma, avanso paskirtis - prekių apmokėjimui (kuro ir automobilių pirkimui) (2 t., b. l. 78).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymos laikotarpiu nuo 2013-03-08 iki 2013-03-20 kam, už ką ir pagal ką mokėta matyti, kad 2013-03-19 pinigų priėmimo kvitu Nr.236207 UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėta 12 533,66 Lt (2 t., b. l. 78 kita pusė).

Iš 2012-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus V. B. įsakymo Nr. 12-2P matyti, kad jis nurodo, jog kasininko funkcijas vykdys pats (2 t., b. l. 80).