- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- N-575-377-12
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-02126-2010-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s tatė:
I.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 19 d. nutarimu pripažino J. V. kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 174 straipsnyje („Nedidelis chuliganizmas“) numatytą veiką. Teismas konstatavo, kad tai, jog J. V. 2010 m. spalio 16 d., apie 14 val., viešoje vietoje, garažų masyve, vartodamas necenzūrinius žodžius ir tampydamas už rūbų įžeidžiamai kibo prie E. B., įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuoseklūs E. B. ir V. K. parodymai, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas nurodė, jog J. V. paaiškinimus apie tai, kad E. B. nekeikė ir už darbužių netampė, atmeta kaip pasirinktą gynybos būdą siekiant išvengti atsakomybės. Parinkdamas konkrečią nuobaudą – 200 Lt baudą, teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę.
II.
Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimu, J. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog apie tai, kad jis padarė pažeidimą tvirtina tik pats E. B., tuo tarpu vienintelis įvykį matęs V. K. parodė, jog jis keiksmų negirdėjo, todėl teismo išvada, kad jis iškeikė E. B. – nepagrįsta. Dėl įžeidžiamo kibimo nurodo, jog ne jis, o pats E. B. kibo prie jo pats teisme pripažinęs, kad atėjo pas jį ir uždavė nepatogius klausimus. Pažymi, jog V. K. yra E. B. draugas, be to, šio raštiški paaiškinimai ir parodymai teisme skyrėsi, t. y. tik teisme nurodė, jog jis vijosi E. B. turėdamas rankoje kažkokią štangą. Mano, jog visos abejonės turi būti vertinamos jo naudai, o įrodyti jo kaltę turi kaltinimą palaikanti institucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas. Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog J. V. kaltė, padarius ATPK 174 straipsnyje numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta, ir mano, jog pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, individualizavo tinkamai.
J. V. jam inkriminuotą pažeidimą neigia teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą mačiusius E. B., V. K. bei prašymą dėl pažeidimo tyrimo priėmusią pareigūnę A. B., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog aplinkybei, kad J. V. iškeikė necenzūriniais žodžiais E. B., pagrįsti nesurinkta pakankamai įrodymų (joks pašalinis asmuo keiksmų negirdėjo), todėl toks kaltinimas iš nutarimo motyvacijos šalintinas, tačiau įvykį matęs liudytojas V. K. aiškiai parodė matęs, kad J. V., besiaiškindamas su E. B. dėl šiukšlių konteinerių, elgėsi agresyviai, iššaukiančiai ir tampė E. B. už rūbų, o kiek vėliau dar ir vaikėsi po garažą rankoje kažką turėdamas (b. l. 3, 27). Tokie veiksmai patenka į nedidelio chuliganizmo sudėtį (ATPK 174 str.). Nors liudytojas V. K. teisme pripažino, kad E. B. pažįsta, jis taip pat nurodė pažįstąs ir J. V., su kuriuo nesipyksta, todėl nėra jokio pagrindo vien šiuo pagrindu vertinti pastarojo parodymus kaip šališkus. O ta aplinkybė, kad teisme V. K. patikslino įvykio metu J. V. turėjus rankoje „kažkokią štangą“, nesudaro pagrindo vertinti pastarojo parodymus kaip pakeistus, nes dar savo raštiškuose paaiškinimuose asmuo buvo nurodęs, jog J. V. vaikėsi po garažą E. B. rankoje kažką turėdamas, be to, ir pats E. B. tiksliai negalėjo nurodyti, ką rankoje turėjo J. V., o tik spėjo buvus metaliniam strypui (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog E. B. į policiją kreipėsi nedelsiant, teikė išsamų paaiškinimą, kuris teisme nekito. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas įvykio aplinkybes, matyti, kad ir tie apelianto teiginiai, jog įvykis vyko tik jo privataus garažo patalpoje, aiškiai nepagrįsti.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. V. apeliacinį skundą atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.