Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui K. K. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vytautas Zenevskis ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti pilnai, ieškinyje nurodytų motyvų pagrindu.

Atsakovas K. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu sutiko skirtis su ieškove, jei tik ji to nori, kam tie bereikalingi konfliktai. Papildomai paaiškino, kad nugyveno ilgą ir gražų gyvenimą, susilaukė vaikų, turi anūkų, o gyvenime buvo visko, bet konfliktai tik buitiniai buvo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.64 straipsnis numato, kad teismas privalo imtis priemonių sutuoktiniams sutaikyti, t.y. teismas gali vieno sutuoktinio prašymu arba savo iniciatyva nustatyti ne ilgesnį kaip šešių mėnesių terminą sutuoktiniams susitaikyti (CK 3.64, 3.54 straipsniai). Šiuo atveju tokio termino skyrimas yra netikslingas, nes ieškovė tiki, kad tik nutraukus santuoką atsakovas nebeturės teisių į ją ir leis jai toliau ramiai gyventi, jos apsisprendimas nutraukti santuoką yra tvirtas ir galutinis, o atsakovas neprieštarauja santuokos su ieškove nutraukimui, jei tik ji taip nori.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nes jis naudoja psichologinį smurtą, neleidžia ieškovei bendrauti su vaikais. Atsakovas paaiškino, kad ilgus metus santuokoje su ieškove išgyveno pakankamai gražiai, konfliktai būdavo tik buitiniai, dėl smulkmenų. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai). Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Ieškovės pozicija dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, nesant vienareikšmiškų įrodymų, kad šiuo atveju santuoka iširo dėl kurios nors vienos iš šalių kaltės, laikytina nepagrįsta. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) nutarimu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 3 dalimi buvo nutarta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovės pareiškimo apie tai, kad jos sutuoktinis elgiasi agresyviai, neleidžia dukrai ateiti į namus. Kitų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo į bylą nepateikta. Bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu nepasitvirtino ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovas naudoja prieš ją psichologinį smurtą ir/ar neleidžia jų vaikams ateiti į namus. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, dėti pastangas santuokai išsaugoti, abu turi prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51–3.54 str., 3.61 str. 3 d.).

Bylos duomenimis šalys neturi bendrų nepilnamečių vaikų, dalintino kilnojamojo ir privalomo registruoti nekilnojamojo turto. Teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo klausimą (CK 3.62, 3.59 str.), tačiau ieškovė sau išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovas taip pat neprašė priteisti jam išlaikymą iš ieškovės.

Po santuokos nutraukimo ieškovė prašo palikti jai santuokos metu įgytą pavardę, atsakovui – jo pavardę. CK 3.69 str. 1 d. nurodyta, kad sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Remiantis CK 3.69 str. 2 d. teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Kadangi teismas šiuo atveju nenustatė nei ieškovės, nei atsakovo kaltės dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas po santuokos nutraukimo ieškovei palieka jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „K.“, atsakovui po santuokos nutraukimo paliktina jo pavardė – „K.“.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės reikalavimai patenkinti iš dalies, tačiau ieškovė neprašė jos patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti iš atsakovo, todėl teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti ieškovės J. K. (iki santuokos – K.), a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. K., a .k. (duomenys neskelbtini) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei J. K. palikti jos santuokos įregistravimo metu įgytą pavardę – „K.“, atsakovui K. K. palikti jo pavardę – „K.“.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Civilinės metrikacijos skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.