Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-08-27 · Civilinė byla Nr. 2-837/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-08-27
Bylos Nr.
2-837/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Čekanauskaitė, Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis
Atsakovas
P. Z., R. Z.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos investicinė grupė“
Trečiasis asmuo
akcinė bendrovė SEB bankas, individuali įmonė „Apoil”
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-837/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų P. Z. ir R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-1481-123/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos investicinė grupė“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atsakovams P. Z. ir R. Z. . Tretieji asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas ir individuali įmonė „Apoil”.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ atstovas 2009 m. gegužės 8 d. prašymu prašė areštuoti atsakovų R. Z. ir P. Z. 5 857 277,98 Lt dydžio lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nepakankant – areštuoti individualios įmonės (IĮ) „Apoil“ lėšas, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; uždrausti UAB „Beltranza“ registruoti Nekilnojamojo turto registre pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Beltranza“ iš P. Z. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), o jeigu turtas jau įregistruotas UAB „Beltranza“ vardu – šį turtą areštuoti, uždraudžiant jį perleisti ir kitaip juo disponuoti.

Prašyme rašoma, kad ieškovas rengia ieškinį atsakovams dėl restitucijos taikymo ir netesybų, kuriuo prašys iš atsakovų priteisti 5 837 462,98 Lt dydžio sumą. Numatomo reikšti ieškinio suma yra didelė, todėl egzistuoja pagrindas taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovų turtinė padėtis nėra gera. 2009 m. balandžio 2 d. notaras pranešė Nekilnojamojo turto registrui apie tai, kad P. Z. ir UAB „Beltranza“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Beltranza“ iš P. Z. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi pagal turimus duomenis šis žemės sklypas nėra įregistruotas UAB „Beltranza“ vardu, siekiant užkirsti kelią galimam šio turto pardavimui tretiesiems asmenims, uždraustina registruoti sudarytą sandorį Nekilnojamojo turto registre, o jeigu sandoris įregistruotas – šis turtas areštuotinas. Atsakovas P. Z. yra IĮ „Apoil“ savininkas.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. gegužės 13 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – areštavo R. Z. ir P. Z. 5 857 277,98 Lt dydžio lėšas, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, o jų nepakankant – nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises. Nepakankant R. Z. ir P. Z. turto, areštavo IĮ „Apoil“ lėšas, nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Teismas nustatė ieškovui UAB „Jupojos investicinė grupė“ terminą iki 2009 m. gegužės 28 d. pateikti ieškinį, kurio užtikrinimui taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

Nutartyje rašoma, kad ieškovas ketina reikšti ieškinį P. Z. ir R. Z. dėl žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarties nevykdymo, kuriuo prašys taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovų 5 837 462,98 Lt sumą. Teismo manymu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas atmetė prašymą dėl draudimų UAB „Beltranza“ nustatymo, nes pareiškėjas nenurodė aplinkybių apie sandorio, kuriuo UAB „Beltranza“ įsigijo žemės sklypą iš P. Z. , neteisėtumą.

Šalies argumentai

Atsakovai P. Z. ir R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo atmesti; jeigu teismas pripažintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą pagrįstu – pakeisti teismo nutartį sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių mastą iki 3 488 173,12 Lt sumos, taip pat nustatant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikytinos areštuojant atsakovams P. Z. ir R. Z. ir/ar trečiajam asmeniui IĮ „Apoil“ priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai - atsakovams ir IĮ „Apoil“ priklausančias lėšas. Skunde rašoma:

Teismas netinkamai nustatė, kad yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl ieškovo pareiškimo nutraukti sutartį pripažinimo neteisėtu ir sutarties pakeitimo. Patenkinus tą ieškinį iš esmės neliktų pagrindo ieškovo galimo ieškinio tenkinimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Teismas taikė per didelį laikinųjų apsaugos priemonių mastą. Žemės sklypai, su kurių nuosavybės perleidimu susiję ieškovo reikalavimai, yra ieškovo nuosavybė. Žemės sklypų priklausomybė ieškovui iki bylos išnagrinėjimo pabaigos savaime užtikrina ieškovo reikalavimų įvykdymo galimumą, todėl šio turto verte turėjo būti mažinamas laikinųjų apsaugos priemonių mastas. Šalys 2007 m. spalio 23 d. sutartyje nustatydamos žemės sklypų kainą – 6 754 715,10 Lt pripažino, kad ji atitinka šių žemės sklypų vertes, todėl sklypų priklausymas ieškovui užtikrina galimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Ieškovui priklausančių žemės sklypų vertė šiuo metu yra ne mažesnė kaip 3 488 173,12 Lt. Jų vertė patvirtinus detalųjį planą gali didėti. Netrukus bus patvirtintas šių žemės sklypų detalusis planas, todėl sklypų vertė svyruotų nuo 5 929 894,30 Lt iki 6 976 346,24 Lt. Ieškovo interesais taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių mastas mažintinas pas ieškovą esančio turto, kurį būtų prašoma grąžinti atsakovams, verte. Teismas nustatė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir taikymo eiliškumą. Teismas pirmiausia areštavo atsakovų lėšas, o tik jų esant nepakankamai - kitą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises. Tai neatitinka ekonomiškumo principo. Areštavus 5 857 277,98 Lt dydžio pinigų sumą bus nepagrįstai įšaldytos ir sumažintos atsakovų ir IĮ „Apoil“ apyvartinės lėšos, sustabdytas bankų teikiamas kreditavimas. Individualios įmonės savininko turtas nėra atskirtas nuo šios įmonės turto, todėl lėšų areštas reikštų IĮ „Apoil“ negalėjimą vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, tiekėjams, darbuotojams, valstybės ir socialinio draudimo biudžetams. Pirmiausia turi būti areštuojami atsakovams grąžintini, tačiau ieškovui šiuo metu priklausantys žemės sklypai, kitas atsakovų nekilnojamasis ar kilnojamasis turtas, o tik jo nesant ar esant nepakankamai - lėšos.

Atsiliepimas

Ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ atstovas atsiliepimu į atsakovų P. Z. ir R. Z. atskirąjį skundą prašo apeliantų skundo netenkinti ir teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad ieškovas, įsigydamas iš P. Z. ir R. Z. žemės sklypus, mokėjo už juos skolindamasis pinigų iš AB SEB banko. Siekdama gauti kreditą UAB „Jupojos investicinė grupė“ įsipareigojo įkeisti bankui įsigytus žemės sklypus ir juos įkeitė. Dėl šios priežasties UAB „Jupojos investicinė grupė“ nuosavybėje esantys žemės sklypai nėra tinkami, kad į juos galėtų nukreipti išieškojimą, jeigu ieškinys atsakovams būtų patenkintas. Be kreditoriaus valios tokio turto perleisti negalima, o jeigu jis būtų perleistas ir vėliau realizuojamas, pajamos pirmiausia tektų kreditoriui. Atsakovai nepateikė įrodymų, kad taikius laikinąsias apsaugos priemones jų lėšoms, o tik po to turtui, bus sutrikdyta jų kaip fizinių asmenų veikla. Esant šiandieninei ekonominei situacijai nekilnojamojo turto realizavimas yra sudėtingas, todėl tinkamiausia priemonė užtikrinti teismo sprendimą yra lėšų areštas. Antstolė, vykdydama teismo nutartį, galėjo areštuoti tik vieną atsakovams priklausantį 125 000 Lt vertės žemės sklypą, kadangi kitas atsakovams nuosavybės teise priklausantis turtas yra įkeistas kreditoriams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Jų taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo būsimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas ieškinys būtų patenkintas. Laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su tam tikrų priešingos šalies teisių laikinu suvaržymu, todėl jos turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams dar iki ieškinio padavimo (b. l. 2-4). Ieškovas 2009 m. gegužės 27 d. ieškiniu, kurio užtikrinimui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, prašo grąžinti P. Z. ir R. Z. iš jų įsigytus du žemės sklypus; priteisti iš P. Z. ir R. Z. 5 160 992,98 Lt, sumokėtų pagal 2007 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutartį (notarinio registro Nr. JP-17133); priteisti iš P. Z. ir R. Z. 676 470 Lt baudą pagal 2008 m. spalio 10 d. susitarimą (notarinio registro Nr. JP-14896) (b. l. 74-79). Iš 2007 m. spalio 23 d. pirkimo-pardavimo sutarties, su kuria susiję ieškovo reikalavimai, matyti, kad P. Z. ir R. Z. už 6 764 715,10 Lt sumą pardavė ieškovui UAB „Jupojos investicinė grupė“ žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 2.2011 ha, ir žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, sudarančią 1,4378 ha plotą. Sutarties 3.4 punkte nurodyta, kad nuosavybės teisė į daiktus pereina pirkėjui nuo sutarties pasirašymo momento (b. l. 5-11). Iš byloje esančių VĮ Registrų centro duomenų matyti, kad žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 14378/17918 dalys nuosavybės teise priklauso UAB „Jupojos investicinė grupė“. Nurodytai žemės sklypo daliai įregistruota hipoteka, o žemės savininkui UAB „Jupojos investicinė grupė“ nustatyta sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Likusi šio žemės sklypo dalis priklauso P. Z. (b. l. 22-23, 140-141). Žemės sklypas, kurio unikalus (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „Jupojos investicinė grupė“ su sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui (b. l. 142-143).

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. CK nuostatos numato, kad kai sutartis nutraukiama, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Kai to, kas gauta, grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams (CK 6.222 str. 1 d.). Atsižvelgiant į ieškovo ieškinyje išdėstytus reikalavimus, kurių užtikrinimui ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, darytina išvada, jog ginčo šalis iš esmės sieja priešpriešiniai reikalavimai: ieškinį patenkinus ieškovas turėtų grąžinti atsakovams iš jų įsigytus žemės sklypus, o atsakovai - grąžinti ieškovui už tuos žemės sklypus sumokėtą kainą bei papildomai sumokėti sutartyje numatytą baudą. Bylos medžiaga patvirtina, kad žemės sklypai, kuriuos ieškovo ieškinio patenkinimo atveju reikėtų grąžinti atsakovams, šiuo metu nuosavybės teise priklauso ieškovui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ieškiniu siekiamų sugrąžinti atsakovams žemės sklypų dabartinis buvimas ieškovo žinioje jo nuosavybės teise, įvertinant tų sklypų vertę, iš esmės užtikrina ieškovo reikalavimų atsakovams įvykdymo galimybę, todėl šiuo atveju nėra objektyvaus pagrindo taikyti atsakovams laikinąsias apsaugos priemones. Toks teisėjų kolegijos įsitikinimas grindžiamas nuostata, kad ieškinio patenkinimo atveju atsakovams sugrąžinus minimus žemės sklypus, teismo sprendimo dalies dėl ieškovo piniginio reikalavimo įvykdymas galės būti realizuojamas nukreipiant išieškojimą iš šio konkretaus atsakovų nekilnojamojo turto.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šalys 2007 m. spalio 23 d. sutartyje Nr. JP-17133, dėl kurios tinkamo vykdymo iškilo jų ginčas, parduodamų žemės sklypų kainą įvertino 6 764 715,10 Lt suma. Toks žemės sklypų, kurie dabar priklauso ieškovui, įvertinimas iš esmės užtikrina atsakovams pareikštų reikalavimų, sudarančių 5 837 277,98 Lt sumą, įvykdymą. Žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. spalio 23 d. Sklypų pirkėja UAB „Jupojos investicinė grupė“ 2007 m. lapkričio 7 d. kreditavimo sutartimi Nr. 0460707120211/15 gauto kredito užtikrinimui įkeitė iš atsakovų įsigytus žemės sklypus savo kreditoriui AB SEB bankui. Kreditavimo sutartyje žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nurodyta 3 840 000 Lt, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 2 752 346 Lt (b. l. 129-131). Preliminarios rinkos vertės nustatymo 2009 m. gegužės 25 d. pažymoje, kurioje fiksuojamos žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos ir likvidacinės vertės įkeitimo atveju, nustatyta, jog žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 2 112 000 Lt, o žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė sudaro 1 715 000 Lt (b. l. 90). Pažymėtina, kad tokia žemės sklypų vertė nustatyta jų įkeitimo atveju. Ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ iniciatyva buvo inicijuotas žemės sklypų įkeitimas, kuris, kaip daiktinių teisių suvaržymo priemonė, atitinkamai sumažina sklypų vertę.

Atsiliepime į atskirąjį skundą UAB „Jupojos investicinė grupė“ atstovo nurodytos aplinkybės, kad ieškovas, įsigydamas iš atsakovų žemės sklypus, už juos mokėjo skolindamasis pinigų iš AB SEB banko, kad gaudamas banko kreditą jis kredito davėjui įsipareigojo įsigytus žemės sklypus įkeisti ir juos įkeitė, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovams. Teisėjų kolegija pažymi, kad daiktinių teisių į žemės sklypus suvaržymą (juos įkeičiant) lėmė paties ieškovo veiksmai. Ieškovo veiksmų pagrindu atsiradę atitinkami daiktinių teisių apribojimai - aptariamu atveju žemės sklypų, kurių savininkas yra šių sklypų pirkėjas ieškovas UAB „Jupojos investicinė grupė“, hipotekos įregistravimas, negali būti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams sąlyga pagal jiems pareikštų ieškovo reikalavimų dalyką. Priešingu atveju būtų pažeisti civilinių teisinių santykių turinį sudarantys teisingumo, sąžiningumo bei proporcingumo principai. Remiantis šiais argumentais darytina išvada, kad ieškovo atstovo atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytas aiškinimas apie tai, jog dėl hipotekai būdingo sekimo principo (CK 4.171 str. 9 d. nuostata) ieškovo nuosavybėje dabar esantys ir jo valia įkeisti žemės sklypai, kuriuos ieškovas siekia sugrąžinti atsakovams, nėra tinkamas ieškinio reikalavimų užtikrinimo objektas, laikytinas nepagrįstu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovams pareikšti reikalavimai yra pakankamai užtikrinti UAB „Jupojos investicinė grupė“ priklausančiais žemės sklypais, kurie patenkinus ieškinio reikalavimus turėtų būti grąžinti atsakovams, o ieškovo teisės įgyvendintos nukreipiant išieškojimą iš šių sklypų ir patenkinant kreditorinį reikalavimą iš jų vertės. Ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ juridiniai veiksmai suvaržant daiktinių teisių į žemės sklypus įgyvendinimą nesudaro pagrindo taikyti įstatyme nustatytus ribojimus atsakovams.

Teisėjų kolegijai nusprendus, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, apeliantų argumentai, jog teismas nustatė nepagrįstą laikinųjų apsaugos priemonių rūšį ir taikymo eiliškumą, jog atsakovai kitoje byloje yra pareiškę materialinius teisinius reikalavimus ieškovui, netenka prasmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nusprendė apie objektyvios grėsmės sprendimo įvykdymui (ieškovo reikalavimų patenkinimo atveju) egzistavimą nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis naikintina, o ieškovo UAB „Jupojos investicinė grupė“ 2009 m. gegužės 8 d. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovams P. Z. ir R. Z. bei trečiajam asmeniui IĮ „Apoil“ atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Jupojos investicinė grupė“ 2009 m. gegužės 8 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Nutartį siųsti turto arešto aktų registro tvarkytojui - Centrinei hipotekos įstaigai.

Teisėjai Virginija ČekanauskaitėGintaras PečiulisVigintas Višinskis