- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-20
- Bylos Nr.
- eI2-16418-860/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05362-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Saulius Jakaitis
- Pareiškėjas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos
- Atsakovas
- J. M.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų teisėjas Saulius Jakaitis
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovei J. M. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba), kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovės J. M. valstybės naudai 145,34 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nurodo, kad Tarnybos 2023 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (8.1Mr)TP-23-T-08804 (toliau – ir Sprendimas) atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje Nr. e2-4580-1153/2024 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymi, jog atsakovė prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą sutiko apmokėti nustatytą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Sprendimu taip pat atsakovei paskirtas advokatas E. Š., kuris atsakovės konsultacijoms skyrė 2,5 val., procesinių dokumentų rengimui – 2 val., įrodymų rinkimui – 5 val. Viso advokatas antrinės teisinės pagalbos teikimui skyrė 9,5 val. Pareiškėjos teigimu, advokatams užmokestis apskaičiuojamas bei išmokamas remiantis 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės). Todėl advokatui E. Š. buvo išmokėtas 207,63 Eur užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei (9,5 val. x 20,00 Eur). Prašyme teigia, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 2 dalį asmuo, kuriam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gavęs Tarnybos pranešimą, turi pareigą apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ar atstovavimu byloje, kurioje jam buvo teikiama teisinė pagalba. Nurodo, jog raštu Nr. (12.31Mr) FS-363 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 145,34 Eur, bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Taip pat pakartotiniais pranešimais (raštais) Nr. (12.31Mr) FS-816 ir (12.31Mr) FS-1035 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Tačiau atsakovė antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų neapmokėjo. Prašyme taip pat nurodo, kad pakartotinį pranešimą Nr. (12.31Mr) FS-816 atsakovei siuntė registruotu paštu, todėl atsakovė turi sumokėti ir 2,36 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.
2. Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė; apie bylos nagrinėjimą buvo informuota tinkamai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė teismui pateikė du elektroninius paklausimus, kurie vertintini rašytiniais paaiškinimais.
Nurodo, jog Tarnyba jos neinformavo apie pareigą susimokėti už suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl įmokos už atsakovei J. M. suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo bei valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, priteisimo.
5. Byloje nustatyta, kad atsakovė J. M. 2023 m. rugsėjo 15 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti antrinę teisinę pagalbą; prašyme atsakovė taip pat sutiko apmokėti kitą dalį valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų.
6. Tarnybos 2023 m. rugsėjo 25 d. Sprendimu atsakovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-4580-1153/2024 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei kitų su tuo susijusių klausimų išsprendimo, valstybei garantuojant ir apmokant 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų; atitinkamai Sprendimu atsakovei teikti antrinę teisinę pagalbą buvo paskirtas advokatas E. Š..
7. Byloje taip pat nustatyta, kad advokatas E. Š., teikdamas antrinę teisinę pagalbą atsakovei (konsultacijoms, procesinių dokumentų rengimui ir įrodymų rinkimui) iš viso skyrė 9,5 val.; už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovui advokatui E. Š. atitinkamai buvo apskaičiuotas ir išmokėtas 207,63 Eur (9,5 val. x 20,00 Eur) užmokestis.
8. Tarnyba raštu 2024 m. kovo 5 d. Nr. (12.31Mr) FS-363 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį – 145,34 Eur bei paprašė šią sumą sumokėti į vieną iš nurodytų VMI surenkamųjų sąskaitų. Kartu paprašė apie atliktą mokėjimą informuoti Tarnybą. Pranešime taip pat nurodė, jog, nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo.
9. Tarnyba 2024 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-816 informavo atsakovę apie pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas bei pakartotinai nurodė, jog nesumokėjus nurodytos sumos per 30 dienų nuo šio pranešimo gavimo, Tarnyba kreipsis į teismą dėl išlaidų priteisimo.
10. Tarnyba 2024 m. birželio 14 d. raštu Nr. (12.31Mr) FS-1035 informavo atsakovę apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas.
11. Teismas, visų pirma, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jos dydžio, apskaičiavimo.
12. Įstatymo (redakcijose, galiojusioje aktualiu ginčui laikotarpiu) 4 straipsnyje įtvirtintos pareiškėjų, kurie kreipiasi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, pareigos. Pagal Įstatymo 4 straipsnio 5 punktą pareiškėjas privalo, laikydamasis šio ir kitų įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos, apmokėti nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį.
Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis.
13. Nagrinėjamu atveju Tarnybos Sprendimu buvo nuspręsta apmokėti 30 procentų atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovė 2023 m. rugsėjo 15 d. prašyme buvo nurodžiusi, kad jeigu valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis sudarys 50, 30 ar 15 procentų, kitą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį (atitinkamai 50, 70 ar 85 procentus) atsakovė sutinka apmokėti. Šį prašymą atsakovė patvirtino savo parašu.
14. Kaip galima suprasti iš atsakovės atsiųstų elektroninių laiškų, kad jai nebuvo pranešta apie pareigą sumokėti atitinkamą dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Tačiau teismas su tokiais atsakovės teiginiais nesutinka. Iš Lietuvos pašto informacinės sistemos duomenų matyti, jog atsakovei Tarnybos 2024 m. gegužės 13 d. raštas Nr. (12.31Mr) FS-816), kuriuo atsakovei pranešta apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį (70 proc.), išsiųstas registruota siunta (duomenys neskelbtini). Siunta atsakovei įteikta 2024 m. gegužės 17 d. Apie tai, kad atsakovė buvo informuota, jog turi pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš esmės patvirtina ir atsakovės 2024 m. gegužės 17 d. pateiktas paklausimas (reg. Nr. FG-1492), susijęs su pareiga apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Į Atsakovės minėtą paklausimą, Tarnyba išsamiai atsakė 2024 m. birželio 14 d. raštu Nr. FS-1035. Tad atsakovės teiginiai, jog ji nebuvo informuota apie jos pareigą susimokėti už antrinės teisinės pagalbos išlaidas, atmestini kaip nepagrįsti.
Taigi, teismo vertinimu, atsakovė buvo tinkamai informuota apie jos pareigą sumokėti atitinkamą pinigų sumą už teiktą antrinę teisinę pagalbą.
15. Byloje nustatyta, kad atsakovė turi sumokėti likusią dalį antrinės teisinės pagalbos išlaidų, t. y. 70 procentų nuo 270,63 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o tai sudaro 145,34 Eur.
16. Byloje ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovė būtų apskundusi Tarnybos Sprendimą, ginčijusi Tarnybos raštus (pranešimus), kuriuose ji informuota apie pareigą sumokėti 145,34 Eur sumą už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, ar (ir) sumokėjusi Tarnybos prašomą priteisti sumą ar jos dalį.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Tarnybos reikalavimas priteisti iš atsakovės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 145,34 Eur sumą – yra pagrįstas.
18. Pareiškėja pateikė teismui Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-4580-1153/2024, ir teigia, kad joje rašoma, jo ji atleista nuo bylinėjimosi išlaidų.
Šiuo aspektu atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normomis, gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių bei atleisti šalis nuo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų apmokėjimo (nagrinėjamu atveju 30 proc. sumos), tačiau teismas nesprendžia klausimų susijusių su išlaidomis, kurias asmuo asmeniškai įsipareigoja Tarnybai apmokėti (t. y. teismas neatleidžia nuo pareigos apmokėti dalies antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas, kurias asmuo įsipareigojo apmokėti prašydamas suteikti jam antrinę teisinę pagalbą) (nagrinėjamu atveju 70 proc. sumos). Tad nėra jokio pagrindo teigti, kad pareiškėja pridedama nutartimi buvo atleista nuo 70 proc. sumos, kas sudaro 145,34 Eur, kurią įsipareigojo Tarnybai apmokėti prieš gaunant antrinę teisinę pagalbą.
19. Pareiškėja taip pat prašo priteisti valstybei 2,36 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išieškojimu. Nurodo, kad šias išlaidas sudaro pranešimo (rašto) Nr. (12.31Mr) FS-816 siuntimo atsakovei jos nurodytu adresu išlaidos. Pareiškėja šioms išlaidoms pagrįsti pateikė uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini).
20. Šiuo aspektu pažymėtina, pirma, kad atsakovės atžvilgiu priimtas Sprendimas dėl 30 proc. valstybės garantuotos antrinės teisinės pagalbos teikimo faktinių išlaidų atlyginimo, atitinkamai nustatant, kad 70 proc. šių išlaidų turės padengti pati atsakovė. Iš prie prašymo pridėtų rašytinių įrodymų matyti, kad 70 proc. privalomų apmokėti išlaidų sumą sudaro 145,34 Eur. Jokių sprendimų dėl papildomų privalomų mokėjimų išieškojimo iš atsakovės nepateikta.
Be to, prašyme nenurodytas joks teisinis papildomų sumų priteisimo pagrindas.
Antra, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 39 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, nesusijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Pagal ABTĮ įprastai pralaimėjusi šalis apmoka proceso išlaidas laimėjusiai šaliai (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
21. Vertinant prašomų iš atsakovės priteisti išlaidų pobūdį, dydį, pažymėtina, kad, nors viešojo administravimo subjektui galima iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti kitas bylos nagrinėjimo išlaidas, numatytas ABTĮ 39 straipsnio 1 dalyje, tačiau pagal teismų praktiką viešojo administravimo subjekto patirtos išlaidos galėtų būti atlyginamos tik tais atvejais, kai, pirmiausia, šios išlaidos buvo patirtos administraciniame procese, t. y. susijusios su konkrečios bylos nagrinėjimu, antra, šios išlaidos buvo pagrįstos ir būtinos, siekiant tinkamai apginti valstybės interesus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 9 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS525-201/2013).
22. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pranešimų (raštų) siuntimas iki administracinės bylos inicijavimo nepatenka į galimas atlyginti bylos nagrinėjimo išlaidas, kadangi pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas patenka į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto. Be to, pranešimų apie savo priimtus sprendimus siuntimas įeina į institucijos, administruojančios antrinės teisinės pagalbos teikimą, vykdomas viešojo administravimo funkcijas, todėl būtų neteisinga iš atsakovės priteisti nurodytas pranešimų apie viešojo administravimo subjekto priimtus sprendimus siuntimo išlaidas, kurioms vykdyti gaunamas finansavimas iš valstybės biudžeto, kaip būtinas bylos nagrinėjimo išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 4 dalis).
23. Pagal ABTĮ bylos nagrinėjimo išlaidoms priskiriamos ABTĮ 39 straipsnio 1–3 punktuose nurodytos išlaidų rūšys, administracinių bylų teiseną reglamentuojantis įstatymas nenumato procesinių dokumentų siuntimo išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų, skirtingai nei civilinį procesą reguliuojantis įstatymas, numatantis platesnį išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašą (ABTĮ 39 straipsnio 1 dalies ir CPK 88 straipsnio 1 dalies lyginimas). Viešojo administravimo subjektas privalo informuoti apie savo priimtus sprendimus (šiuo atveju apie konkrečią mokėtiną antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų sumą) ir ABTĮ nenumato tokių informavimo apie priimtus sprendimus išlaidų priskyrimo prie bylos nagrinėjimo išlaidų bei atitinkamai jų priteisimo iš priešingos šalies.
24. Taigi, pareiškėjos reikalavimas priteisti 2,36 Eur yra nepagrįstas, tad jis negali būti tenkinamas.
25. Apibendrinant konstatuotina, kad yra pagrindas pareiškėjos prašymą patenkinti tik iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 1 ir 4 punktai).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 145,34 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 34 ct) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų, šią sumą sumokant į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB Luminor bankas Nr. (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), UAB Urbo bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pareiškėjos prašymą priteisti 2,36 Eur išlaidų už registruotu paštu atsakovei siųstą pranešimą (raštą) atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmus.