Kauno apygardos teismo nuosprendis

2012-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-493-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-10-15
Bylos Nr.
1A-460-493-2012
Teisminio proceso Nr.
1-20-1-00362-2009-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Paštuolis (pirm.), Romualdas Lincevičius, Regina Majauskienė
Nuteistasis
I. D.
Civilinis ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Advokatai
Vitalija Smolenskienė, Danius Svirinavičius
Kategorijos

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-460-493/2012

Teisėja Dalia Kursevičienė Teisminio proceso Nr.1-20-1-00362-2009-6

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.1.;2.4.6.4.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 15 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Laimonui Petreikiui, nuteistajai I. D. , jos gynėjui advokatui Daniui Svirinavičiui, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei Vitalijai Smolenskienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendžio, kuriuo I. D. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą LR BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir nuteista 40 MGL (5 200 Lt) dydžio bauda.

Iš I. D. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 10 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimui.

Iš I. D. išieškota UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 2000 Lt. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. D. pagal LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1 d. nuteista už tai, kad ji pagal 2007-08-31 darbo sutartį Nr. 16 nuo 2007-09-04 dirbdama UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), reklamos pardavimų vadove, ir dėl užimamų pareigų turėdama pareigą organizuoti naudingų bendrovei pirkimo ir pardavimo sutarčių ruošimą bei sudarymą, 2008-10-06 ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku, UAB „(duomenys neskelbtini)“, įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), patalpose (duomenys neskelbtini), veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcijos priklauso jai ir jos artimiems giminaičiams (laikotarpiu nuo 2008-09-30 iki 2009-03-02 akcijos priklausė jos motinai G. B. , o nuo 2009-03-03 priklausė jai pačiai), sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudingą Reklaminio ploto nuomos bei reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. 2008 10 06-1, kurios pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiui nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. už 12000 litų nuomos mokestį (reklaminio ploto nuomos savikaina 19 164 litų) išsinuomojo 24 kv. m. reklaminį plotą stende Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki tol pagal 2008-01-21 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, reg. (duomenys neskelbtini), tęsdama savo nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui 2008 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, telefonu melagingai nurodžiusi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas keičiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir stendo nuomos sutartis bus tęsiama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. sausio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paštu pateikė Reklaminio ploto nuomos bei reklamos paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stendą laikotarpiui nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2010 m. sausio 31 d. už 39600 litų išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai pasikėsino įgyti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio nuomos mokesčio – 27600 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapmokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos 2009-01-26 PVM sąskaitos faktūros AGN Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalies argumentai

Nuteistosios I. D. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti prokurorui, konstatuojant, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, o jei šis pagrindas nebūtų nustatytas, nuosprendį panaikinti ir priimti naują- išteisinamąjį nuosprendį, tuo pagrindu, jog neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, I. D. veikoje nesant nei inkriminuojamos veikos, nei jokios kitos nusikalstamos veikos požymių, civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teigia, jog nuosprendis nepagrįstas. Kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Kaltinimo dalis, jog I. D. dėl užimamų pareigų turėjo pareigą organizuoti naudingą bendrovei pirkimo pardavimo sutarčių ruošimą bei sudarymą, nesusieta jokiais teisės aktais ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ vidaus norminiais aktais, neaišku, su kokiais pareiginiais nuostatais I. D. buvo supažindinta ir turėjo savo darbe vadovautis.

Apeliantas teigia, jog neaiški ir kaltinimo dalis dėl sukčiavimo esmės, nes neatskirti civiliniai teisiniai santykiai nuo baudžiamųjų. Minima eilė civilinių teisinių sandorių-2008-10-06 tariamai nenaudinga reklaminio ploto nuomos sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-10-07 sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau nei vienas šių sandorių teismine tvarka nebuvo pripažintas negaliojančiu, net nebuvo ginčijamas teismine tvarka, todėl neaišku, kodėl tos sutartys ydingos ir negaliojančios.

Skunde taip pat teigiama, jog neaiškus kaltinimas toje dalyje, kurioje išdėstoma, kuo pasireiškė apgaulė. Apelianto manymu, sutarties ydingumas ar nenaudingumas gali sąlygoti tik atitinkamą darbuotojo atsakomybę prieš darbdavį ar darbuotojo materialinę atsakomybę prieš darbdavį. Be to, naudingumas, ydingumas yra vertinamosios kategorijos, versle priklausančios nuo daugybės faktorių. Gynėjo manymu taip formuluojant kaltinimą įžvelgtinos užuominos į 1961 m. redakcijos Baudžiamąjį kodeksą, jo 321 str., kuris numatė atsakomybę už tyčinę veiką, prieštaraujančią komercinės, ūkinės ar finansinės įmonės interesams, tačiau priėmus naująjį BK 2000 m., šios normos neliko.

Šalies argumentai

Apelianto teigimu, jeigu kaltinime tariama apgaulė pasireiškė tuo, jog I. D. melagingai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas keičiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu atveju lieka neaišku, ar kuri nors iš minėtų įmonių fiktyvi, ar toje dalyje turėta omenyje kažkas kita. Be to, iš kaltinimo neaišku, kas kam pateikė reklamos paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ar UAB „(duomenys neskelbtini)“ pati pateikė ar šia bendrovei buvo pateikta. Byloje yra duomenys, kad šią sutartį pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje I. D. nedirbo. Šie kaltinamojo akto trūkumai, apelianto teigimu, buvo kliūtimi realizuoti nuteistosios teisę į gynybą.

Taip pat skunde teigiama, jog byloje yra pagrindas I. D. išteisinti, o civilinį ieškinį atmesti, nes neįrodyta, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Tokių veikų požymių I. D. veikoje nėra. Apelianto teigimu, visi surinkti įrodymai nepatvirtino kaltinamajame akte suformuluoto kaltinimo. I. D. nuosekliai teigė, kad ji stengėsi surasti asmenį, atsakingą už sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pratęsimą, nusiuntė susitarimą ir esmines sutarties sąlygas, tačiau p. (duomenys neskelbtini), su kuriuo ji anksčiau kontaktavo, sutarties nepasirašė, neatsiuntė, kaip vėliau ji sužinojo, jis minėtoje įmonėje nebedirbo ir sudaryti sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo galimybės. Žinodama, kad šis reklaminis plotas liks laisvas, atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-10-06 ji sudarė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios pagrindu ji 1/3 stendo dalies išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 1000 Lt/mėn. Šio 1/3 stendo savikaina buvo 532,33 Lt. Šią aplinkybę ir plokštumos skaičiavimo metodiką posėdžio metu patvirtino ir liudytoja V. V. . Tai matyti ir iš I. D. darbo užmokesčio kintamosios dalies paskaičiavimo. Todėl minėta sutartis buvo sudaryta su 87,85 nuošimčių pelnu. Sekančią dieną paskambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. J. ir nurodė, kad svarsto stendo nuomos pratęsimą, tačiau I. D. atsakė, kad stendo dalis jau išnuomota kitai įmonei, ir dėl jo nuomos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šią aplinkybę patvirtino ir 2009-06-19 apklausiama liudytoja L. J. . UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius M. V. klaidino teismą nurodydamas, kad buvo išnuomotas visas stendas, nes šio stendo plokštumą sudaro 3 dalys, o buvo nuomojama tik 1 iš trijų. Taip pat M. V. klaidino teismą pateikdamas suklastotą, atbuline data pasirašytą, 2008-10-07 UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą sutartį NR. (duomenys neskelbtini), nors dėl sutarties pratęsimo susisiekė tik 2009 m. pradžioje. Šią aplinkybę liudytojo apklausos protokole patvirtino ir L. J. .

Nuteistosios parodymai nėra paneigti. Priešingai, apelianto manymu, nurodyti rašytiniai duomenys ir liudytojų parodymai patvirtina kaltinimo nepagrįstumą. Nei tai, kad buvo sudaryta nenaudinga sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei tai, kad buvo suklaidinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, neįrodyta. Paneigdamas I. D. parodymus dėl reklaminio ploto savikainos ir apskaičiavimo, apelianto teigimu, teismas nepagrįstai rėmėsi vien tik suinteresuoto bylos baigtimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus M. V. aiškinimu bei atmetė I. D. atlyginimo kintamosios dalies UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimo metodiką. Juo labiau, kad skaičiavimo metodiką ir sutarties pelningumą patvirtino liudytoja V. V. . Apelianto manymu, teismas neteisingai įvertino įrodymus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie tai, kad I. D. jiems pranešė apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo keitimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas šio įrodymo patikimumą grindė subjektyviais tiesiogiai suinteresuotų bylos baigtimi asmenų duomenimis-juridinio asmens, pareiškusio ieškinį šioje byloje, pateiktu raštu, juridinio asmens vadovo subjektyviais parodymais, tačiau nevertino tos aplinkybės, kad šiame rašte išdėstytos aplinkybės neįtikinamos, nes bet kuriam bent kiek versle patyrusiam asmeniui pasakymas dėl pavadinimo keitimo nepakankamas suklaidinti jį, nes šiuos duomenis galima lengvai patikrinti. Be to, V. V. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. P. neparodė, kad joms I. D. būtų pasakiusi, jog minėtos įmonės pavadinimas keičiasi, o liudytoja L. J. teisme neapklausta. Todėl apkaltinamasis nuosprendis išimtinai paremtas suinteresuoto bylos baigtimi asmens – UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pateiktais raštais, parodymais.

Šalies argumentai

Apeliantas pažymi, kad I. D. yra ieškovė civilinė byloje, kurioje kreipėsi į teismą su ieškiniu prieš UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Apeliantas mano, kad baudžiamoji byla turi būti nutraukta, nes ji inicijuota išimtinai UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva, siekiant išvengti turtinės atsakomybės minėtoje civilinėje byloje. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad padavusi pareiškimą policijai, civilinė ieškovė šioje byloje siekė sustabdyti civilinę bylą. Apelianto manymu, civiliniams santykiams spręsti šiuo atveju neturėtų būti naudojamasi represinėmis institucijomis. Pažymi, jog visus santykius su I. D. bei su kitomis įmonėmis UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi teisę spręsti civilinio proceso tvarka. Taip pat nurodo, jog I. D. oponentai reikalauja pripažinti pasikėsinus sukčiauti sudarant 2008-10-06 sutartį, tačiau kartu ignoruoja aplinkybes, jog ši sutartis nebuvo ir nėra pripažinta negaliojančia teismine tvarka. Civilinės sutartys pasirašytos asmenų, turinčių formalus įgaliojimus, žala sutartimis niekam nepadaryta, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ pajamų dydis, I. D. pradėjus dirbti, žymiai padidėjo.

Skunde teigiama, jog prokuroras ir teismas peržengė eilę civilinių ir civilinio proceso įstatymų I. D. veikoje bandant įžvelgti baudžiamuosius teisinius santykius, ignoravo tai, kad sutartys oficialios, sudarytos įgalioto asmens, nėra ir nebuvo pripažintos negaliojančiomis teismine tvarka, todėl prokuroras ir teismas buvo šališki UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Skunde pažymima, jog nesuprantamos priežastys, kodėl teigiama, jog reklaminio ploto savikaina yra 19 164 Lt., jeigu iš tiesų 1/3 stendo savikaina yra ženkliai mažesnė. Tai, kad sutartys sudarytos su įmone, su kuria susiję I. D. tėvai, neturi reikšmės, nes sutartys sudarytos tarp atskirų verslo subjektų. Taip pat pažymima, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir toliau sudarinėjo sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl reklaminio ploto nuomos, dėl kitų sutarčių UAB „(duomenys neskelbtini)“ jokių pretenzijų niekam nereiškė.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas teigia, jog I. D. baudžiamasis persekiojimas neatitinka BK 2 str. nuostatų bei nurodo, jog priėmus išteisinamąjį nuosprendį UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys turėtų būti atmestas.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąją ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, civilinio ieškovo atstovę bei prokurorą, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti tenkinamas.

Šalies argumentai

Apeliantas iš esmės nesutinka su apylinkės teismo nuosprendyje nurodytu įrodymų vertinimu ir dėl to padarytomis nepagrįstomis išvadomis dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo I. D. veikoje bei jos kaltės.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 str. įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso(toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Be to, Lietuvos Aukščiausiojo teismo teisėjų Senato Nutarimo Nr. 40 2003 m. birželio 20 d. „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ (Toliau-Nutarimo) 1.1. punkte nustatyta, jog nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. To paties Nutarimo 3.1.8. punkte nustatyta, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįsta sprendimą pripažinti I. D. kalta, padarius LR BK 22 str. 1d. 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį priėmė neįvertinęs surinktų duomenų visumos, netinkamai įvertinęs nuteistosios parodymų patikimumą, nevertinęs šių parodymų su kitais byloje esančiais įrodymais, todėl neteisingai nustatė faktines įvykio aplinkybes bei nepagrįstai pripažino kalta pasikėsinus apgaulės būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios nuomos mokesčio – 27 600 litų.

I. D. buvo kaltinama tuo, jog 2008-10-06 veikdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nenaudingą Reklaminio ploto nuomos sutartį, t.y. išnuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 12 000 Lt. 24 kv. m. reklaminį plotą stende Nr. (duomenys neskelbtini), kurį iki tol nuomojo UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tęsdama savo nusikalstamą veiką UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui 2008 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, telefonu melagingai nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas keičiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir stendo nuomos sutartis bus tęsiama su UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2009 m. sausio mėnesį, ikiteisminio yrimo metu tiksli data ir laikas nenustatyta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paštu pateikė reklaminio ploto nuomos sutartį 2008-10-07/1, kurioje nurodyta, kad stendą laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 už 39 600 Lt. išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Apeliantas skunde teigia, jog kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, nes nenurodyti teisės aktai, kuriuos I. D. pažeidė pasirašydamas sutartį, be to, apelianto manymu, neaiškūs apgaulės požymiai ir nėra aišku, kas kam siuntė 2009 m. sausio mėnesį sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundą, konstatuoja, jog šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl teisėjų kolegija su jais nesutinka ir atmeta. Kaltinime pakankamai konkrečiai ir aiškiai nurodytos visos būtinuosius sukčiavimo sudėties požymius apibūdinančios aplinkybės. Pažymėtina, jog konkretus teisė aktas, jo punktas kaltinime nenurodytas, tačiau kaltinant sudarius nenaudingą sutartį kaltinime yra aiški nuoroda į I. D. , kaip darbuotojos pareigas, pareiginius nuostatus, todėl vien tai, kad nenurodytas oficialus pavadinimas šio akto, jo punktas, nėra esminis trūkumas, galėjęs sukliudyti teismui išsamiai išnagrinėti bylą ar sukliudęs nuteistajai pasinaudoti teise į gynybą. Kaltinime tai pat nuosekliai nurodyta, kuo pasireiškė apgaulė - apgaulė pasireiškė sudarant nenaudingą sutartį, po to melagingai informuojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl pavadinimo keitimosi ir po to šių veiksmų pasekoje sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimu, todėl skundo argumentai dėl neaiškių apgaulės požymių atmetami kaip nepagrįsti.

Apeliantas skunde taip pat teigia, kad iš kaltinimo neaišku, kas kam pateikė sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegija pažymi, jog vertinant kaltinimą, jo aiškumą, turi būti atsižvelgiama į visą kaltinimą, jo gramatinį bei loginį išdėstymą. Šiuo atveju tiek vertinant gramatiškai, tiek logiškai, suprantama, jog tai I. D. kaltinama paštu pateikusi UAB „(duomenys neskelbtini) 2008-10-07/1 sutartį.

Pažymėtina, jog būtinasis sukčiavimo požymis yra apgaulė. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto ar turtinės teisės įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Taip pat pažymėtina, jog būtinasis sukčiavimo požymis yra tiesioginė tyčia, t. y. visi kaltininko veiksmai turi rodyti sąmoningą tyčinį kaltininko veikimą, jo siekį neteisėtai įgyti svetimą turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismas nurodė, jog I. D. veikoje apgaulė pasireiškė tuo, kad tarp pastovius paslaugų teikimo ir gavimo santykius turinčių įmonių – UAB „(duomenys neskelbtini),” ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, įterpė tarpininką UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ši aplinkybė-tarpininko įterpimas pati savaime teisėjų kolegijos manymu, negali būti laikoma apgaule kaip tai numatyta BK 182 str. 1 d. Tokia veika turėtų apgaulės požymių, tik jei pats įterpimas būtų padarytas neteisėtai, panaudojus apgaulę.

Šiuo atveju I. D. inkriminuota tai, kad ji 2008-10-06 sudarė nenaudingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ reklaminio ploto nuomos sutartį ir tęsdama nusikalstamą veiką, jau po to, 2008 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku, pateikė melagingus duomenis, o dar vėliau 2009 m. sausio mėnesį, UAB „(duomenys neskelbtini)“, paštu pateikė Reklaminio ploto nuomos sutartį (duomenys neskelbtini).

Nenaudingos sutarties sudarymas inkriminuotas kaip apgaulės dalis, tačiau byloje neinkriminuota ir nenustatyta, kad tai buvo padaryta turint išankstinį tikslą, planą apgauti darbdavį ar klientą AB „(duomenys neskelbtini)“. I. D. buvo kaltinama tuo, kad buvo sudaryta neva nenaudinga sutartis, tik po to pateikti neva melaginti duomenys, ir dar vėliau sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo atveju toks apgaulės pasireiškimo būdas prieštarauja logikai, nes iš pradžių sudarius sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, logiška, jog dėl to paties ploto nuomos sutartis nebegali būti sudaryta su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes jis jau išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundo argumentu, jog kaltinime nurodytos sutartys civiline tvarka nenuginčytos ir net nebuvo ginčijamos, todėl teigti, kad jos neteisėtos, nėra teisinio pagrindo. Be to, byloje M. V. parodymais, I. D. parodymais nepaneigta, kad I. D. 2008-10-06 sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė nepažeisdama savo įgaliojimų. Kad buvo pažeisti kokie nors pareiginiai nuostatai ar kiti teisės aktai, neinkriminuota kaltinime. Vienintelis neteisėtumo požymis kaltinime nurodyta tai, kad sudarė UAB „(duomenys neskelbtini) nenaudingą nuomos sutartį, tačiau tai yra civilinės teisės dalykas. Civiline tvarka nenuginčytas ir neįrodytas šios sutarties ydingumas. Be to, sutarties nenaudingumas yra vertinamoji kategorija ir vertinant byloje surinktus įrodymus, nėra pagrindo kategoriškai tvirtinti, jog ši sutartis buvo nenaudinga.

Aukštesnysis teismas nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu, kur sutarties ydingumas grindžiamas vien tuo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pernuomojo šį stendą UAB „(duomenys neskelbtini)“ už tokią kainą, už kurią šį stendą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išsinuomojus anksčiau, t. y. didesnę kainą nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ jį išsinuomojo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat aukštesnysis teismas nesutinka ir su tuo, jog sutarties ydingumą patvirtina ir M. V. parodymai, nes jis suinteresuotas bylos baigtimi. Be to, šie duomenys vertinti, visiškai neatsižvelgiant ir nevertinat šių duomenų kitų įrodymų – I. D. , V. V. parodymų, rašytinių duomenų- nagrinėjamų sutarčių, darbo užmokesčių priedų skaičiavimų visumoje.

Šalies argumentai

I. D. teigė, kad ji bandė susiekti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais dėl stendo numos pratęsimo, tačiau su p. (duomenys neskelbtini), su kuriuo bendravo anksčiau, susisiekti nepavyko. Vėliau ji sužinojo, kad jis minėtoje įmonėje nebedirbo, todėl, nepavykus susisiekti su kitais atsakingais už šią sritį darbuotojais, ji atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama, kad šis stendas neliktų tuščias, sudarė stendo, kurį iki tol nuomojosi UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31. Teisminio nagrinėjimo metu buvo pateikti rašytiniai duomenys-susirašinėjimo elektroniniu paštu duomenys, iš kurių matyti, jog I. D. , atstovaudama UAB „(duomenys neskelbtini)“ siuntė pasiūlymą dėl sutarties pratęsimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar 2008-09-17. (t 2, b. l. 132) Teismas dėl šių įrodymų iš viso nepasisakė ir jų neįvertino. Aukštesniojo tesimo nuomone šie duomenys laikytini įrodymais ir jie vertintini kaip patikimi, nes matyti, jog siųsta iš „(duomenys neskelbtini)“ el. pašto dėžutės, kalba eina apie tą patį stendą, kreiptasi į p. (duomenys neskelbtini), apie kurį I. D. ir kalba. Laiškas išsiųstas 2008-09-17, t.y. gerokai prieš pasirašant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Be to teismas, nepagrįstai spręsdamas dėl sutarties nenaudingumo, rėmėsi vien tik M. V. parodymais, kad šis stendas buvo išnuomotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažesne kaina nei savikaina. M. V. , I. D. parodymais, liudytojos V. V. parodymais, rašytinais duomenimis – priedas Nr. 3 prie darbo sutarties (t. 1, b. l. 78), darbo užmokesčio išrašais (t. 2, b. l. 129-130), nustatyta, jog reklaminis stendas (duomenys neskelbtini), nr. (duomenys neskelbtini),buvo modernizuotas, padarytas suktukas ir stendas susidarė iš trijų plokštumų. Viso stendo savikaina įvertina 1597. Liudytoja V. V. patvirtino, jog perdarius stendą į suktuką, jo savikaina padidėjo ir buvo padalinta į tris dalis kiekvienai plokštumai, vienam klientui dalinant šią sumą buvo po 500 Lt. su trupučiu. (t. 2, b. l. 193) Pagal tai buvo paskaičiuojamas ir priedas I. D. prie atlyginimo. Bylos duomenys patvirtina, jog stendas patobulintas buvo jau 2008-02-01, todėl naujai sudarant sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-06 bei nustatant nuomos kainą 1000 Lt. per mėnesį, kai vienos plokštumos savikaina yra vos didesnė nei 500 Lt., nėra jokio pagrindo teigti, kad tai buvo nenaudinga nuomos sutartis. Byloje esantys duomenys- 2008-10-06 sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008-10-07 sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, I. D. parodymai leidžia pagrįstai teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo išnuomota tik viena minėto stendo plokštuma- 24 kv. m. Kitų patikimų objektyvių duomenų, paneigiančių šią aplinkybę, nenustatyta. M. V. parodymai, kad buvo išnuomotas visas stendas, nepatvirtinami jokiais kitais bylos duomenimis. Tai, kolegijos nuomone, prieštarauja ir rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiek (duomenys neskelbtini) sutartimi, tiek ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-10-06-1 sutartimi išnuomota tik 24 kv. m. stendo, t.y. tik viena plokštuma.

Be to, byloje teisėjų kolegijos manymu, nenustatyta ir neįrodyta aplinkybė, jog I. D. 2008 m. rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytą datą bei tiksliau nenustatytu laiku, telefonu melagingai nurodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas keičiamas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir stendo nuomos sutartis bus tęsiama su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Visų pirma kaltinime nurodyta ir teismas aprašydamas veikos aplinkybes nurodė, jog nustatyta, kad 2008-10-06 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2008 m. rudenį, tiksliau nenustatytu laiku buvo pateikti melagingi duomenys, dėl to, jog keičiasi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimas, o 2009 m. sausio mėnesį pateikė paštu sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad stendą laikotarpiu nuo 2009-02-01 iki 2010-01-31 išnuomoja UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Tačiau motyvuose teismas jau nurodė, jog 2008-10-06 buvo sudaryta sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini) ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, o sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta ne 2009 m. sausio mėnesį, tačiau 2008-10-07, t.y. sekančią dieną po to, kai dėl stendo nuomos susitarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Tokiu būdu lieka neaišku kada, remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis, iš tiesų buvo pateikti melagingi duomenys dėl pavadinimo pasikeitimo ir kokią tai reikšmę turi apgaulei.

Tai, kad sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta 2008-10-07, patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai- UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutarčių registracijos žurnalas, (t 1, b .l. 146-147). Ši aplinkybė nurodoma ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-03-12 rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 109). Tai iš esmės neprieštarauja UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-28 rašte nurodytai informacijai (t. 1, b. l. 15).

Apylinkės teismas, nustatydamas aplinkybę, kad I. D. melagingai nurodė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadinimo pasikeitimo, rėmėsi M. V. parodymais bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui bei teigė, kad šią aplinkybę patvirtino V. V. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja L. P. . Teisėjų kolegija pažymi, jog M. V. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, todėl jo įrodymai turi būti vertinami tik atsižvelgiant į tai, kiek juos patvirtina kiti patikimi duomenys. Pažymėtina jog teismas nuosprendyje išdėstydamas įrodymus, kuriais jis remiasi, nurodė, kad remiamasi 2009-02-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 108), tačiau šiame rašte nenurodyta, kada konkrečiai buvo susisiekta su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kas konkrečiai nurodė informaciją dėl pavadinimo pasikeitimo. I. D. neįvardinta. Pažymėtina, jog šį raštą pasirašė V. G. tačiau ji sutarties nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepasirašinėjo. Sutartis su abiem šiomis įmonėmis pasirašė S. S. ,.

V. V. teisme parodė, jog jai žinoma, kad atėjus laikui pasirašyti sutartį su (duomenys neskelbtini), („(duomenys neskelbtini),“) dėl nuomos pratęsimo, jie pasakė, kad dėl to paties stendo nuomos jau pasirašė sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, informavo, jog (duomenys neskelbtini), Jiems pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakeitė pavadinimą į AB „(duomenys neskelbtini)“. Šie įrodymai netiesioginiai, be to, V. V. nenurodė koks konkrečiai asmuo tai nurodė ir kada. Taip pat pažymėtina, jog V. V. dirba civiliniam ieškovui, todėl gali būti suinteresuota bylos baigtimi.

Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta liudytoja L. P. , kuri parodė, jog marketingo direktore dirbo L. J. , kuri inicijuodavo sutartis, susijusias su reklama, o liudytoja turėjo pagal pareigas šias sutartis vizuoti, pasirašydavo jas vyr. finansininkė. Ji pamena, jog buvo toks atvejis, kai (duomenys neskelbtini), pasakė, kad jai paskambino iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir informavo, jog keičiasi pavadinimas ir reikia pasirašyti naują sutartį. Liudytoja tą sutartį vizavo, o vyr. finansininkė pasirašė, viskas buvo gerai. Po to (duomenys neskelbtini) pasakė, kad sutartis negalioja, kad ir toliau lieka su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes anoji sutartis neteisėta. Liudytojai asmeniškai su I. D. neteko bendrauti.

Vieną iš I. D. kaltės rodymų teismas nurodo nepateisinamą skubėjimą sudaryti sutartį, nors dar nepasibaigusi ankstesnioji sutartis. Šie duomenys juos vertinant tiek atskirai, tiek ir su kitais ištirtais įrodymais (rašytiniais duomenimis, jog buvo siųstas pasiūlymas p. (duomenys neskelbtini) dar 2008-09-17 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu), o taip pat atsižvelgiant į sutarčių sudarymo principus negali būti vertinama kaip I. D. kaltės įrodymas.

Atsižvelgiant į tai, kad M. V. taip pat yra tik netiesioginis liudytojas, be to, suinteresuotas bylos baigtimi, o minėtas raštas bei liudytojų L. P. ir V. V. parodymai taip pat negali būti vertinami kaip tiesioginiai, išsamūs ir patikimi, darytina išvada, jog šie duomenys nepakankami neginčytinai teigti, jog I. D. melagingai nurodė apie įmonės pavadinimo keitimą ir, kad tai buvo esminė sąlyga suklaidinusi klientą- UAB „(duomenys neskelbtini)“. Šie duomenys taip pat nepakankami neginčytinai teigti, kad toks melas buvo iš anksto suplanuotos apgaulės dalis, ypač atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybių nustatyti tikslaus laiko dėl apgaulės, o sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sekančią dieną po to, kai dėl stendo nuomos susitarė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vertinant I. D. veiksmus baudžiamosios atsakomybės aspektu taip pat pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad dėl to paties stendo nuomos tam pačiam laikotarpiui nuomos sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudariusi ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutartyse nurodyta ta pati data-2008-10-07. (t. 1, b. l. 125-130, 155-160) Tai patvirtina jau aptartas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2009-02-28 raštas (t. 1, b. l. 108) Pažymėtina, jog abi šias sutartis pasirašęs tas pats asmuo - S. S. . Aptarti duomenys patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie sutartį tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sužinojo ne 2008-10-06 ir ne 2008-10-07, o vėliau (tai patvirtina ir byloje esantis subraižytas sutarties egzempliorius (t 1., b. l.11-13), apie tai galima spręsti ir iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto turinio (t. 1, b.l. 108, )), todėl kyla pagrįstų abejonių tuo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartis su šiomis įmonėmis galėjo sudaryti tą pačią dieną, t.y. 2008-10-07. Tai taip pat kelia pagrįstų abejonių M. V. nuoširdumu bei parodymų patikimumu.

Įvertinus visa kas išdėstyta, darytina išvada, jog byloje I. D. pripažinta padariusi BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nesant pakankamai duomenų patvirtinančių, kad I. D. veikė apgaule. Byloje išnaudojus įmanomas procesines priemones (apklausus liudytojus, kurie turėjo galią priimti sprendimus dėl sutarčių pasirašymo; ėmusis visų priemonių iškviesi į teismo posėdį ir apklausti liudytoją L. J. , surinkus rašytinius įrodymus - sutartis, darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikas, įmonių susirašinėjimo dokumentus) nesurinkta duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog I. D. sudarė nenaudingą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartį, kad ji tai padarė turėdama iš anksto susiformavusį tikslą, sumanymą apgauti savo darbdavį. Šių duomenų nepakanka teigti, kad ji melagingai nurodė, jog keičiasi įmonės pavadinimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tuo esmingai suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei pasikėsino įgyti dalį nuomos užmokesčio, priklausančio UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog sutarties naudingumas, galimai I. D. padaryti pažeidimai darbinėje srityje bei dėl to atsiradusi materialinė žala, nuostoliai yra civilinio ginčo dalykas ir galėtų būti drausminės atsakomybės pagrindas. Nusikalstamos veikos sudėties šie veiksmai nesudaro, todėl I. D. turi būti išteisinta pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., nenustačius jos veikoje sukčiavimo būtinųjų požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p.).

I. D. išteisinus BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Įvertinus tai, kas išdėstyta, nuteistosios I. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir priimamas naujas- išteisinamasis nuosprendis, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. L. Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 1p. teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

nuteistosios I. D. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą tenkinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują- išteisinamąjį nuosprendį.

I. D. pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinti veika.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas PaštuolisTeisėjai Regina MajauskienėRomualdas Lincevičius