Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-12-04 · Administracinė byla Nr. I-8543-331/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
I-8543-331/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02356-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pareiškėjas
V. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Trečiasis asmuo
Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-8543-331/2015Proceso Nr. 3-61-3-02356-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2, 3.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo, Kauno tardymo izoliatoriaus, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas skundu (t. I, b. l. 15) kreipėsi į teismą ir prašo:

priteisti iš Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI) 10 000 Eur neturtinės žalos;priteisti iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 10 000 Eur neturtinės žalos;priteisti iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės (toliau – ir Areštinė) 10 000 Eur;priteisti iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos 15 000 Eur neturtinės žalos.

Šalies argumentai

Paaiškino, kad kalinimo laikotarpiu buvo laikomas ir Kauno TI apytiksliai nuo 2013 m. rugsėjo mėn. iki 2015 m. kovo mėn. Kameros plotas buvo apytiksliai 15 kv. m., joje laikoma nuo 3 asmenų, pastatytos 6 dviaukštės lovos, nuolat buvo tamsu, gulint 1-ojo aukšto lovose skaityti, rašyti neįmanoma, langai nešvarūs, stiklas nuo apsinešimo purvu nebuvo skaidrus, jo nuvalyti nebuvo galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos, o langas neatsidarinėjo. Mano, kad Kauno TI buvo kankinamas.

Kalinimo laikotarpiu taip pat buvo laikomas periodiškai Lukiškių TI-K apytiksliai nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2015-03-03. Kamerų plotas apie 7 kv. m., kamerose buvo laikoma nuo 3-4 asmenų, buvo pastatytos 4 dviaukštės lovos, kamerose buvo tamsu, gulint l-ojo aukšto lovose skaityti, rašyti buvo neįmanoma, langai nešvarūs, stiklas nuo apsinešimo purvu nebuvo skaidrus, jo nuvalyti nebuvo galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos.

Nuo 2011m. birželio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio kalinimo laikotarpiu periodiškai buvo laikomas Areštinėje, kurioje kamerų plotas buvo apytiksliai 7 kv. m., šiose kamerose buvo laikoma nuo 2 iki 4 įkalintųjų asmenų, buvo pastatytos dviaukštės lovos, kamerose buvo tamsu, gulint l-ojo aukšto lovose skaityti, rašyti buvo neįmanoma, langai nešvarūs, stiklas nuo apsinešimo purvu nebuvo skaidrus, jo nuvalyti nebuvo galimybių, nes iš vidaus ir išorės yra grotos.

Nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2015-03-03 buvo etapuojamas po Lietuvos įkalinimo įstaigas t. y. po Areštinę, Šiaulių tardymo izoliatorių, Kauno tardymo izoliatorių, Marijampolės pataisos namus, Lukiškių tardymo izoliatorių - kalėjimą. Konvojavimo mašinose nebuvo saugos diržų. Turėjo sėdėti kartu su kitais konvojuojamais asmenimis ant lentos, kurios ilgis ir plotis apie 2 metrai, plotis apie 20 cm. Kiekvienu etapavimo metu neužtekdavo vietos, teko stovėti ar netgi sėdėti ant grindų. Konvojavimo mašinos neturi šildymo sistemos (jeigu turi, tai konvojaus pareigūnai tyčia nepajungdavo), nebuvo ventiliacijos. Ne vieną kartą konvojavimo metu buvo pasidarę bloga, pykindavo. Tokiu būdu buvo akivaizdžiai žeminamas jo orumas, prie to prisidėdavo ir patys konvojaus pareigūnai. Konvojavimo kameroje, kurios plotas 2kv. m., buvo sutalpinama 9 asmenys bei kiekvieno asmens po 30 kg turimų daiktų.

Pažymėjo, kad Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam - nuteistajam turi būti ne mažesnis kaip 5 kv. m. neįskaičiavus baldų. Laisvės atėmimo vietų pareigūnai nėra reguliariai tikrinami dėl jų sadistinio asmenybes sutrikimo. Iš pareigūnų elgesio akivaizdus ir nenuginčijamas faktas, kad daugeliui iš pareigūnų yra sadistinis asmenybes sutrikimas, o reikšminga pareigūnų dalis serga sadizmu. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (veikimo - neveikimo) patyrė didžiulę neturtinę žalą - pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negali ramiai miegoti, nuolat sapnuoja košmarus dėl pareigūnų patyčių, pasidarė labai dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas nesutinka su pareiškėjo skundu, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (t. I, b. l. 11-16) pateikė pareiškėjo judėjimo grafiką. Paaiškino, jog maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys. Pažymėjo, kad šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 str., Bausmių vykdymo kodekso 70 str. numatytų reikalavimų.

Atkreipė dėmesį, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (t.y. šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras), kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui yra išduodami į kameras. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Pažymėjo, kad siekiant palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Dėl kamerų remonto Lukiškių TI-K paaiškino, kad jis Lukiškių Tl-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, daužydami stiklus, klozetus, o taip pat ir griaudami atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl, pilnai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Visose kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams, higienos priemonėms laikyti. Sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų reikalavimus. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pareigūnai bendrauja stengdamiesi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

Pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Atsakovo teigimu, nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

Atsiliepimas

Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities vyriausiasis policijos komisariatas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti. Atsiliepime (b. l. 69-72) paaiškino, kad mažiausias kamerų plotas pareiškėjui teko ne mažiau kaip 4,60 m², ir dėl to jo teisė būti laikomam visus teisės aktais keliamus reikalavimus atitinkančiose kamerose nebuvo pažeista. Pareiškėjo teiginius dėl nešvarių areštinės kamerų langų ir blogo apšvietimo paneigia Panevėžio visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Be to, kameros langus iš vidaus turi valyti asmenys, laikomi areštinėje, o iš išorės valo įmonė. Lovos yra standartinės, 201 cm ilgio, 70 cm pločio, geros būklės. Pareiškėjas dėl laikymo sąlygų nesiskundė. Pareiškėjo reikalavimas yra deklaratyvus, todėl žala negali būti priteisiama.

Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos su skundu nesutinka, prašo taikyti ieškinio senatį, skundo netenkinti. Atsiliepime (t. II, b. l. 135-139) paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius specialiosiomis transporto priemonėmis - specialiaisiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems konvojuoti yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai. Viešojo saugumo tarnyba pabrėžia, kad jos visas tarnybinis transportas, taip pat ir specialusis transportas, skirtas asmenų konvojavimui, naudojamas remiantis teisiniais dokumentais: transporto priemonės registracijos liudijimu su paskirties nurodymu, kasmetinės techninės apžiūros ataskaitomis, su transporto priemonės paskirties nurodymu.

Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Viešojo saugumo tarnyba besąlygiškai užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius - tiek bendras skaičius, tiek skaičius pagal atskiras kameras. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, tuo atveju skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina tiek bendrą asmenų pervežimą, tiek izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje.

Konvojavimo taisyklių 146 p. nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai. Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pažeidžiant pareiškėjo teises, jausdamas sukeliamą neigiamą poveikį savo fizinei ar psichinei sveikatai, konvojaus metu galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaudamasis Konvojavimo taisyklių 137 p. konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius su skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime (t. III, b. l. 121-123) paaiškino, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Kauno TI buvo laikomas įvairiose kamerose. Būnant Kauno TI jam teko nuo 18,56 iki 2,36 kv. m. ploto. Apie 65 proc. buvimo Kauno TI laiką pareiškėjui kameroje teko daugiau nei 3,6 kv. m. ploto. Pareiškėjas per Kauno TI buvo gabenamas tranzitu ir įstaigoje buvo laikomas trumpą laiką, todėl laikymas mažesnio ploto sąlygomis poveikio pareiškėjo fizinei ir psichikos sveikatai negalėjo padaryti žymesnio poveikio.

Pareiškėjui Kauno TI buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė kiekvieną dieną vieną valandą pasivaikščioti gryname ore, suteikta galimybė lankytis įstaigos koplytėlėje, bibliotekoje, skaitykloje, teniso kambaryje ir sporto kiemeliuose. Visi pirmojo aukšto, kuriame kalėjo pareiškėjas, langai atsidaro, patalpos viduje lango grotų nėra, jų konstrukcija leidžia langus išvalyti. Kameros langų švara turi rūpintis patys jose laikomi asmenys. Esant reikalui rašyti ar skaityti, kameroje esančių asmenų prašymu įjungiamas dirbtinis apšvietimas. Dirbtinis apšvietimas būna įjungtas ir iki 9 val., bei po 16 val. Skaityti ir rašyti pareiškėjas turėjo galimybes kameroje esant natūraliai ar dirbtinei apšvietai, taip pat galėjo pasinaudoti biblioteka arba skaitykla, kompiuterių klase. Pareiškėjo fizinė ir psichinė sveikata kalėjimo Kauno TI metu buvo gera. Nusiskundimų dėl fizinės ir psichinės sveikatos sutrikimų būnant Kauno TI neturėjo, į specialistus nesikreipė.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (t. II, b. l. 129-133). Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas dėl jo laikymo sąlygų išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka į Kalėjimų departamentą nesikreipė. Pareiškėjas Kauno tardymo izoliatoriuje, Lukiškių TI-K buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis kaip visi asmenys. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad laisvės atėmimo įstaigoje būtų sąmoningai siekta nežmoniškai su juo elgtis, nepateikia įrodymų, kad jam būtų padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip ji pasireiškė.Skunde remiamasi abstrakčiais teiginiais, nedetalizavo aplinkybių, susijusių su patirta neturtine žala, nepateikė jokių įrodymų. Šiuo atveju nėra būtinų sąlygų kilti valstybės civilinei atsakomybei, pagal CK 6.271 straipsnį.

Bylos šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, todėl nėra kliūčių bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas i š dalies.

Šioje byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė laikomas Kauno TI (nuo 2013 m. rugsėjo mėnesio iki 2015 m. kovo mėnesio), Lukiškių TI-K (nuo 2013 m. kovo mėnesio iki 2013 m. gruodžio), Panevėžio apskrities VPK areštinėje (nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2013 m. vasario mėnesio) ir Viešojo saugumo tarnybos (dėl etapavimo nuo 2011 m. birželio mėnesio iki 2015-03-03).

Viešojo saugumo tarnyba prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.124 str. ir 1.131 str. 1 d., ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Pagal CK 1.125 str. 8 d., reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.126 str. 2 d. ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (CK 1.127 str. 1 ir 5 dalys). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundą teismui paštu išsiuntė 2015-04-22 (b. l. 7), todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2012-04-22. Šiuo atveju pareiškėjas dalį reikalavimo dėl žalos atlyginimo reiškia už laikotarpį nuo 2011 m., darytina išvada, kad senaties terminas nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012-04-22 yra praleistas.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise.

Pareiškėjas apskritai nepateikė jokių įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo, teismas pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą daliai pareiškėjo reikalavimų taip pat nenustatė. Tuo remdamasis teismas laiko, kad yra pagrindas tenkinti atsakovės prašymą taikyti ieškinio senaties terminą už laikotarpį nuo 2011 m. birželio mėn. iki 2012-04-22 ir šioje dalyje skundą atmesti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013, 2011-03-24 nutartį Nr. A-261-1027/2011).

Todėl, teismas šiuo atveju spręs, ar yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2012-04-22 iki 2015-03-03, kai pareiškėjas buvo etapuojamas.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalą, neteisėtą veiką, priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (LVAT bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Vadinasi, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota LVAT praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008-11-18 sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).

Dėl kalinimo Lukiškių TI-K.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010-05-14, 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m. vienam asmeniui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvyko 2013-10-23 ir atskirais laikotarpiais buvo iki 2015-03-03. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 109 (plotas 7,31 m²), Nr. 264 (plotas 7,80 m²), Nr. 262 (plotas 7,86 m²), Nr. 358 (plotas 7,77 m²), Nr. 313 (plotas 7,79 m²), Nr. 111 (plotas 7,45 m²), Nr. 263 (plotas 7,83 m²), Nr. 320 (plotas 7,76 m²), Nr. 318 (plotas 7,81 m²), Nr. 107 (plotas 7,38 m²), Nr. 274 (plotas 7,84 m²) kartu su 1-3 asmenimis. Pareiškėjo judėjimo grafikas (b. l. 34-36, 42-49) patvirtina, kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius ne visą laiką buvo stabilus. Todėl Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotas šią normą iš dalies atitiko šiomis dienomis: 2013-10-23, 2013-10-28, 2013-10-31-2013-11-06, 2014-05-14, 2014-05-26, 2015-02-13, 2015-02-20 – 2015-02-21, 2015-02-25, 2015-02-27 – 2015-02-28. Taip pat, laikotarpiais 2013-04-11 – 2013-10-23, 2013-11-07 – 2014-05-14, 2014-05-28 – 2014-02-12 pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Valandomis laikas, kai kameroje būdavo apgyvendinami asmenys, nenurodytas, todėl teismas pareiškėjo kalinimo kamerose dienas skaičiuoja apytiksliai, vieną parą dalijant per pusę. Minėti duomenys patvirtina, kad pareiškėjas atskirais laikotarpiais nuo 2013-10-23 iki 2015-03-03 Lukiškių TI-K buvo laikomas 50 parų, iš kurių 17 parų buvo laikomas kamerose, kai jose vienam asmeniui tenkantis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Išanalizavus bylos duomenis matyti, kad 33paras Lukiškių TI-K nebuvo tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą patalpose pažeidžiant minimalią 3,6 m² gyvenamojo ploto normą kamerose, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“, t.y. Lukiškių TI-K neveikė taip, kaip pagal teisės aktus turėjo veikti.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (22 punktas); gyvenamosiose patalpose įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (23 punktas); gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (24 punktas).

Lukiškių TI-K pateikti Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai paneigia pareiškėjo teiginius dėl blogo apšvietimo, murzinų langų (t. I, b. l. 19-48), tokio pobūdžio pažeidimų pareiškėjo buvimo laikotarpiu atitinkamose Lukiškių TI-K nebuvo nustatyta.

Taigi, Lukiškių TI-K 33 paras nebuvo užtikrintas minimalus kameros plotas, tačiau kiti pareiškėjo teiginiai higienos normų nesilaikymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad minimalus vienam asmeniui privalomas plotas, nustatytas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124, Kauno TI pareiškėjui nebuvo užtikrintas šiomis dienomis: 2014-03-24, 2015-03-25, 2014-03-26 vakare, 2014-03-27 ryte, 2014-04-10 vakare, 2014-04-11 vakare, 2014-04-12 – 2014-04-13, 2014-04-14 vakare, 2014-04-15 – 2014-04-17, 2014-06-30 – 2014-07-03, 2014-10-06, 2014-10-07 vakare, 2014-10-08 – 2014-10-20, 2014-11-28 – 2014-12-08, 2014-12-09 vakare, 2014-12-10 – 2014-12-11, 2015-02-09, 2015-02-10 vakare, 2014-02-11 vakare, 2015-02-12. Todėl iš viso netinkamomis sąlygomis pareiškėjas kalintas 45 paras.

Pagal Kauno TI direktoriaus 2009-08-05 įsakymu Nr. 1-88 patvirtintą Suimtųjų ir nuteistųjų kamerų tvarkymo, kuriose patys gyvena, tvarkos aprašą, kamerų tvarkymo tvarka privaloma visiems Kauno TI laikomiems suimtiesiems ir nuteistiesiems (3 punktas); atsakingas už kameros tvarkymą asmuo tvarko kamerą, plauna grindis, sanitarinius įrengimus, vėdina patalpas ir palaiko kameroje švarą bei tvarką (6 punktas) (t. III, b. l. 128). Taigi, pareiga pasirūpinti kameros švara, o tuo pačiu ir švariais langais) tenka patiems suimtiesiems ir nuteistiesiems. Kauno TI pateiktos fotonuotraukos patvirtina atsiliepime nurodytus teiginius, kad pirmojo aukšto, kuriame kalėjo pareiškėjas, langai atsidaro, patalpos viduje lango grotų nėra, jų konstrukcija leidžia langus išvalyti (t. III, b. l. 130, 131).

Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėl jo nurodytų pažeidimų būtų kreipęsis į kalinimo įstaigos administraciją ar kitas institucijas, atsakingas dėl higienos normų reikalavimų laikymosi. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad pareiškėjo abstraktūs teiginiai dėl apšvietimo negali būti laikomi pagrįstais ir atmestini.

Dėl kalinimo Panevėžio apskrities VPK areštinėje.

Nustatyta, kad pareiškėjas Areštinėje atskirais laikotarpiais buvo nuo 2011-07-08 iki 2013-11-18 (t. I, b. l. 70, 73-200, t. II, b. l. 1-64, 67, 75-95). Lietuvos valstybės atstovas Panevėžio apskrities VPK ieškinio senaties neprašo taikyti. Iš teismui pateiktų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikytų asmenų skaičių matyti, kad vienam asmeniui tenkantis plotas visą pareiškėjo buvimo laikotarpį buvo užtikrintas tinkamai, t.y. nebuvo pažeista 3,6 kv. m. vienam asmeniui tenkanti Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatyta norma.

Remiantis Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 (toliau – ir HN 76:2010) nustatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Areštinių kamerų ir karcerio dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas); Policijos areštinės kameroje ir karceryje įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx (22 punktas).

Pareiškėjo skundo argumentai dėl nešvarių langų, blogo apšvietimo paneigiami byloje surinktais įrodymais – Panevėžio visuomenės sveikatos centro 2012-11-05 patikrinimo aktu Nr. H5-567, kuriame nurodyta, kad areštinės kamerose Nr. 11,12,14,15,16,18, 20 dirbtinė apšvieta atitiko HN 37:2009 21 punkto reikalavimą (t. II, b. l. 113-115), 2013-07-01 patikrinimo aktu Nr. H5-341, nustatančiu, kad visose kamerose yra skaidraus stiklo langai, sudaryta galimybė kameras vėdinti per langus, visi kamerų langai atsidaro, kamerose įrengti šviestuvai ir dirbtinio naktinio apšvietimo šviestuvai tikrinimo metu veikė, sulaikytieji aprūpinami valymo inventoriumi bei valikliais (t. II, b. l. 122-124).

Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių jo argumentus, teismas pareiškėjo atžvilgiu Panevėžio apskrities VPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) taip pat nenustatė, todėl nėra pagrindo neturtinės žalos atlyginimui.

Dėl pareiškėjo konvojavimo

Konvojuojamųjų suimtųjų (nuteistųjų) teises ir pareigas, konvojaus pareigūnų veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklės (toliau – ir Konvojavimo taisyklės). Pagal Konvojavimo taisykles konvojavimas gali būti vykdomas specialiuoju ar kitokiu transportu. Šiuo atveju pareiškėjas buvo konvojuojamas specialiaisiais automobiliais. Konvojavimo taisyklėse nustatyta, kad specialiosios priemonės – statutinių ar kitų specialiųjų tarnybų arsenale esantys įvairių modifikacijų antrankiai, lazdos, dujos, tramdomieji marškiniai, surišimo priemonės, vandensvaidžiai, tarnybiniai šunys, šarvuočiai ir kita (3 punktas); konvojuojamieji vežami specialiuoju transportu laikantis atitinkamų reikalavimų: vyrai – atskirai nuo moterų; nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų; nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; konvojuojamieji toje pačioje byloje prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimu gali būti konvojuojami kartu; konvojuojamieji, dirbę valstybės valdžios, valdymo ar teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; nuteistieji – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų; sergantys pavojinga ar ypač pavojinga žmonių užkrečiamąja liga – atskirai nuo kitų konvojuojamųjų (jeigu tai pažymėta jų asmens bylos pažymoje) (103 punktas); specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų (109 punktas); bendrą pristatytų į Kalėjimų departamentui pavaldžią įstaigą ar teritorinės policijos įstaigos areštinę konvojuojamųjų skaičių konvojaus viršininkas įrašo į konvojaus kelionės žiniaraštį, o pristatytų konvojuojamųjų pavardes ir kitus duomenis surašo į konvojuojamųjų apskaitos žurnalą, praneša apie konvojuojamųjų skaičių ir jų kategorijas Kalėjimų departamentui pavaldžios įstaigos ar teritorinės policijos įstaigos areštinės budėtojui, perduoda jam konvojuojamųjų asmens bylas ir kitus dokumentus, taip pat, konvojuojamiesiems matant, perduoda budėtojui jų pinigus ir jiems draudžiamus turėti daiktus bei vertingus daiktus, kurie konvojaus viršininkui buvo perduoti iš atvykusio konvojaus (142 punktas).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2012-04-22 iki 2015-03-03 buvo konvojuotas 2013-04-05, 2013-11-07, 2013-11-21, 2014-03-09, 2014-03-10, 2014-03-17, 2014-01-16, 2014-03-24, 2014-03-22, 2014-03-31, 2014-04-07, 2014-04-10, 2014-04-17, 2014-05-05, 2014-05-08, 2014-05-14, 2014-05-28, 2014-06-02, 2014-03-20, 2013-05-02, 2014-06-19, 2014-06-30, 2014-01-13, 2014-09-15, 2014-06-05, 2014-10-06, 2014-10-09, 2014-10-13, 2014-10-20, 2014-01-30, 2014-11-06, 2014-07-03, 2014-11-24, 2014-12-08, 2014-12-11, 2014-12-01, 2015-01-05, 2015-02-09, 2015-02-12, 2013-04-11, 2014-09-18, 2013-08-26, 2014-06-16, 2013-09-09, 2014-12-29, 2013-10-23 (t. II, b. l. 142, 146, 152, 155, 158, 161, 164, 167, 170, 173, 176, 179, 182, 185, 188, 191, 194, 197, 200, t. III, b. l. 3, 6, 9, 12, 15, 18, 21, 24, 27, 30, 33, 36, 39, 42, 45, 48, 51, 54, 55, 59, 63, 65, 68, 71, 74, 77, 80).

Pareiškėjas buvo vežamas automobiliais VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 91), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 93), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 97), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 100), Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 bendros kameros, iš kurių kiekvienoje yra po suolą, 1 vienutė) (t. III., b. l. 102), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (13 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 103), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 108), VW Crafter 50, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (14 sėdimų vietų) (t. III, b. l. 111), VW Crafter 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 kameros, kuriose yra suolai) (t. III, b. l. 116). Pažymėtina, kad teisės aktai nenustato vienam konvojuojamam asmeniui tenkančio minimalaus ploto. Atsakovo pateikti konvojuojamųjų sąrašai, duomenys apie automobilių vietų skaičių patvirtina, jog automobiliuose konvojuojamųjų asmenų skaičius nebuvo didesnis nei nustatyta sėdimų vietų. Aplinkybė, kad pareiškėjui teko sėdėti ant suolo vykstant automobiliais Mercedes-Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (3 bendros kameros, iš kurių kiekvienoje yra po suolą, 1 vienutė), VW Crafter 35, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (2 kameros, kuriose yra suolai), nelaikytina jo teisių pažeidimu, nes įvertinus vežamų asmenų skaičių matyti, kad jiems vietos sėdėti pakako (t. II, b. l. 161, 167, 188, t. III, b. l. 21, 42). Šie įrodymai paneigia pareiškėjo teiginius dėl vietos trūkumo konvojavimo metu.

Konvojavimo taisyklių 146 punkte, nustatančiame specialiojo automobilio, autobuso reikalavimus, be kita ko nustatyta, kad veikiančios kėbulo, kamerų šildymo sistemos, signalizacijos priemonės, žmonėms evakuoti tinkamos avarinės angos, įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m³/h lauko oro vienam asmeniui, kamerų dirbtinis apšvietimas ne mažesnis kaip 50 lx (liuksai). Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos 2012-11-16 protokolo Nr. F-A-289 (t. III, b. l. 83), 2013-01-03 protokolo Nr. F-A-313 (t. III, b. l. 85), 2014-05-12 protokolo Nr. F-A-167 (t. III, b. l. 106-107), 2014-05-12 protokolo Nr. F-M-175 (t. III, b. l. 114-115),matyti, kad konvojavimo automobiliuose įrengta pritekamoji ventiliacija, apšvieta atitinka nustatytus reikalavimus. Iš automobilių kėbulo kamerų schemų matyti, kad juose įrengti šildymo įrenginiai ir sistemos, ventiliacija (t. III, b. l. 91, 93, 97, 100, 102, 103, 108, 111, 116). Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ išduotos Techninės apžiūros rezultatų kortelės (t. III, b. l. 95, 99, 110, 113), UAB „Kauno techninės apžiūros centras“ išduota Techninės apžiūros rezultatų kortelė (t. III, b. l. 89, 90, 96, 98, 120), automobilių registracijos liudijimai (t. III, b. l. 88, 92, 94, 101, 104, 109, 112, 117, 118, 119) patvirtina, kad konvojavimo automobiliai atitinka techninius reikalavimus. Taigi, šie duomenys patvirtina konvojavimo automobilių tinkamumą ir saugumą, todėl konvojavimas jais negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamų pasekmių.

Pažymėtina, kad Konvojavimo taisyklių 137 punkte numatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundus, kuriuos konvojuojamieji pateikė žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.Byloje nėra duomenų, taip pat nėra atitinkamų įrašų ir žiniaraščiuose, kad pareiškėjas su skundu dėl netinkamų konvojavimo sąlygų, pablogėjusios sveikatos būtų kreipęsis į konvojaus pareigūną.Deklaratyvaus pobūdžio pareiškėjo argumentai, nagrinėjamu atveju nepaneigia atsakovės atstovo į bylą pateiktų įrodymų dėl automobilių atitikimo techniniamsreikalavimams, konvojaus pareigūnų veiklos atitikimo Konvojavimo taisyklėse nustatytoms nuostatoms. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (LVAT adm. bylos Nr. A14-225/2007, A575-662/11). LVAT bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.). Iš to seka, jog pareiškėjas, paduodamas skundą, teismui turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tuo remdamasis teismas daro išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė aplinkybių, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta ir pats pareiškėjas nenurodė, kad jis teikė pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų ir jų įtakos jo sveikatai. Minėtų aplinkybių visuma nesudaro pagrindo pripažinti, kad pareiškėjo skunde nurodomi galimai atsiradę sveikatos, emociniai ir psichologiniai sutrikimai kilo dėl konvojavimo sąlygų ar kitų neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, skundo bei atsiliepimo argumentus, nenustatyta pareigūnų neteisėtų veiksmų konvojavimo metu. Nenustatyta, kad pareiškėjo teisės, garbė, orumas būtų pažeisti. Nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas laiko, kad Lukiškių TI-K, Kauno TI pareigūnai, patalpindami pareiškėją į patalpas, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas buvo mažesnis negu teisės aktais nustatytas minimalus, nesilaikė paminėto teisinio reglamentavimo, pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, o gyvenimas kamerose, neatitinkančiose teisės normų reikalavimų dėl ploto, galėjo sukelti pareiškėjui nepatogumų ir dvasinių kančių. Teismui nekyla abejonių dėl to, kad pareiškėjo skundo reikalavimas dėl piniginės kompensacijos yra pagrįstas. LVAT analogiško pobūdžio bylose yra pažymėjęs, jog ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostata, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (LVAT administracinėse bylose: Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-116/2011, s Nr. A756-122/2010).

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į laikotarpio trukmę, kuria pareiškėjui Lukiškių TI-K kamerose (33 paras), Kauno TI (45 paras) nebuvo užtikrinamas minimalus teisės aktų nustatytas plotas, tenkantis vienam asmeniui, į teismų praktiką nustatant priteisiamos neturtinės žalos dydį už analogiško pobūdžio pažeidimus, į pažeidimų trukmę, sukeltus fizinius nepatogumus, minimalios mėnesinės algos dydį, į tai, kad pareiškėjas rėmėsi iš esmės bendro pobūdžio argumentais ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neturtinės žalos padarymo dydį, pareiškėjo išlaikymą valstybės lėšomis. Teismo vertinimu prašoma priteisti suma yra per didelė ir neatitinka pareiškėjo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, priteisia 200 Eur, iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI – 270 Eur neturinės žalos atlyginimą. Kaip minėta, skundo dalis dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities VPK ir Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, atmestina nenustačius šių institucijų ar jos pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1, 5 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

pareiškėjo V. K. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti V. K. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 270 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas