Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2012-04-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-305/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-04-30
Bylos Nr.
1-50-305/2012
Teisminio proceso Nr.
1-56-1-00639-2010-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laimutis Vaitkus
Nukentėjusysis
L. J.
Kaltinamasis
R. S.
Advokatai
Edvardas Vyzas
Baudžiamoji byla Nr. 1–50–305/2011Proceso Nr. 1-56-1-00639-2010-4

Procesinio spendimo kategorija: 1.1.9.2.,1.1.10.1.,1.2.25.4.2.,2.1.8.,2.1.15.3.3.2.,2.3.6.4.5

(S)NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilkaviškis 2012 m. balandžio mėn. 30 d.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Laimutis Vaitkus, sekretoriaujant L. V., dalyvaujant prokurorui Arvydui Furmonui, nukentėjusiai L. J. ir jos atstovui reginai Jasaitienei, gynėjui advokatui Edvardui Vyzui, vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui L. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal LR BK 281 str. 1 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. S., kad neatsargiai vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis ir buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2010 m. lapkričio 25 d. apie 20.00 val. Vilkaviškio rajone, kelio Slabadai-Sūdava-Opšrūtai 3,150 km., Žynių kaimo ribose, važiuodamas pagrindiniu keliu ir lenkdamas ta pačia kryptimi važiuojantį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos markės automobilį, neatsargiai vairavo V. S. priklausantį automobilį FORD PROBE valstybiniu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p., 9 p., 106 p. reikalavimus t.y. neturėdamas teisės vairuoti automobilį nesilaikė eismo dalyviui visų būtinų atsargumo priemonių, kad nebūtų sukeltas pavojus kitiems eismo dalyviams, kitų asmenų turtui, aplinkai, bei prieš pradėdamas lenkimo manevrą į kairę neįsitikimo, kad tai daryti yra saugu ir kliudė kairiąja kelio puse ėjusią L. J. dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu L. J. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Tokie R. S. veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

R. S. kaltė įrodinėtina jo paties prisipažinimu, nukentėjusios ir liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Kaltinamasis R. S. kaltę pripažino ir parodė, kad jis vairavo sutuoktinei priklausantį automobilį neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Buvo blaivus. Važiuodamas Žynių kaimo ribose, kiek viršydamas greitį, pradėjo lenkti ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kur kliudė kairiąja kelio puse ėjusią merginą. Įvykio dieną buvo prastosvairavimo sąlygos, snigo, kelias buvo neapšviestas. Dėl padaryto nusisikaltimo gailisi, prašo mažinti ieškinį iki 1000 Lt.

Nukentėjusioji nepilnametė L. J. parodė, kad įvykio dieną ji su drauge ėjo kairiąja kelio Slabadai – Sūdava puse. Ji ėjo asfaltuotos dalies pačiu pakraščiu. Rūbai buvo tamsūs, atšvaitų neturėjo. Degė gatvių apšvietimas, nelijo ir nesnigo. Kaip buvo kliudyta automobilio ji nepamena. Po įvykio apie mėnesį nelankė mokyklos, nukentėjo mokslai. Liko baimė mašinoms, bei randai ant kūno ir veido. Prtašo priteisti 5000 Lt neturtinę žalą. Dalį neturtinės žalos apie yra atlygines draudimas. Tačiau tačiau kiek už ką ir kada tiksliai nurodyti negali.

Liudytoja ir atstovė pagal įstatymą R. J. parodė, kad gavo telefoninį pranešimą, kad automobilis nutrenkė jos dukrą. Nubėgus į įvykio vietą, dešinėje pusėje žiūrint Sūdavos kryptimi matė kelkraštyje panatė gulinčią savo dukrą L. J.. Įvykio vieta buvo apšviesta gatvės žibintu. Gatvės pašvietimas degė, nelijo, šlapdriba prasidėjo tik atvykus greitosios mašinai. Kaltinamasis dukros neaplankė ligoninėje, nebuvo ir neamuose, sveikata nesidomėjo. Laiko, kad pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos yra minimalus. Dalį neturtinės žalos apie yra atlygines draudimas. Tačiau tačiau kiek už ką ir kada tiksliai nurodyti negali. Prašo priteisti 5000 Lt likusiai neturtinei žalai atlyginti.

Liudytoja nepilnametė M. R.parodė, kad su dauge Jasaityte ėjo nuo Sūdavos kaimo link Slabadų, kairiąja kelio puse. Jos ėjo kelkraščiu greta viena kitos, beveik susiglaudusios. Gatvės apšvietimas degė, nelijo, nekrito šlapdriba. Girdėjo iš paskos atvažiuojantį automobilį, kuris pro jas pravažiavo greitai bei iš karto išgirdo kito automobilio stabdymo garsą ir staiga tas automobilis kliudė J. Kliudęs automobilis nubloškė ją apie 10 metrų ir ji nukrito kairiame kelkraštyje.

Liudytojas V. L. parodė, kad R jam pranešė, kad automobilis nutrenkė J. Jis nubėgęs į įvykio vietą, dešinėje pusėje žiūrint Sūdavos kryptimi matė kelkraštyje gulinčią nukentėjusiąją, o toliau kairėje kelio pusėje link Slabadų matė stovintį automobilį F. P.. Gatvės pašvietimas degė, buvo išjungtas vėliau prieš atvykstant policijos pareigūnams. Nelijo, nesnigo, bet buvo dulksna.

Liudytoja V. S. parodė, kad vakare važiavo su savo sutuoktiniu Stankaičiu jai priklausančiu automobiliu F. P.. Vairavo vyras, kuris neturi vairuotojo pažymėjimo. Žynių kaime apie 60 km/h greičiu jie pradėjo lenkti priekyje važiavusį kitą automobilį. Pradėjus lenkti staiga pamatė dvi kaire kelio puse ėjusias mergaites. Vyras dar bandė stabdyti automobilį, tačiau kliudė vieną mergaitę. Jie suteikė mergaitei pagalbą, išvietė medikus. Dėl apgadinto automobilio vyrui pretenzijų neturi.

Liudytojas V. M. parodė, kad būdamas namuose išgirdo automobilio stabdymo garsą. Išėjęs, kelkraštyje pamatė stovintį automobilį, o nuo jo 40 m. atstumu Sūdavos kryptimi, kelkraštyje matė gulinčią J. Tuo metu būtent įvykio vietoje degė gatvės apšvietimas. Oro sąlygos buvo geros, o asfaltas buvo šlapias. Automobilį vairavęs vyriškis sakė, kad mėgino aplenkti kitą automobilį ir kliudė nukentėjusiąją.

Liudytoja V. B. parodė, kad įvykio dieną išgirdusi už lango smūgį pažiūrėjo pro langą ir pamatė gulintį žmogų. Po to nubėgo pažiūrėti kas įvyko. Ant kelio aukštelnika gulėjo mergaitė, o kitoje kelio pusėje stovėjo automobilis. Priešingoje kelio pusėje stulpe degė šviesa, kurią 21 val. išjungė.

Liudytojas Ž. L. parodė, kad po avarijos Stan kaitis paprašė parvežti iš įvykio vietos jo žmoną ir vaikus. Kai jis ten nuvyko lijo ir buvo šlapdriba, buvo jau atvažiavusi greitoji. Tuo mertu šviesa ten nedegė, o mergaitę kėlė į greitukę. Paties įvykio nematė.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, nukentėjusios ir liudytojų parodymų jo kaltę įrodo ir byloje surinkta medžiaga. TOMAS I: Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad 2010-11-25 apie 20.50 val. kelyje Slabadai –Sūduva-Opšrūtai 3,150 km., Žynių kaimo ribose rastas dešinėje kelio pusėje stovintis apgadintas automobilis F. P. v.n. (duomenys neskelbtini), priklausantis V. S.. Nustatyta, kad automobilį įvykio metu vairavo R. S., kartu važiavo V. S.. R. S. nurodė, kad pardėjus lenkti kitą ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, kliudė vieną iš dviejų kairiąja kelio puse ėjusių mergaičių. Nukentėjusioji L. J. dėl sužalojimų pristatyta į ligoninę. Nustatyta, kad R. S. buvo blaivus, neturėjo teisės vairuoti tos kategorijos transporto priemonės (b.l. 2), Eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija, kad įvykio vieta yra Vilkaviškio rajono kelio Slabadai –Sūduva-Opšrūtai 3,150 km., Žynių k. ribose (b.l. 7-10). Eismo įvykio vietos plane nubraižyta eismo įvykio schema (b.l. 28-30), Papildomos įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija apie papildomą eismo įvykio vietos apžiūrą, t. y. užfiksuoti kelio atkarpoje esantys apšvietimo stulpai, gyvenamieji namai, pakelės želdiniai (b.l. 33-34 ), Protokole apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą užfiksuoti automobilio F. P. v.n. (duomenys neskelbtini) išoriniai sugadinimo požymiai - sugadinimai būdingi automobilio priekinės dalies kairei pusei atsitrenkiant į kliūtį (b.l. 36-37), Papildomos automobilio apžiūros protokole užfiksuota informacija apie automobilio F. P. v.n. (duomenys neskelbtini) išorinius sugadinimus – ištrūkęs kairės pusės priekinis žibintas, subraižyta variklio dangčio kairė pusė, suaižėjusi priekinio stiklo kairė pusė, ant kairės pusės vairuotojų durelių stiklo rausvos spalvos dėmė (b.l. 44-45 ), Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad L. J. įvykio vietoje parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes kurias prisiminė (b.l. 57-58), Specialisto išvadomis Nr. G 1154/10(09), Nr. KG 15/11 (09) užfiksuoti duomenys apie tai, kad L. J. konstatuoti lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, plėštinės žaizdos veide, dešinio šeivikaulio lūžimas, dešinio žąsto sumušimas. Konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2010-11-25 įvykusio eismo įvykio metu kontaktuojant su kietomis bukomis automobilio kėbulo dalimis, o taip pat krentant ir kontaktuojant su kieta kelio danga jai esant kad ir vertikalioje ar artimoje vertikaliai padėtyje. Konstatuoti kūno sužalojimai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nepavojingą nukentėjusios gyvybei. Transporto priemonės pirminis kontaktas galėjo būti į L. J. dešinės blauzdos išorinę sritį (b.l. 66, 69), Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos, Klausučių seniūnijos raštu nustatyta, kad Žynių k. Klausučių s. gatvės apšvietimas 2010-11-25 buvo įjungtas vakare 17.30-21.30 val. (b.l. 77), Pažyma apie meteorologines sąlygas nustatyta, kad 2010-11-25 d. 20 val. buvo matomumas 10 km., debesuota, oro temperatūra plius 1,0 lp, šlapdriba, ritulių kiekis 0,5 mm, sniego dangos nebuvo (b.l. 79), Specialisto išvada Nr. 11-1564(11) nustatyta, kad šio eismo įvykio mechanizmas buvo toks: automobilis F. P., vairuojamas R. S., važiuodamas Slabadų link, Žynių k. ribose įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir priekinės dalies kaire puse partrenkė kelyje buvusią pėsčiąją L. J.. Po smūgio pėsčioji buvo nublokšta į priekį ir kairę (žiūrint automobilio važiavimo kryptimi), o automobilis nuvažiavęs į priekį sustojo dešinėje kelio pusėje. Automobilio vairuotojas R. S. prieš padėdamas lenkimo manevrą privalėjo įsitikinti , kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva. Jis būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo jeigu apšviestame kelio ruože būtų tinkamai įsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva, o pastebėjęs važiuojamoje kelio dalyje buvusią pėsčiąją, nebūtų pradėjęs lenkimo manevro. R. S. turėtų techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, jeigu pradėjęs lenkimo manevrą ir turėdamas objektyvią galimybę matyti pėsčiąją didesniu nei stabdymo kelias atstumu, laiku stabdytų savo vairuojamą transporto priemonę. R. S. veiksmai- pradėjo lenkimo manevrą neįsitikinęs, kad lenkimui būtina eismo juostos atkarpa yra laisva ir partrenkė važiuojamoje kelio dalyje buvusią pėsčiąją - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šio eismo įvykio kilimui (b.l. 90-93), Parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad M. R. įvykio vietoje parodė ir paaiškino įvykio aplinkybes apie kurias davė parodymus (b.l. 103-105).

Teisiamojo R. S. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. kvalifikuota teisingai, nes jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nors kaltinamasis kaltu pagal jam pateiktą kaltinimą kaltę pripažino, teismas laiko, kad ir be to surinkta pakankamai objektyvių įrodymų kvalifikuoti tokią jos nusikalstamą veiką. Kaltinamasis skirtingai nei liudytojai aiškino kai kurias įvykio aplinkybes. Tačiau jis yra labiausiai ir tiesiogiai suinteresuotas šio proceso baigtimi todėl ir siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba palengvinti savo padėtį. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusios, liudininkų, bei iš dalies paties kaltinamojo parodymais, jie nebuvo abejotini ar paneigti. Jie visose apklausose, tame tarpe ir teisme nurodė esmines aplinkybes, kurios buvo patvirtintos ir kitais įrodymais. Jų parodymus patvirtino iš dalies ir pats kaltinamasis, pripažindamas, kad įvykio metu degė šviesa miestelio apšvietimo stulpuose, vairavo nesaugiai, viršydamas greitį. Kaltinamojo ir apklaustos teisme liudininkės jo žmonos pateikta versija, kad gyvenvietė buvo neapšviesta, ar kad mergaitės stumdėsi eidamos, abejoti verčia ir tas faktas, kad nei pats kaltinamasis ar liudininkė, negali įtikinamai paaiškinti savo versijos, visiškai skirtingai aiškina tas pačias įvykio aplinkybes. Jie bandė skirtumus šalinti teisminio tyrimo metu, tačiau jų parodymų keitimo motyvai yra nelogiški, teismo manymu išgalvoti, bei prieštaraujantys objektyviai bylos medžiagai. Kaltinamojo ir liudininkės nelogiški paaiškinimai bandant keisti parodymus ir keliant naują versiją kaltinamojo naudai, nepaneigė kitų liudininkų parodymų ar specialisto padarytų išvadų.

Teismas konstatuoja, kad remiantis aukščiau išdėstytu, visi teisiamajame posėdyje nustatyti ir patikrinti faktiniai duomenys, teismo pripažįstami kaltinamojo veiksmų, kaip nusikalstamų, faktinio įvykdymo (padarymo) įrodymais. Šie duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms įvykio aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamojo nusikalstam veika aukščiau nurodytame epizode teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d.

Dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, sukėlusio eismo įvykį, dėl kurio žuvo sužalotas žmogus, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės prisipažinimo ir gailėjimosi nenustatė. Jo dalinis prisipažinimas ir gailėjimasis dėl pasekmių šiuo atveju atsakomybę lengvinančia aplinkybe nelaikytinas, nes įvertinus įvykio situaciją ir įvykio liudininkų skaičių, paneigti savo kaltės dėl eismo įvykio kaltinamasis ir nebūtų galėjęs. R. S. nedavė nuoširdžių parodymų, bandė iš dalies pateisinti greičio viršijimą tariama nepalankiai kelyje susidariusia situacija.

Teisiamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę teisiamajam atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį, jo pavojingumą visuomenei ir teisiamojo asmenybę, kuri laikytina patenkinama, bei į aukščiau išdėstytas aplinkybes.

Be to, teismas skirdamas bausmę teisiamajam atsižvelgė, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, gailisi dėl padaryto nusikaltimo, kaltu prisipažino, turi 5 galiojančias drausmines administracines nuobaudas. Taip pat atsižvelgiama į jo šeiminę ir turtinę padėtį, sveikatos būklę.

Kaltinamasis nėra visuomenei pavojinga asmenybė, kurią būtina izoliuoti nuo visuomenės, taikant jam realią laisvės atėmimo bausmę. Kaltinamąjį galima pataisyti ir perauklėti nepaskiriant realią laisvės atėmimo bausmės, t.y. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei paskiriant draudimus ir įpareigojimus. Bausmės vykdymo atidėjimas suteiks teisiamajam didesnę galimybę neatitolti nuo šeimos ir visuomenės, pradėti dirbti, bei atlyginti visą žalą nukentėjusiai ir jos atstovei.

Todėl atsižvelgiant į protingumo ir teisingumo bausmės skyrimo principus jam skirtiną terminuoto laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant LR BK 75 str. tvarka, tačiau taikant įpareigojimus.

Taikyti LR BK 62 str. ir skirti švelnesnę bausmę nėra įstatyminio pagrindo.

Tokios bausmės paskyrimas atitiks padarytą teisiamojo nusikalstamą veiką, atitiks bausmės skyrimo tikslus ir principus, teisiamojo pavojingumo visuomenei laipsnį, apgins visuomenės ir šeimos interesus.

Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių ar galinčių būti pakankamu pagrindu jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Dalį patirtos žalos nukentėjusiems draudimas yra atlyginęs. Su ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo kaltinamasis sutiko, tačiau atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį paprašė mažinti jo dydį.

Nukentėjusioji L. J. ir jos įstatyminė atstovė R.J. nurodė, kad šiai dienai jai turtinė žala draudimo atlyginta visiškai, todėl tokio ieškinio nereiškia. Nurodė, kad jai išmokėta draudimo ir dalis neturtinės žalos. Todėl neturtinės žalos ieškinį reiškia jau atskaičiavus išmokėtą jai draudimo neturtinės žalos 400 Lt sumą.

Teismas laiko, kad nukentėjusios L. J. ir jos įstatyminės attovės R. J. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo galima tenkinti dalinai, mažinant likusį neatlygintą neturtinės žalos dalį iki 2500 Lt.

Teismas taip konstatuoja, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius, fizinius išgyvenimus ir praradimus ). Nukentėjusioji nurodė, kad jos neturtinė žala pasireiškė kaip didelis dvasinis sukrėtimas, kaip stiprūs išgyvenimai, kad paūmėjo nervinio pobūdžio sutrikimai ir ligos, atsirado liekamieji potrauminiai reiškiniai, apsunkintas jų bendravimas su draugais.

Neatlygintinos neturtinės žalos ribų ( minimumo ar maksimumo ) įstatymas nenumato ( LR CK 6.250 str. ), todėl galutinai įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovavosi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatęs neturtinės žalos dydį atsižvelgė į: 1) žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) kaltininko turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusiojo asmens kaltė, kurios jis neigia ( tačiau visiškai kaltės nepripažįsta), bei sutikimas dalinai atlyginti tokią žalą.

Nustatydamas būtent tokius ieškinio dydžius teismas atsižvelgė į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, nes šis kriterijus irgi turi įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Teismas ištyręs kaltinamojo finansinius šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas nustatė, kad jis pragyvena iš mimalaus atlygio ir pašalpų, kitų savo pajamų ar kito turto neturi. Be to, teismas atsižvelgė ir į šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą pragyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamų ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius. Mažindamas nukentėjusiai neturtinės žalos dydį teismas taip atsižvelgė ir į jos netinkamą elgesį. Tamsiu poros metu vilkėdama tyamsiais rūbais ėjo be atšvaito, nors jį privalėjo turėti.

Todėl teismas atsižvelgdamas į po įvykio atsiradusias pasekmes, įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, o taip pat teismų praktiką aptariamos kategorijos bylose, ieškovės reikalavimus patenkino iš dalies aukščiau nurodytą tvarka (LR BPK 115 str.).

Daiktinius įrodymus automobilį F. P. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduota V. S. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai ( LR BPK 94 str. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 307 str. str. teismas

nusprendė:

R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir nuteisti jį terminuotu laisvės atėmimu 1 vieneriems metams.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir paskirtos pagrindinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 dvejiems metams, nustatant sekančius įpareigojimus : du metus be bausmės vykdymo atidėjimą prižiūrinčios institucijos sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, bei atlikti 30 val. nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti sekančiai: Priteisti iš R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) – 2500 Lt. neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusios R. J., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Daiktinius įrodymus automobilį F. P. valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini), perduota V. S. nuosprendžiui įsiteisėjus palikti pastarajai ( LR BPK 94 str. ).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Laimutis Vaitkus