- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-13
- Bylos Nr.
- 2A-588-280/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-07150-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė, Laimutė Sankauskaitė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- A. D.
- Atsakovas
- A. T.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. D. apeliacinį skundą dėl 2018 m. gegužės 8 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-628-812/2018 pagal ieškovės A. D. ieškinį atsakovei A. T. dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovės A. T. priešieškinį ieškovei A. D. dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė A. D. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti 0,0605 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2017-05-17 UAB „Matika“ parengtą žemės sklypo panaudojimo ribų schemą tarp bendrasavininkių (b.l. 36-38, 110), ieškovei A. D. paskiriant naudotis 265 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 1, o atsakovei A. T. paskiriant naudotis 300 kv.m. dydžio žemės sklypo dalimi, plane pažymėta Nr. 2, bendram naudojimui siūlo paskirti naudoti žemės sklypo 40 kv.m. ploto dalį, plane pažymėta Nr. 1,2, priteisti iš atsakovės A. T. visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai su atsakove A. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,0605 ha ploto žemės sklypas su pastatais, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovei nuosavybės teise priklauso 1425/6050 dalys žemės sklypo, atsakovei A. T. - 320/605 dalys žemės sklypo.Ginčo dėl naudojimosi pastatais nėra. Tarp bendrasavininkių nuolat kyla ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kuri yra nustatyta 1993 m. lapkričio 4 d. AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų planu tarp buvusių žemės sklypo savininkų, tačiau nėra įregistruota VĮ Registrų centre. Ieškovė teigia, kad atsakovė savavališkai per kiemą nuvedė į ūkinį pastatą elektros kabelį, pasikabino televizinę anteną balkone šalia ieškovės lango, nekreipdama dėmesio į ieškovės interesus ir nuomonę, ieškovei nesant namuose, vaikšto po jos kiemą, iškasė gėles, yra dingę skalbiniai.Atsakovė A. T. nesutiko su pareikštu ieškiniu. Priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi žemės sklypu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarką pagal architekto P. K. parengtą žemės sklypo schemą (A824, 2017-03-08), atsakovei A. T. paskiriant naudotis 295 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 2; ieškovei A. D. paskiriant naudotis 260 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu Nr. 1; bendram naudojimui paskiriant naudotis 49 kv.m. ploto žemės sklypo dalimi plane pažymėta indeksu Nr. 1,2 (b.l. 142-143, 147).Atsiliepime į ieškinį, priešieškinyje atsakovė A. T. nurodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia atsakovės teises bei interesus, nes ji nori perimti naudojimui žemės sklypo dalį po jos langais. Prašė patvirtinti žemės sklypo naudojimosi tvarką, pagal kurį bendrasavininkės naudotųsi atskiromis žemės sklypo dalimis, kuriomis faktiškai dabar naudojasi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino. Nustatė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal architekto P. K. parengtą žemės sklypo schemą (A824, 2017-03-08), pagal kurią:
Žemesnės instancijos teismas
žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „1“, 260 kv.m. ploto, paskyrė naudotis ieškovei A. D., a.k. (duomenys neskelbtini)
žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „2“, 295 kv.m. ploto, paskyrė naudotis atsakovei A. T., a.k. (duomenys neskelbtini)
žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksais „1,2“, 49 kv.m. ploto, paskyrė bendram bendrasavininkių A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudojimui.
Teismas priteisė iš A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 133,30 Eur bylinėjimosi išlaidų; 25,60 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžeto pajamas. Teismas nustatė, kad šalys yra bendrasavininkės bendrai valdomo ir naudojamo turto: gyvenamojo namo, pagalbinio ūkio pastatų bei kitų inžinerinių statinių (kiemo statinių) bei 0,0605 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Ieškovei A. D. nuosavybės teise priklauso 1425/6050 dalys žemės sklypo, atsakovei A. T. – 320/605 dalys žemės sklypo (b.l. 7-10). 1993-11-04 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ namų valdos žemės sklypo ribų plane nustatyta ir patvirtinta bendraturčių parašais naudojimosi žemės sklypu tvarka tarp buvusių bendrasavininkų O. M. ir P. A.. Tvarka nėra registruota VĮ „Registrų centras“. Po to, kai buvo nustatyta minėta naudojimosi tvarka, sklype buvo pastatyti statiniai. Byloje kilęs dėl skirtino naudotis bendrai žemės sklypo ploto ir pločio praėjimo tako, einančio šalia atsakovei skirtino naudotis žemės sklypo dalies pagal gyvenamojo namo sieną nuo šiaurės vakarinėje dalyje įrengto įvažiavimo į sklypą, kuriuo naudojasi atsakovė, iki šulinio ir ūkiniame pastate esančio bendro naudojimo tualeto, ieškovei siūlant 40 kv.m. plotą, 1,18 m. tako plotį, teigiant, kad atsakovės siūloma plotas (49 kv.m.) ir 1,50 tako plotis yra per didelis, bei dėl 3,20 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, esančios prie pietvakarinio ieškovės naudojamo įvažiavimo į sklypą bei kuris yra po atsakovės langu ir prieš jos įėjimą į gyvenamąjį namą (b.l. 120, nuotrauka Nr. 2, b.l. 126, nuotrauka Nr. 5) ieškovei teigiant, kad minėta žemės sklypo dalimi naudojosi buvusi bendrasavininkė O. M., todėl minėta sklypo dalis turi būti paskirta naudotis ieškovei. Teismas nustatė, kad žemės sklypo plotas realiai yra 604 kv.m., nors VĮ „Registrų centras“ registruotas sklypo plotas bylos nagrinėjimo metu buvo 605 kv.m. Liudytoju apklaustas ieškovės pateiktą schemą rengęs matininkas M. N. patvirtino atsakovės atstovės argumentus ir pateiktos schemos duomenis, kad tikrasis sklypo plotas yra 604 kv.m. Matininko parengtoje schemoje nurodytas sklypo plotas 605 kv.m. pagal VĮ „Registrų centras“ registruotus duomenis ir užsakovės (ieškovės) pageidavimą.1993-11-04 AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ parengė namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris buvo suderintas LR Žemėtvarkos tarnybos Panevėžio miesto valdyboje bei kuriuo naudojosi buvę sklypo bendrasavininkai - O. M. (O. M. sklypo dalies savininkė yra ieškovė A. D.) ir P. A. (P. A. sklypo dalies savininkė yra atsakovė A. T.) (b.l. 30). Pagal minėto plano duomenis žemės sklypo dalis vakarinėje pusėje, einanti pagal gyvenamąjį namą, buvo paskirta naudotis P. A. (indeksas Nr. 2). O. M. naudojosi įvažiavimu į namų valdą, esančiu pietvakarinėje sklypo dalyje (indeksas Nr. 1). Ieškovės A. D. sutuoktinis, laikydamasis šios tvarkos, užtvėrė tvorą, skiriančią atsakovės naudojamą sklypo plotą vakarinėje dalyje nuo ieškovės naudojamo įvažiavimo (b.l. 123, nuotrauka Nr. 2). Nurodyta sklypo dalis ribojasi su atsakovės A. T. naudojama gyvenamojo namo dalimi, iš šios sklypo dalies atsakovė patenka į gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo pirmame aukšte yra atsakovės langas (b.l. 120, nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, 123, nuotrauka Nr. 2). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad paskyrus ieškovės pateiktoje schemoje 3,20 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, kuria naudojosi buvęs savininkas P. A., o po to atsakovė, ieškovei, atsakovė netektų priėjimo prie lango, o taip pat būtų suvaržyta atsakovės galimybė laisvai patekti į gyvenamąjį namą, į kurį laiptai įrengti ir durys atsidaro į pietų pusę, nes ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi iki pat atsakovės įėjimo į gyvenamąjį namą laiptų apatinės pakopos. Teismo įsitikinimu, ieškovė inicijuoja konfliktus su atsakove, užsitvėrė visą jos naudojamą sklypo plotą tvora, įskaitant ir vidinę kiemo dalį, dėl ko atsakovei buvo paliktas tik 64 cm tarpas prieiti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise naudojamo ūkinio pastato dalies (šalių schemų duomenys, b.l. 124, nuotrauka Nr. 3), tokiu būdu ignoruojant bendrasavininkės poreikius. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad paskyrus naudotis jai sklypo dalį prie atsakovės įėjimo į gyvenamąjį namą, ji ketina atitinkami iki nustatytos ribos perkelti ir tvorą, teigdama, kad tai atsakovės teisių naudotis turtu nesuvaržys.Šalys pripažino, kad dalis žemės sklypo turi būti palikta bendram naudojimui sudarant galimybę bendrasavininkėms patekti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ūkinio pastato dalies bei bendro šulinio. Šalys pateiktose schemose nurodo skirtingus bendro naudojimo plotus ir pločius (ieškovė 40 kv.m., plotis - 1,18 m, atsakovė – 49 kv.m., plotis -1,50 m).Teismas, spręsdamas kokio pločio bendrai naudojamą taką nustatyti, atsižvelgė į LR aplinkos ministro 2014-06-17 įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai, „Bendrieji reikalavimai“ nustatytas visų nuosavybės formų gatvių ir vietinės reikšmės kelių tiesimo, rekonstravimo ir remonto projektavimo techninius reikalavimus (minimalus pėsčiųjų tako (šaligatvio) dangos plotis yra 1,50 m), į tai, kad atsakovė sutinka su siūlomu tako pločiu ir mažesniu jai skirtino naudotis atskirai žemės sklypo plotu, kad praėjimui prie bendro naudojimo objektų takas eina pagal gyvenamojo namo sieną, pripažino, kad 1,50 m. pločio takas yra patogesnis ir priimtinesnis, nei ieškovės siūlomas 1,18 m. pločio takas. Teismas padarė išvadą, kad, turėdamos 1,50 m pločio praėjimo taką, skirtą bendram naudojimui, bendrasavininkės galės eiti, nešti, vežti dviračiu, karučiais įvairius daiktus, prasilenkti tarpusavyje, išvengti konfliktų. Visuma nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų sudaro pagrindą pripažinti, kad atsakovės A. T. pateikta architekto P. K. parengta žemės sklypo schema labiau atitinka ne tik faktinę nusistovėjusią ilgalaikę bendrasavininkų naudojimosi minėto sklypo dalimi tvarką, bet ir nepažeidžia nė vienos iš bendrasavininkių teisių bei interesų, yra patogi, racionali naudotis ir praktiškai įgyvendinama, užtikrinanti galimybę bendrasavininkėms prieiti prie naudojamų statinių, atskirai skirtinų naudotis žemės sklypo dalių. Nurodytais motyvais tenkino priešieškinį, o ieškinys atmetė.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. D. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškovės ieškinį, o priešieškinį atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai suteikė prioritetą atsakovės parengtam naudojimosi žeme tvarkos nustatymo planui, prieš – ieškovės. Pažymi, kad toje dalyje kur buvo prašomas ieškovės nustatyti 40 kv.m.praėjimo takas (1,18 m pločio), gyvenamajame name nėra ieškovės naudojamų patalpų, nes ieškovei priklauso ir ieškovė naudojasi priešingoje namo dalyje esančiomis patalpomis, iki namo vidurio, todėl nėra kokio poreikio prieiti prie gyvenamojo namo iš tos pusės, išskyrus kartais patekti prie šulinio. Ieškovė turi vandentiekį ir šuliniu naudojasi labai retai, jokiais karučiais ar dviračiais nesinaudos, todėl nustatytas tako 1,50 m, plotis yra perteklinis.Ieškovės prašomas jai skirti 3,20 kv. m. žemės sklypas priešais namą ieškovei reikalingas, nes virš jo yra ieškovės balkonas. Jeigu būtų patenkintas ieškovės reikalavimas dėl siauresnio tako, pagal jai priklausančias nuosavybės dalis ji turėtų ginčo plotu naudotis atskirai.Pirmame aukšte ties ginčo žemės sklypo dalimi yra atsakovės langas, tačiau šis faktas nėra pakankamas pagrindas šią dalį skirti atskirai naudotis atsakovei. Apeliantė nurodo, kad jai reikalinga laikas nuo laiko remontuoti balkoną. Mano, kad ši sklypo dalis galėtų būti naudojama ir bendrai.Pirmosios instancijos teismas neįvertino bendraturčių galimų nesutarimų, galinčių kilti priereikus atlikti namo remontą, priežiūros ar/ir eksploatavimo darbus.Teismas neatsižvelgė, kad namo balkonas, esantis virš įėjimo į atsakovės valdomos gyvenamojo namo dalies, priklauso ieškovei ir atsakovei per pusę. Ieškovei jai skirtoje sklypo dalyje paliekamas praėjimas į jai skirtą žemės sklypo dalį yra tik 0,60 m.. Teismo posėdyje nebuvo keliamas klausimas kaip šalys, įgyvendinamos bendrosios dalinės nuosavybės teisę, galėtų patekti prie gyvenamojo namo sienų, jai prireiktų jas remontuoti, eksploatuoti ir panašiai.Mano, kad teismas, spręsdamas ginčą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, neįvertino pateiktų rašytinių įrodymų, bei faktinių aplinkybių, neįpareigojo šalių tikslinti reikalavimus, pateikiant visą apimantį naudojimosi žemės sklypu planą, nepasisakė dėl įrodymų tinkamumo, todėl padarė nepagrįstas išvadas.Ieškovės parengtame naudojimosi ribų projekte yra numatytas mažesnis, nei atsakovės pateiktame projekte bendro naudojimosi žemės sklypo plotas 0,49 kv.m. Nustačius mažesnį bendro naudojimo plotą, lieka daugiau žemės šalims naudotis atskirai. Mano, kad jos planas yra racionalesnis ir labiau atitinka bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Atsakovės pateiktame plane nustatyta bendrojo naudojimo ploto dalis yra per didelė ir riboja ieškovės teises, nes neatitinka ieškovės bendrosios dalinės nuosavybės teise turimos turto dalies.Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė A. T. prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Nurodo, kad ieškovė nuo 2004 m. nuolat naudojasi iki šulinio vedančiu bendro naudojimo taku, vežėsi malkas, ant gyvenamojo namo yra ieškovei priklausantis langas, kurį ji valo, ant tako pasistačiusi dvigubas kopėčias, ant sienos yra ieškovei priklausantis dujų tiekimo įvadas, kuris turi būti nuolat prižiūrimas, todėl ieškovės argumentai, kad 1,18 m takas yra pakankamas, o ieškovė juo naudojasi ypač retai, neatitinka tikrovės. Pirmosios instancijos teismas, patvirtindamas atsakovės pateiktą žemės sklypo naudijimosi tvarką, išsprendė ieškovės ir atsakovės patekimą prie joms priklausančių statinių ir jų naudiojimą pagal paskirtį (ieškovei – prie lauko tualeto, atsakovei – ūkinio pastato).Apeliaciniame skunde nurodytas balkonas virš įėjimo nėra ieškovės nuosavybė, ji net neturi galimybės į jį patekti, juo nesinaudoja ir niekada neremontavo.Ieškovė turi galimybę 1,50 m bendro naudojimo taku prieiti prie išorinės namo sienos, ant kurios yra į jos patalpas įeinantis dujų įvado stovas, elektros ir kanalizacijos tinklai.Iškilus būtinumui atlikti namo priežiūros, remonto darbus, šalys turės tartis dėl būtinų namo remonto darbų atlikimo.Atlikus kadastrinius matavimus žemės sklypo plotas sumažėjo nuo 605 iki 604 m² , pagal patvirtintą naudojimosi tvarką, šalims jų nuosavybės teise valdomos žemės sklypo dalys nepasikeitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 326 str. 1 d. 1 p.).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.). Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2d., 3 d.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė naudojimosi tvarką žemės sklypu pagal atsakovės pateiktą projektą, atmesdamas ieškovės pateiktą siūlymą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl visų jų nekartoja. Ginčo dėl nustatytų faktinių aplinkybių tarp šalių taip pat nėra, ieškovė nesutinka tik dėl pirmosios instancijos teismo, kelio ploto reikalingumo vertinimu bei 3,20 kv. m. žemės sklypo priešais namą, priskyrimo vienai iš šalių.Pagal LR CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui, atitiktų nusistovėjusiai naudojimosi žeme tvarkai. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo motyvais, kad atsakovės parengtas žemės sklypo naudojimosi tvarkos planas yra netinkamas ir pažeidžia bendraturčių interesus. Sprendžiant klausimą dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės, prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006).Nustatyta, kad bendrai naudoti paliktame žemės sklypo plote yra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančios ūkinio pastato dalys, šulinys, ant gyvenamojo namo išorinės sienos yra išvestos komunikacijos, kurias ieškovė turi remontuoti ir prižiūrėti. Be to, ieškovė pati pripažįsta, kad naudojasi bendru šuliniu. Atsakovė taip pat naudojasi ūkiniu pastatu, todėl siekiant, kad šalys galėtų naudoti daiktus pagal paskirtį, geriau yra jau įrengtas ir didesnis, nei 1,18 cm pločio, bendro naudojimo kelias, einantis palei pat namo sieną, dėl ko jis turi būti platesnis , nes paskirtis yra kelias, o ne tik praėjimas.Teismo patvirtinta žemės sklypo naudojimosi tvarka, atitinka bendraturčių nuosavybės teisėmis valdomas dalis (295/604 ir 260/604 atskirai naudojamos dalis, o su bendrai naudojamu pravažiavimu pagal nuosavybės teisėmis priklausančias nelygias proporcijas paskaičiavus naudojamos dalys atitinka idealias dalis : 285 kv. m. ir 320 kv. m.). Dėl to ginčo nėra.Atsakovės pateiktas planas atitinka nusistovėjusią nuo 1993 m., kai buvo nustatytos sklypo ribos ir žemės sklypas savininkams parduotas pagal priklausančias dalis, naudojimosi tvarką žemės sklypu, išskyrus bendro naudojimo sklypo dalį, nes tuomet užstatytas buvo mažesnis plotas, ūkio pastatai sudarė 72 kv.m., o gyv. namas 113 kv.m. Šią išvadą patvirtina tai, kad ieškovės A. D. sutuoktinis, laikydamasis šios tvarkos, užtvėrė tvorą, skiriančią atsakovės naudojamą sklypo plotą vakarinėje dalyje nuo ieškovės naudojamo įvažiavimo (b.l. 123, nuotrauka Nr. 2). Taigi ieškovė ginčo sklypo 3,20 kv.m. kv. m. dalimi niekada nesinaudojo ir nemanė, kad ši dalis turėtų jai priklausyti.Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nurodyta sklypo dalis ribojasi su atsakovės A. T. naudojama gyvenamojo namo dalimi, iš šios sklypo dalies atsakovė patenka į gyvenamąjį namą, gyvenamojo namo pirmame aukšte yra atsakovės langas (b.l. 120, nuotraukos Nr. 1, Nr. 2, 123, nuotrauka Nr. 2). Paskyrus ieškovės pateiktoje schemoje 3,20 kv.m. ploto žemės sklypo dalį ieškovei, atsakovė netektų priėjimo prie lango, o taip pat būtų suvaržyta atsakovės galimybė laisvai patekti į gyvenamąjį namą, į kurį laiptai įrengti ir durys atsidaro į pietų pusę, nes ieškovė naudotųsi žemės sklypo dalimi iki pat atsakovės įėjimo į gyvenamąjį namą laiptų apatinės pakopos, nuo įėjimo į namą 1 m. atstumu. Taigi nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į principines nuostatas, kad sklypo naudojimas būtų įmanomai racionalus, kad galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaromos prielaidos ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Ieškovės siekis pakeisti nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką yra tik jos noras turėti daugiau žemės, nenurodant jokio racionalaus pagrindo (auginti gėles), tuo pačiu suvaržytų atsakovės teisę laisvai naudotis jai priklausančia gyvenamojo namo dalimi. Nors ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad sutiktų, kad ginčo žemės sklypo dalis būtų palikta bendram naudojimui, atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius bei nusistovėjusią naudojimosi tvarką nuo 1993 m., siekiant išvengti naujų konfliktų tai nėra tikslinga.Ieškovės pateiktas projektas neatitinka apeliaciniame skunde nurodyto prašymo skirti bendram naudojimui ginčo sklypo dalį. Be to, pagal jos pateiktą planą nėra paskaičiuota žemės sklypo užstatyta statiniais dalis ir kaip tą dalį naudoja šalys, t.y. kaip ta dalis paskirstyta šalims. Nustatyta, kad 2010 m. buvo pastatyti nauji statiniai: garažas ir priestatas.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės siūloma naudojimosi žemės sklypu tvarka yra labiau atitinkanti nusistovėjusią tarp šalių faktinę naudojimo tvarką, idealias nuosavybės teisėmis valdomo žemės sklypo dalis, todėl apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti pagrįstą ir teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą.Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.
Panevėžio apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.