Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Laisvutė Kartanaitė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Šiaulių miesto savivaldybei bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas A. B. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus su skundu prašydamas: 1. Panaikinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. posėdyje priimtą sprendimą Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“; 2. Grąžinti pareiškėją į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; 3. Priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4. Priteisti visas pareiškėjo turtėtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skunde nurodė, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gautas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narių pasirašytas pareiškimas (pareiškimo data nurodyta 2018 m. lapkričio 20 d.) „Dėl posėdžio sušaukimo“. Prie pareiškimo buvo pridėti dokumentai, pavadinti „sprendimų projektai“, tai: 1) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo (jo priedas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti veiklos nuostatai); 2) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo bei aiškinamasis raštas dėl sprendimo projekto atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių; 3) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo bei aiškinamasis raštas dėl sprendimo projekto atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių. Pažymėjo, kad prie pareiškimo „Dėl posėdžio sušaukimo“ (toliau – ir pareiškimas) pridedamų 2) ir 3) „Sprendimų projektų“ pavadinimai yra vienodi, tačiau iš jų turinio matyti, kad vienu atveju nusprendžiama atleisti mero pavaduotoją D. G., o antru atveju – administracijos direktorių A. B. Šiuo pareiškimu minėti 15 Tarybos narių prašo mero sušaukti Tarybos posėdį ir nurodo prašomo sušaukti posėdžio darbotvarkę: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Taip pat kartu su minėtu pareiškimu bei jo priedais buvo pateiktas tų pačių 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas dokumentas, adresuotas Šiaulių miesto savivaldybės merui – teikimas „Dėl įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo ir atleidimo netekus pasitikėjimo“ (toliau – Teikimas). Šiuo Teikimu reikalaujama: 1) pradėti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūrą; 2) Atleisti Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G. iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą; 3) Atleisti Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. iš pareigų praradus Tarybos pasitikėjimą. Susipažinus su visais nurodytais dokumentais ir nustačius, kad jie nei turiniu, nei forma neatitinka Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 patvirtinto Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento (toliau – ir Reglamentas) 35 ir 38 punktuose nustatytų reikalavimų, 2018 m. lapkričio 26 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir mero sekretoriatas (toliau – ir Sekretoriatas) išsiuntė visiems nurodytiems 15 Tarybos narių raštą Nr. SS-107 Dėl gautų dokumentų trūkumų su prašymu kuo skubiau pateikti Reglamento 35 ir 38 punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus. Atsakant į Sekretoriato 2018 m. lapkričio 26 d. raštą SS-107, elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 28 d. Sekretoriate iš tarybos nario A. L. buvo gauti naujai parengti dokumentai. 2018 m. lapkričio 28 d. gavus visus nurodytus dokumentus, pagal Reglamento 35 ir 37 punktus, tą pačią dieną buvo pradėta derinimo ir vizavimo procedūra. Naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės duomenų valdymo sistema „Avilys“, šie dokumentai buvo įkelti kaip derinimui ir vizavimui skirti rengiami būsimi Tarybos sprendimų projektai. Po derinimo procedūros (derino savivaldybės administracijos personalo poskyris, savivaldybės kalbos tvarkytoja ir savivaldybės teisininkas), 2018 m. gruodžio 3 d. visiems minėtiems 15 Tarybos narių el. paštu buvo išsiųsta derinimo pažyma su pastabomis dėl klaidų ir projektų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kartu su derinimo pažyma buvo išsiųsti derinti dokumentai, kuriuose matosi siūlomos taisytinos ir keistinos pateiktų dokumentų vietos. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d., buvo gautas vieno iš minėtų 15 Tarybos narių – A. L. el. laiškas, kad su derinimo pastabomis sutinka, išskyrus teisininko pastabas. Ištaisius visus minėtus 15 Tarybos narių pateiktus dokumentus pagal derinimo metu gautas pastabas, šie dokumentai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d., buvo perduoti vizuoti, o po vizavimo – pasirašyti Tarybos sekretoriui. Iki 2018 m. gruodžio 4 d. pabaigos visi minėti 15 Tarybos narių teikiami dokumentai buvo vizuoti, Tarybos sekretoriaus pasirašyti ir po jų užregistravimo į Sekretoriato valdomą specialų Tarybos sprendimų projektų registrą (TSP) 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbti savivaldybės tinklapyje. 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“). Šiuo potvarkiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, tenkindamas 15 Tarybos narių pasirašytą 2018 m. lapkričio 20 d. (gauta 2018 m. lapkričio 21 d. registracijos Nr. GP-1107) pareiškimą „Dėl posėdžio sušaukimo“, meras sušaukė 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. savivaldybės tarybos posėdžių salėje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Pateikė Tarybai svarstyti klausimus 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo ir perdavė klausimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo – dėl įtraukimo į 2018 m. gruodžio 20 d. posėdžio darbotvarkę spręsti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, manydamas, kad parengtas ir pateiktas Tarybos sprendimo projektas dėl šio klausimo prieštarauja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 daliai (nesant mero iniciatyvos). Tai buvo padaryta todėl, kad buvo gauta neigiama savivaldybės teisininko išvada. Kaip jau buvo minėta, apie 15 Tarybos narių reikalavimo įvykdymą priimant minėtus mero potvarkius dėl Tarybos posėdžio sušaukimo buvo paskelbta teisės aktų registre bei išsiųsta el. paštu visiems Tarybos nariams, o visi trys reikalaujami įtraukti į Tarybos posėdį ir svarstyti klausimai su sprendimo projektais, kaip ir reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, buvo paskelbti Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje. Tokiu būdu buvo įgyvendintas 15 Tarybos narių reikalavimas. 2018 m. gruodžio 6 d. vykusio Tarybos posėdžio metu 19 Tarybos narių pateikė merui dokumentą –„Šiaulių miesto taryba“ „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Šiuo dokumentu 19 Tarybos narių nusprendė: sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018-12-13 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus. Tokį sprendimą minėti 19 Tarybos narių priėmė nurodydami, kad meras A. V. per įstatymo nustatytą 2 savaičių terminą nesušaukė tarybos posėdžio pagal 2018 m. lapkričio 21 d. gautą pareiškimą „Dėl posėdžio sušaukimo“ (gautas 2018 m. lapkričio 21 d. registracijos Nr. GP-1108). Tokį sprendimą 19 Tarybos narių priėmė vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo „13 str. 4 punktu“ (Pastaba: tokio Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto nėra). Pažymėjo, kad 19 Tarybos narių, ignoruodami mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkiu sušauktą 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Tarybos posėdį, nusprendė sušaukti savo posėdį tais pačiais klausimais savaite anksčiau nei sušaukė meras. 2018 m. gruodžio 13 d. 19 Tarybos narių surengė posėdį, pavadinę jį „Tarybos posėdžiu“, ir priėmė tris sprendimus: 1) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G.; 2) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B.; 3) Sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisiją Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – Vietos savivaldos įstatymas) 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžius prireikus, bet ne rečiau kaip kas 3 mėnesiai, šaukia meras. Pagal to paties Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, meras privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo. Jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Šiaulių miesto savivaldybės taryboje yra 31 Tarybos narys. Kaip jau buvo minėta, toks 1/3 Tarybos narių reikalavimas sušaukti posėdį buvo gautas 2018 m. lapkričio 21 d. Vietos savivaldos įstatyme nustatytas 14 dienų terminas baigiasi 2018 m. gruodžio 5 d. įskaitytinai. Atsižvelgiant į tai, 2018 m. gruodžio 5 d. mero priimti potvarkiai dėl 1/3 Tarybos narių Reikalavimo tenkinimo ir posėdžio sušaukimo buvo priimti laiku ir nepažeidžiant Įstatyme nustatytų terminų. Atsižvelgiant į tai, minėti 19 Tarybos narių priėmė sprendimą sušaukti Tarybos posėdį neturėdami tam teisės ir nepagrįstai pasisavindami mero kompetenciją sušaukti Tarybos posėdį. Iš skundžiamą dokumentą pasirašiusių minėtų 19 Tarybos narių sprendimo argumento – „mero per 2 savaičių laikotarpį nesušaukto tarybos posėdžio“ matyti, kad skundžiamą sprendimą priėmę 19 Tarybos narių klaidingai konstatuoja, jog meras praleido Vietos savivaldos įstatyme nustatytą 2 savaičių terminą. Minėtame įstatyme nustatytas dviejų savaičių terminas yra skirtas merui sušaukti Tarybos posėdį, o ne šį posėdį įvykdyti. Šiuo atveju klausimų nekelia pats Įstatymo nustatytas dviejų savaičių laikotarpis, tačiau iš skundžiamą sprendimą pasirašiusių 19 Tarybos narių matyti, kad pastarieji klaidingai traktuoja sąvoką „sušaukti posėdį“. Šios sąvokos „sušaukti posėdį“ turinys jokiu būdu nereiškia, kad Tarybos posėdis per dvi savaites (14 dienų) turi būti sušauktas ir įvykdytas, nes tai prieštarautų kitoms Įstatymo 13 straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse nustatytoms procedūroms dėl Tarybos sprendimo projektų rengimo, derinimo, registravimo, skelbimo ir pateikimo Tarybai svarstymui. Kaip jau minėta, Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis nustato, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Pagal Reglamento 35 punktą, projektų rengėjai ne vėliau kaip prieš 17 dienų iki Tarybos posėdžio pateikia Sekretoriatui pasirašytą sprendimo projektą su visa projekto rengimo medžiaga (elektronine ir rašytine forma). To paties Reglamento 37 punktas nustato, kad kitų teikėjų parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) su savivaldybės administracijos kalbos tvarkytoju, savivaldybės teisininku, Tarybos sekretoriumi ir, jei reikia, su atitinkamais savivaldybės administracijos padalinių vedėjais, direktoriaus pavaduotoju, direktoriumi. Be to, Reglamento 32 punktas nustato, kad pateikti sprendimų projektai yra registruojami Sekretoriato atitinkamame dokumentų registre ir ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną po registracijos paskelbiami savivaldybės interneto svetainėje. Iš šio reglamentavimo yra akivaizdu, kad pateikti dokumentai, nors ir pavadinti „sprendimo projektas“, nėra ir negali būti tais Tarybos sprendimų projektais, kurie yra derinti, vizuoti, užregistruoti specialiame registre, paskelbti viešai ir mero potvarkiu įtraukti į Tarybos posėdžio darbotvarkę. Be to, akivaizdu ir tai, kad nuo gauto dokumento ir jo identifikavimo kaip būsimo sprendimo projekto iki jo užregistravimo bei paskelbimo visuomenei kaip sprendimo projekto yra būtinas laikas. Pagal Reglamentą tai – 17 dienų, todėl įvykdyti posėdį per 14 dienų yra neįmanoma. Taip pat, vadovaujantis Įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi, ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki savivaldybės tarybos posėdžio svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkę. Šios Vietos savivaldos įstatymo nustatytos 4 darbo dienos sudaro 7 kalendorines dienas. Norint sušaukti ir įvykdyti posėdį per 14 dienų, apie tokio posėdžio sušaukimą ir klausimų su parengtais sprendimų projektais įtraukimą į posėdžio darbotvarkę meras turėtų priimti potvarkį ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo reikalavimo gavimo dienos. Tai padaryti neįmanoma dėl sprendimų projektų derinimo ir vizavimo procedūrai reikalingo laikos stokos. Tokiu atveju merui iš viso nebelieka laiko išnagrinėti pateikto Reikalavimo ir apsispręsti, ar jis sutinka sušaukti posėdį ar ne. Pažymėjo, kad pagal Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 7 dalį, savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkė gali būti papildyta ar pakeista savivaldybės tarybos sprendimu komiteto, komisijos, frakcijos ar 1/3 dalyvaujančių posėdyje tarybos narių siūlymu, jeigu dėl šių siūlymų sprendimų projektai įregistruoti ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki posėdžio pradžios. Ši nuostata netaikoma siūlymams, susijusiems su norminio pobūdžio sprendimų projektų pateikimu, siūlymams, susijusiems su mero pavaduotojo (pavaduotojų), savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininkų kandidatūrų pateikimu, taip pat siūlymams, susijusiems su nepasitikėjimo meru, mero pavaduotoju (pavaduotojais), savivaldybės administracijos direktoriumi, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais), Kontrolės komiteto ir šiame įstatyme nustatytų komisijų pirmininku pareiškimu. Šiuo atveju reikalavimas sušaukti posėdį bei jame nurodyti svarstytini klausimai yra priskiriami klausimų ratui, kuriems netaikoma galimybė įtraukti juos į posėdžio darbotvarkę likus tik 24 valandoms iki Tarybos posėdžio. Taigi, laikantis nuostatos, kad dviejų savaičių terminas yra skirtas ne tik posėdžio sušaukimui, bet ir jo įvykdymui, reikėtų konstatuoti, kad meras neturi jokių galimybių tinkamai įgyvendinti savo teises ir tinkamai atlikti savo pareigas sušaukiant ir organizuojant Tarybos posėdžius, sudarant posėdžių darbotvarkes, pateikiant ne tik Tarybai, bet ir prieš svarstymą paskelbiant visuomenei tinkamai parengtus ir be gramatinių klaidų paruoštus sprendimo projektus. Tą patvirtina ir minėtų 15 Tarybos narių 2018 m. lapkričio 21 d. pateiktas Reikalavimas sušaukti posėdį ir prie jo pridėti dokumentai – dalies privalomų pateikti dokumentų iš viso nėra, du kartus pateikiamas „Sprendimo projektas dėl administracijos direktoriaus atleidimo“, o jo tekste nurodoma atleisti mero pavaduotoją, mero interpeliacijos nuostatai su loginėmis, gramatinėmis bei skyrybos klaidomis ir t.t. Tai, kad 15 Tarybos narių pasirašytas Reikalavimas ir net pakartotinai pateikti dokumentai buvo netinkami jų registracijai Tarybos sprendimu projektų registre, įrodo ir derinimo metu taisytos techninės, gramatinės, loginės ir teisinės klaidos. Be to, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 4 dalimi, mero pareigas einantis mero pavaduotojas (o Reikalavimo gavimo dieną 2018 m. lapkričio 21 d. mero pareigas ėjo mero pavaduotojas D. G.) neturi teisės priimti sprendimų, susijusių su siūlymais atleisti juos iš pareigų savivaldybės administracijos direktorių. Atsižvelgiant į šią Vietos savivaldos įstatymo nuostatą, patenkinti reikalavimą ir sprendimą sušaukti Tarybos posėdį įtraukiant į jo darbotvarkę klausimą dėl savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų turi tik meras. Tuo pačiu Vietos savivaldos įstatyme nustatytas dviejų savaičių terminas yra taikomas tik merui ir tik meras turi teisę priimti sprendimą dėl tokio posėdžio sušaukimo. Kaip jau buvo nurodyta, merui tuo metu būnant atostogose (iki 2018 m. lapkričio 26 d. ir esant ne Lietuvoje) dviejų savaičių terminas taip pat negali būti skaičiuojamas, nes Vietos savivaldos įstatymas nesuteikia teisės kitiems merą pavaduojantiems asmenims priimti sprendimo dėl minėto Reikalavimo patenkinimo ir posėdžio sušaukimo. Atskirai pažymėtina ir tai, kad 1/3 Tarybos narių 2018-11-28 pateikti sprendimų projektai buvo suderinti, vizuoti, užregistruoti specialiame Tarybos sprendimų registre ir paskelbti savivaldybės tinklapyje 2018 m. gruodžio 5 d., t. y. paskutiniąją antros savaitės dieną, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 21 d., todėl tą pačią dieną įvykdyti posėdį yra neįmanoma, nes nebūtų išlaikytas Įstatyme nustatytas 4 darbo dienų terminas šių sprendimo projektų paskelbimui iki posėdžio datos. Net ir sutinkant su tuo, jog Tarybos posėdis turi būti ne tik sušauktas, bet ir įvykdytas per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos, šis dviejų savaičių terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. nuo tada, kai 15 Tarybos narių pateikė įstatymo reikalavimus atitinkančius dokumentus – sprendimų projektus, dėl kurių buvo pateiktas reikalavimas sušaukti Tarybos posėdį. Būtent 2018 m. lapkričio 28 d. gauti dokumentai (sprendimų projektai) buvo derinti, vizuoti, registruojami ir 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbiami viešai kaip svarstytini Tarybos posėdyje. Dviejų savaičių terminas, skaičiuojamas nuo sprendimų projektų pateikimo dienos – 2018 m. lapkričio 28 d. baigėsi 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Todėl 1/3 Tarybos narių tik 2018 m. gruodžio 13 d. būtų įgijusi teisę sušaukti Tarybos posėdį, jei jo nebūtų sušaukęs meras. Toks 1/3 tarybos narių sprendimas sušaukti Tarybos posėdį neįgijus teisės jį sušaukti prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 daliai, o pats sprendimas priimtas viršijant Tarybos nariams įstatyme nustatytą kompetenciją, t. y. veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus). Toks 1/3 Tarybos narių sprendimas sukūrė teisinį neapibrėžtumą, kada tais pačiais klausimais, tačiau skirtingų subjektų buvo šaukiamas tas pats Tarybos posėdis – vienu atveju savivaldybės mero, kitu atveju 1/3 Tarybos narių. Tarybos narių savavaldžiavimas panaikinant ar iš esmės keičiant mero galiojantį potvarkį yra neteisėtas, nes viršija Vietos savivaldos įstatyme nustatytai Tarybos narių kompetenciją, tokio neteisėtai sušaukto posėdžio metu priimti sprendimai turi būti pripažinti neteisėtais ir teismo panaikinti. Tai, kad 2018 m. gruodžio 13 d. vykęs Tarybos posėdis buvo neteisėtas, įrodo ir tokie žemiau nurodyti faktai. Jau po 2018 m. gruodžio 13 d. įvykusio Tarybos posėdžio Tarybos nariai komitetuose toliau svarstė tuos pačius klausimus, dėl kurių jau priėmė sprendimus dar 2018 m. gruodžio 13 d. Taip pat jau po įvykusio 2018 m. gruodžio 13 d. posėdžio mero sušauktame 2018 m. gruodžio 20 d. Tarybos posėdyje buvo svarstomi tie patys klausimai ir balsuojama dėl tų pačių sprendimo projektų kaip ir 2018 m. gruodžio 13 d., tuo pripažįstant, kad 2018 m. gruodžio 13 d. posėdis iš esmės nėra Tarybos posėdis, o tik dalies Tarybos narių susirinkimas, kuriame sprendimai priimti Tarybos vardu neturint tam kompetencijos. Dėl tų pačių sprendimo projektų Taryba balsavo prieš ir jų nepriėmė, o administracijos direktoriaus klausimo iš viso neįtraukė į darbotvarkę.

Atsakovų Šiaulių miesto savivaldybės bei Šiaulių miesto savivaldybės tarybos atstovas meras A. V. atsiliepime nurodė, jog su pareiškėjo skundu sutinka. Nurodo, kad Šiaulių miesto savivaldybėje 2018 m. lapkričio 21 d. buvo gautas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas pareiškimas (pareiškime nurodyta data 2018 m. lapkričio 20 d.) „Dėl posėdžio sušaukimo“, adresuotas Šiaulių miesto savivaldybės merui. Tinkami Tarybos sprendimo projektai (kaip 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškimo priedai) buvo gauti 2018 m. lapkričio 28 d., t. y. tik nuo šios dienos per dvi savaites galėjo būti sušauktas Tarybos posėdis pagal 2018 m. lapkričio 21 d. pareiškimą. Pažymėjo, kad būtent pagal 2018 m. lapkričio 28 d. pateiktus sprendimo projektus 2018 m. gruodžio 13 d. buvo priimtas skundžiamas sprendimas Nr. T-448. Vietos savivaldos įstatyme nustatytas 2 savaičių terminas posėdžiui sušaukti prasidėjo nuo 2018 m. lapkričio 28 d., todėl šis terminas tęsėsi iki 2018 m. gruodžio 12 d. įskaitytinai. Jei meras nebūtų įvykdęs šio reikalavimo ir nebūtų sušaukęs Tarybos posėdžio, 1/3 Tarybos narių būtų įgijusi teisę patiems šaukti Tarybos posėdį tik 2018 m. gruodžio 13 d. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomi sprendimo projektai turi būti paskelbti likus ne mažiau kaip 4 darbo dienos iki Tarybos posėdžio, 1/3 Tarybos narių tokį posėdį galėtų sušaukti ne anksčiau kaip 2018 m. gruodžio 20 d., t. y. tą pačią dieną, kurią meras sušaukė Tarybos posėdį. 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ (taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“). Apie 15 Tarybos narių reikalavimo įvykdymą priimant minėtus mero potvarkius dėl Tarybos posėdžio sušaukimo buvo paskelbta teisės aktų registre bei išsiųsta el. paštu visiems Tarybos nariams, o visi trys reikalavimai įtraukti į Tarybos posėdį ir svarstyti klausimai su sprendimo projektais, kaip ir reikalauja Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 5 dalis, buvo paskelbti Šiaulių miesto savivaldybės tinklapyje. Tokiu būdu buvo įgyvendintas 15 Tarybos narių reikalavimas. Nesulaukę įstatymo nustatyto 2 savaičių termino, jau 19 Tarybos narių 2018 m. gruodžio 6 d. pateikė merui dokumentą „Šiaulių miesto taryba“ „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“. Šiuo dokumentu 19 Tarybos narių nusprendė: „Sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje, posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus“, t. y., 19 Tarybos narių, ignoruodami mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkiu sušauktą 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. Tarybos posėdį, nesulaukdami įstatyme nustatyto 2 savaičių termino, nusprendė sušaukti savo posėdį tais pačiais klausimais savaite anksčiau nei sušaukė meras. 2018 m. gruodžio 13 d. 19 Tarybos narių surengė posėdį, pavadinę jį „Tarybos posėdžiu“, ir priėmė tris sprendimus: 1) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotoją D. G.; 2) Atleisti iš pareigų Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorių A. B. ir 3) Sudaryti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisiją Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti. Pripažįsta, kad 19 Tarybos narių veiksmai sušaukiant Tarybos posėdį bei priimant jame skundžiamą sprendimą yra neteisėti. Tarybos posėdį sušaukė tam neįgaliotas organas pažeisdamas Vietos savivaldos įstatyme nustatytas procedūras, todėl jo metu priimtas sprendimas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu.

Pareiškėjo A. B. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Kartu su pagrindiniu reikalavimu keliami ir išvestiniai reikalavimai: grąžinti pareiškėją A. B. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Šiaulių miesto savivaldybės 2011 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. T-253 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamento patvirtinimo“ patvirtintas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas.

Ginčijamas Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 29 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymo) 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu bei atsižvelgta į Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. raštą „Dėl nepasitikėjimo pareiškimo“.

Vietos savivaldos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. lapkričio 29 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 16 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad savivaldybės tarybos išimtinei kompetencijai priskiriama savivaldybės administracijos direktoriaus (savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo) priėmimas į pareigas ir atleidimas iš jų; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigybės (pareigybių) steigimo priėmimas; sprendimų dėl šiame įstatyme nustatytų savivaldybės vykdomosios institucijos funkcijų paskirstymo savivaldybės administracijos direktoriui ir, jei tokia (tokios) pareigybė (pareigybės) steigiama (steigiamos), savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui (pavaduotojams) priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus teisės pavesti įgyvendinti funkcijas apribojimo priėmimas; sprendimų dėl savivaldybės administracijos direktoriaus pavadavimo priėmimas, savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo darbo užmokesčio nustatymas. Minėto įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad pasibaigus savivaldybės administracijos direktorių, administracijos direktoriaus pavaduotoją į pareigas paskyrusios savivaldybės tarybos kadencijai, savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, jeigu jie į šias pareigas nepaskiriami naujai kadencijai arba jeigu savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas atsistatydina ar atleidžiamas iš šių pareigų, išskyrus atleidimą už tarnybinius nusižengimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos pareigas, jeigu eitos pareigos pagal teisės aktus priskiriamos valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms. Be to, šioje dalyje nustatytu atveju savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas turi teisę grįžti į iki išrinkimo savivaldybės tarybos nariais eitas pareigas, jeigu jie ėjo šias pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas pareigas savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje. Jeigu šie asmenys iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, direktoriaus pavaduotoju tokių pareigų nėjo arba atsisakė pasiūlytų kitų žemesnės kategorijos pareigų, pagal teisės aktus priskiriamų valstybės tarnautojų (išskyrus politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas) pareigoms, arba kitų pareigų savivaldybės ar valstybės biudžetinėje ar viešojoje įstaigoje arba savivaldybės kontroliuojamoje įmonėje, išmokos jiems mokamos Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius į pareigas skiriamas mero teikimu savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu <...> Atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sprendimo projektas „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 daliai.

Teismas pareiškėjo argumentą atmeta kaip nepagrįsta bei pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad aiškinant Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies <...>, kuriose, be kita ko, numatyta, jog atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą ar tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra pradedama mero iniciatyva arba remiantis jo gauta rašytine informacija apie savivaldybės administracijos direktoriaus (direktoriaus pavaduotojo (pavaduotojų) tarnybinius nusižengimus ar apie savivaldybės tarybos pateiktus nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriumi motyvus, <...> nuostatos neriboja savivaldybės tarybos kompetencijos spręsti dėl nepasitikėjimo savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju (pavaduotojais) ir jo (jų) atleidimo šiuo pagrindu bei tokios procedūros inicijavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4814-575/2017). Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą vieningą praktiką, teismas sprendžia, kad Taryba (ar jos narių grupė) turi teisę inicijuoti savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo iš pareigų praradus pasitikėjimą procedūra.

Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigų priskyrimas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pareigybėms lemia jo atleidimo iš šių pareigų nepasibaigus savivaldybės tarybos įgaliojimų laikui ypatumus. Nepasitikėjimo pareiškimas valstybės tarnautojui, kuris į pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu, yra priėmusio į pareigas valstybės politiko ar kolegialios valstybės institucijos diskrecijos teisė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimą iš pareigų nepasibaigus jo paskyrimo į pareigas terminui lemia politinė politikų valia, todėl administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą dėl politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų jam praradus į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, turi nustatyti tik tai, ar sprendžiant atleidimo klausimą, buvo laikomasi teisės aktų nustatytų esminių procedūrų ir taisyklių, ar nebuvo viršyta įstatymų nustatyta kompetencija (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2007 m. kovo 2 d. Nr. A14-216/07; 2009 m. balandžio 14 d. Nr. A146-451/2009; 2010 m. birželio 22 d. Nr. A143-873/2010; 2010 m. liepos 16 d. Nr. A575-868/2010 ir kt.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad individualus administracinis aktas gali būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, jog jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nežymūs, neesminiai atitinkamo individualaus administracinio akto priėmimo procedūros pažeidimai, kurie neturi jokios įtakos sprendimo pagrįstumui, teismų praktikoje paprastai nelaikomi pagrindu pripažinti sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti ABTĮ 89 (šiuo metu galiojančio ABTĮ 91 straipsnio) straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose: 2005 m. balandžio 22 d. Nr. A14-416/2005; 2006 m. gruodžio 6 d. Nr. A6-2202/2006; 2007 m. balandžio 24 d. Nr. A11-435/2007; 2009 m. balandžio 2 d. Nr. A502-341/2009; 2010 m. birželio 28 d. Nr. A662-902/2010 ir kt.). Taigi nagrinėjamo ginčo atveju turi būti nustatyta, ar atleidžiant pareiškėją iš valstybės tarnybos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu buvo laikytasi pagrindinių procedūrų bei taisyklių, o jei jos pažeistos, ar padaryti pažeidimai yra esminiai ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-837/2010).

Pareiškėjas nurodo, kad 2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ priimtas pažeidus Vietos savivaldos įstatyme numatytą tarybos posėdžio sušaukimo tvarką. Dviejų savaičių terminas tarybos posėdžiui sušaukti, skaičiuojamas nuo sprendimų projektų pateikimo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 28 d., todėl baigėsi 2018 m. gruodžio 12 d. 1/3 Tarybos narių tik 2018 m. gruodžio 13 d. būtų įgiję teisę sušaukti Tarybos posėdį, jeigu jo nebūtų sušaukęs meras. Nesulaukdami 2018 m. gruodžio 13 d., 1/3 Tarybos narių jau 2018 m. gruodžio 6 d. Tarybos posėdžio metu įteikė savo pasirašytą sprendimą sušaukti posėdį 2018 m. gruodžio 13 d.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis (atitinkamai – Reglamento 24 punktas) nustato, kad meras, o kai jo nėra, – mero pavaduotojas, o kai šio nėra, – laikinai einantis mero pareigas tarybos narys privalo sušaukti savivaldybės tarybos posėdį, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių pateikdami svarstytinus klausimus kartu su sprendimų projektais, ne vėliau kaip per dvi savaites nuo tarybos narių reikalavimo gavimo; jeigu per nustatytą laiką meras ar jo pavaduotojas arba laikinai mero pareigas einantis tarybos narys savivaldybės tarybos posėdžio nesušaukia, jį gali šaukti ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių. Pagal Reglamento 37 punktą, teikėjų parengti sprendimų projektai turi būti suderinti (jei reikia) ir vizuoti (gauta teigiama ar neigiama viza) <...>.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sekretoriate 2018 m. lapkričio 21 d. užregistruotas 15 Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių pasirašytas 2018 m. lapkričio 20 d. pareiškimas „Dėl posėdžio sušaukimo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nariai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu, prašo sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Šiuo pareiškimu 15 Tarybos narių prašo mero sušaukti Tarybos posėdį ir nurodo prašomo sušaukti posėdžio darbotvarkę: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės nario – mero įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo. Šiaulių miesto savivaldybės taryba ir mero sekretoriatas 2018 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. SS-107 „Dėl gautų dokumentų trūkumų“ informavo Tarybos narius, kad jų pateikti dokumentai neatitinka Reglamento 35 ir 38 punktų reikalavimų ir prašė kuo skubiau pateikti minėto Reglamento punktuose nustatytus reikalavimus atitinkančius dokumentus.

2018 m. lapkričio 28 d. sekretoriate elektroniniu paštu gauti tarybos nario A. L. dokumentai: 1) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo; jo priedas – Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti veiklos nuostatai bei sprendimo „Dėl komisijos sudarymo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nario – mero A. V. įgaliojimų netekimo procedūros pradėjimo“ pateiktiems faktams ištirti“ projekto aiškinamasis raštas; 2) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo ir sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės direktoriaus atleidimo“ projekto aiškinamasis raštas; 3) Sprendimas dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo bei sprendimo „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo atleidimo“ projekto aiškinamasis raštas.

Nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 28 d. gavus visus nurodytus dokumentus tą pačią dieną buvo pradėta derinimo ir vizavimo procedūra. Naudojantis Šiaulių miesto savivaldybės duomenų valdymo sistema „Avilys“, šie dokumentai buvo įkelti kaip derinimui ir vizavimui skirti rengiami būsimi Tarybos sprendimo projektai. Po derinimo procedūros 2018 m. gruodžio 3 d. visiems 15 Tarybos narių el. paštu buvo išsiųsta derinimo pažyma su pastabomis dėl klaidų ir projektų neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Kartu su derinimo pažyma buvo išsiųsti derinti dokumentai, kuriuose matosi siūlomos taisytinos ir keistinos pateiktų dokumentų vietos. 2018 m. gruodžio 3 d. buvo gautas vieno iš minėtų 15 Tarybos narių – A. L. el. laiškas, kad su derinimo pastabomis sutinka, išskyrus teisininko pastabas. Ištaisius visus minėtus 15 Tarybos narių pateiktus dokumentus pagal derinimo metu gautas pastabas, šie dokumentai tą pačią dieną, t. y. 2018 m. gruodžio 3 d., buvo perduoti vizuoti, o po vizavimo – pasirašyti Tarybos sekretoriui. Iki kitos 2018 m. gruodžio 4 d. pabaigos visi minėti 15 Tarybos narių teikiami dokumentai buvo vizuoti, Tarybos sekretoriaus pasirašyti ir po jų užregistravimo sekretoriato valdomame specialiame Tarybos sprendimų projektų registre (TSP) 2018 m. gruodžio 5 d. paskelbti savivaldybės tinklapyje.

Taip pat nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 5 d. meras pasirašė ir Teisės aktų registre paskelbė potvarkį Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, taip pat ir potvarkį Nr. M-40 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero 2018 m. gruodžio 5 d. potvarkio Nr. M-39 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“ pakeitimo“. Šiuo potvarkiu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 20 straipsnio 4 ir 8 dalimis, meras sušaukė 2018 m. gruodžio 20 d. 13 val. savivaldybės tarybos posėdžių salėje Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį. Pateikė Tarybai svarstyti klausimus: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo ir perdavimo klausimo; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo.

2018 m. gruodžio 6 d. 19 Tarybos narių pateikė merui dokumentą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo“, kuriame nurodyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariai, vadovaudamiesi Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 punktu ir atsižvelgdami į tai, jog meras A. V. per įstatymo nustatytą dviejų savaičių terminą nesušaukė tarybos posėdžio (pareiškimas „Dėl posėdžio sušaukimo“ gautas 2018 m. lapkričio 21 d., registracijos Nr. Nr. GP-1107), nusprendė sušaukti Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdį, kuris įvyks 2018 m. gruodžio 13 d. 13 val. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje. Posėdžiui teikiami svarstyti klausimai: 1) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės mero pavaduotojo D. G. atleidimo iš pareigų; 2) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus A. B. atleidimo iš pareigų; 3) Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos komisijos Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių 2018 m. lapkričio 19 d. teikime pateiktiems faktams ištirti sudarymo. Taip pat įgaliojo Tarybos narį A. L. pranešti visiems tarybos nariams ir miesto gyventojams apie savivaldybės tarybos posėdžio laiką bei svarstyti parengtus ir Reglamento nustatyta tvarka įregistruotus klausimus.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl to, ar Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „sušaukti savivaldybės tarybos posėdį“ suprantama ir kaip mero prievolė per minėtame straipsnyje numatytą dviejų savaičių terminą sušauktą tarybos posėdį įvykdyti. Lietuvių kalbos žodynas (el. prieiga http://www.lkz.lt/Visas.asp?zodis=%C5%A1aukti&lns=-1&les=-1&id=25019080014) žodį „sušaukti“ aiškina – „sukviesti, suvadinti“, o kartu aiškina ir kaip „sukviesti (susirinkimą, tarybą, posėdį ir pan.)“. Atsižvelgdamas į lingvistinę žodžio „sušaukti“ analizę, teismas daro išvadą, kad Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „sušaukti savivaldybės tarybos posėdį“ apima ir minėto posėdžio įvykdymą.

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalis, 29 straipsnio 3 dalis ir Reglamento 24, 37, 38 punktai įtvirtina specialias taisykles, kurių turi būti laikomasi inicijuojant savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimą iš pareigų praradus pasitikėjimą. Nors Šiaulių miesto savivaldybės tarybos narių grupė reikalavimą sušaukti posėdį pateikė 2018 m. lapkričio 21 d., tačiau Reglamento 35 ir 38 punktuose nurodyti dokumentai sekretoriate gauti tik 2018 m. lapkričio 28 d. Teismas, sutikdamas su pareiškėju, daro išvadą, kad terminas sušaukti tarybos posėdį skaičiuotinas nuo 2018 m. gruodžio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Šiaulių miesto savivaldybės meras tarybos posėdį turėjo sušaukti iki 2018 m. gruodžio 12 d. Šiaulių miesto savivaldybės merui neįvykdžius Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos, 2018 m. gruodžio 13 d. tarybos posėdis, ne mažiau kaip 1/3 išrinktų tarybos narių sušauktas nepažeidžiant Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies nuostatų ir yra teisėtas.

2018 m. gruodžio 13 d. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos sprendime Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d.) 44 straipsnio 1 dalies 7 punktu, kuriame numatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ar politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu priimtas įstaigos vadovas praranda į pareigas jį priėmusio valstybės politiko ar kolegialios valstybės ar savivaldybės institucijos pasitikėjimą arba kai pasibaigia jo paskyrimo į pareigas terminas.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad atsakovo Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimas Nr. T-448 „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus atleidimo“ yra teisėtas ir pagrįstas. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl skundžiamo sprendimo panaikinimo, nėra teisinio pagrindo tenkinti išvestinius reikalavimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo reikalavimus grąžinti pareiškėją A. B. į Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. gruodžio 15 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Visus likusius pareiškėjo skundo argumentus teismas laiko pertekliniais. Dėl šios priežasties minėti argumentai detaliau neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuojama praktika, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnį), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-261/2013).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo teismo sprendimu pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl pareiškėjas neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.