- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-10
- Bylos Nr.
- T-1262-716/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-01025-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- R. G.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs gautą nuteistojo R. G. prašymą
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. nuosprendžiu R. G. pripažintas kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 str. 1 d., 150 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo.
2015-06-22 Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas R. G. prašymas pritaikyti naujus baudžiamojo kodekso 75 str. pakeitimus dėl bausmės atidėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas netenkintinas.
2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja baudžiamojo kodekso 75 straipsnio redakcija (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554), reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo taikymą. Nauja straipsnio redakcija numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Toks baudžiamasis įstatymas lengvina baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų teisinę padėtį, todėl remiantis BK kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią, t. y. gali būti taikomas ir už nusikalstamas veikas, padarytas iki minėto įstatymo įsigaliojimo. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-139/2015).
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi nuodugniai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, jog pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju iš nuosprendžio ir bylos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. G. šiuo metu atlieka subendrintą laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 149 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje. Šie nusikaltimai baudžiamojo įstatymo prasme priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Minėtu nuosprendžiu R. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Šios aplinkybės sudaro formalų pagrindą vertinti, ar nuteistajam taikytina naujai įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija, suteikianti galimybę atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Įvertinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 23 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą matyti, jog teismas, pripažindamas R. G. kaltu pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir BK 150 straipsnio 1 dalį galutinę subendrintą bausmę paskirdamas jam vienerių metų aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padaryti du sunkūs nusikaltimai, susiję su žmogaus seksualinio apsisprendimo laisve ir neliečiamybe, kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia), kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas keturis kartus, 3 kartus bausmės vykdymas buvo atidėtas, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirbantis), į nustatytą atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir kitas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Pirmiau aptartų aplinkybių visuma, į kurią teismas atsižvelgė skirdamas R. G. laisvės atėmimo bausmę, teismų praktikoje paprastai vertinama ir sprendžiant dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau šiuo konkrečiu atveju, ji nesudaro pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepasinaudojo BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta alternatyva, paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatytą bausmę, jei pastarosios paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kartu pastebėtina, kad minėtu nuosprendžiu, įvertinus bausmės dydžiui ir rūšiai parinkti reikšmingas aplinkybes, R. G. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra artimesnis minimaliam BK 149 straipsnio 1 dalies ir BK 150 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytam šios rūšies bausmės dydžiui.
Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo švelninti nuteistojo teisinę padėti ir pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą, todėl jo prašymas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
atmesti nuteistojo R. G. prašymą dėl bausmės sušvelninimo.
Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.