Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Administracinė byla Nr. P-662-35-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
P-662-35-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Arūnas Sutkevičius
Pareiškėjas
N. L.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui
Trečiasis asmuo
UAB „Vadasa“, A. S.
Kategorijos
  • 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. P662-35/2011Procesinio sprendimo kategorija 80.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. L. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502-281/2010 pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys – UAB „Vadasa“ ir A. S.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Pareiškėja N. L. skundu (b. l. 5-10, I t.) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-1751-2021 „Dėl teisinės registracijos panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-1751-2021) ir 2008 m. balandžio 21 d. sprendimą Nr. S-1659-2025 „Dėl gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Kaune“ (toliau – ir Sprendimas Nr. S-1659-2025); panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2008 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 231 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. 231); įpareigoti atsakovus panaikinti 1998 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-7KV-2472 ir 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 7KV-5437 registraciją.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nustatė, kad, Nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. S. nuosavybės teisėmis valdo 2/5 gyvenamojo namo dalis, garažą bei 2/5 kiemo statinių dalis, o šių teisių įregistravimo pagrindas yra 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7KV-5437. UAB „Vadasa“ (toliau – ir Bendrovė) nuosavybės teisėmis valdo 1/5 gyvenamojo namo dalį bei 1/5 dalį kiemo statinių, o šių teisių įregistravimo pagrindas yra 1998 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-7KV-2472. Rėmėsi Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, kuri numato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Atkreipė dėmesį į tai, jog nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sandorius tvirtina notaras, kuris ir yra atsakingas už teisingą sandorių patvirtinimą. Akcentavo, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neįgaliotas tikrinti notarinių sandorių teisėtumo. Nurodė, jog 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 7KV-5437 bei 1998 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 2-7KV-2472 nėra teisės aktų nustatyta tvarka pripažintos negaliojančiomis, todėl ginčijami atsakovų sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

II.

Pareiškėja N. L. apeliaciniu skundu (b. l. 127-129, I t.) prašė Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas. Nurodė, kad tretieji suinteresuoti asmenys neturi teisių į dalį ginčo turto ir negali būti kartu su pareiškėja bendraturčiais, nes jie pirkimo–pardavimo sutartis sudarė nesant kitų ginčo turto bendraturčių pritarimo ir nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi Nr. A502-281/2010 pareiškėjos apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta, jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą ir jog Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Pažymėjo, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų daiktinės teisės į minėto nekilnojamojo turto dalis buvo įregistruotos 1998 m. birželio 11 d. pirkimo–pardavimo sutarties ir 2005 m. rugsėjo 2 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.

Nurodė Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnio 7 punktą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju sandoriai buvo patvirtinti notarine tvarka ir pabrėžė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nėra įgaliotas tikrinti notaro patvirtintų sandorių teisėtumo.

Nurodė Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 35 punktą, kuris, be kita ko, įtvirtina, jog daiktinės teisės išregistruojamos, kai daiktinės teisės turėtojas netenka savo daiktinės teisės ar ją perleidžia ir įregistruojamas kitas daiktinės teisės turėtojas arba žūva (ar išnyksta) pats nekilnojamasis daiktas. Nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog minėtos pirkimo–pardavimo sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis ar pan., todėl darė išvadą, kad atsakovas neturėjo teisinio pagrindo iš Nekilnojamojo turto registro išregistruoti trečiųjų suinteresuotų asmenų A. S. ir Bendrovės daiktines teises į jiems priklausančio nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, dalis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatavo, jog Sprendimas Nr. S-1751-2021 ir Sprendimas Nr. S-1659-2025 yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų naikinti nėra teisinio pagrindo. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo naikinti ir Sprendimą Nr. 231 bei įpareigoti atsakovą panaikinti pirkimo–pardavimo sutarčių registraciją Nekilnojamojo turto registre.

III.

Pareiškėja N. L. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą.

Nurodo, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis Nr. A502-281/2010 pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 24 straipsnius, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnį. Paaiškina, kad dvi penktosios dalys namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune, kiekvienos patalpos, šios namų valdos statybinių konstrukcijų paskirtis, vientisumas, funkcija, inžinerinių tinklų, komunikacijų paskirtis, vientisumas, funkcija, inžinerinių tinklų, komunikacijų paskirtis, vientisumas, funkcija, namo šildymas, šaltas ir karštas vanduo, jų įranga, veikimas, kanalizacija, elektros instaliacija, visų kitų įrenginių paskirtis, vientisumas, funkcija, teisinis šių dalykų reguliavimas yra jos nuosavybė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

N. L. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A502-281/2010 teismas gavo 2010 m. rugpjūčio 12 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nutartį Nr. A502-281/2010 priėmė 2010 m. gegužės 14 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nebuvo praleistas.

Proceso atnaujinimo institutas pagal savo paskirtį ir tikslus, kurių siekė įstatymų leidėjas, yra išimtinė procedūra, kuri taikoma bylose, užbaigtose įsiteisėjusiu teismo priimtu baigiamuoju aktu (sprendimu, nutartimi, nutartimi). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Proceso atnaujinimo paskirtis ir išimtinis pobūdis lemia, kad taikant proceso atnaujinimo institutą peržiūrimos bylos, kuriose teismai instancine tvarka iš esmės išsprendė pareiškėjo skunde (prašyme) pateiktus materialinius teisinius reikalavimus ir dėl šalių ginčo priėmė atitinkamą baigiamąjį aktą, kuris yra įsiteisėjęs.

Sprendžiant proceso baigtoje administracinėje byloje atnaujinimo klausimą, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo klausimas nėra nagrinėjamas iš esmės. Tokiu atveju yra tik patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja savo prašymo negrindžia nei vienu iš Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų proceso atnaujinimo pagrindų, t. y. nenurodo konkretaus pagrindo, nenurodo jį pagrindžiančių argumentų ir nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Pareiškėjos prašyme išreikšta subjektyvi nuomonė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis nepagrįstai pažeidžia jos bendrosios dalinės nuosavybės teises ir interesus, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje garantuojamą jos nuosavybės neliečiamumą, negina jos teisėtų interesų, nelaikytinos aplinkybėmis, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas administracinėje byloje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atmestinas, o procesą administracinėje byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

N. L. prašymo atnaujinti procesą netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A502–281/2010 pagal pareiškėjos N. L. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vadasa“ ir A. S.).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius