Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei K. R. ir jos atstovui adv. A. Ščiglai, atsakovui P. R. ir Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Turskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal ieškovės K. R. ieškinį atsakovui P. R. dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei ir kitų klausimų susijusių su santuokos nutraukimu išsprendimo, Institucija, duodanti išvadą byloje, Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Sutuoktinio pareigos išvardytos daugelyje CK straipsnių (3.26 - 3.30, 3.5 - 3.36 ir kt.) - tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima, kitos pareigos. Ieškovė mano, kad būtent atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo ieškovė prašė teismo dukros M. R., a/k (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja, t.y. motina K. R.. Teigė, kad dėl tėvo dalyvavimo dukros auklėjime, taip pat dėl jų susitikimų neprieštarauja ir jų neribos.

Dukros Martynos išlaikymui ieškovė teismo prašė priteisti 420,00 Lt alimentų mokant periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės.

Teigė, kad aukščiau paminėta išmoka dukters išlaikymui reikalinga dėl tokių motyvų:

2009-06-30 sudarė darbo sutartį su UAB „Šiaulių lyra“. Į šią įmonę ji yra priimta dirbti kasininke - kontroliere, mokant jai LR Vyriausybės nustatytą MMA, kuri šiuo metu yra 800,00 Lt.

CK 3.192 str. 2 d. numatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Ieškovė šiuo metu kartu su dukra gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute adresu Dainų g. 44A-36, Šiauliai, todėl už šildymą ir karštą vandenį moka vidutiniškai 315 Lt, o ji moka pusę kainos, t.y. apie 155 Lt. Todėl dukrai tenkanti dalis yra 77,50 Lt, už elektros energiją dukros dalis - 10 Lt. Maistui sau ir dukrai per dieną reikia apie 35 Lt, todėl dukros dalis - 17,50 Lt x 30 d. = 525 Lt, vaikų darželiui - 139,23 Lt, dukros drabužiams, avalynei per mėnesį ji skiria - 50 Lt, vaistai, vitaminai, higienos reikmenys skirti dukrai - 30 Lt per mėnesį. Tokiu būdu ieškovės manymu dukros išlaikymui reikia apie 840 Lt per mėnesį.

CK 3.192 str. 3 d. konstatuota, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl to, atsižvelgiant į tai, kad jos atlyginimas yra 800 Lt neatskaičiavus mokesčių, t.y. beveik toks, kokio reikia dukros išlaikymui, mano, kad iš atsakovo priteistina suma turėtų būti 420,00 Lt.

Dėl tarpusavio išlaikymo ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra darbingo amžiaus, todėl pretenzijoms dėl vienas kito išlaikymo nėra pagrindo ir vienam iš kito išlaikymas nepriteistinas.

Teigė, jog santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, todėl dėl tokio turto pretenzijų nereiškia. Tačiau būdami santuokoje įsigijo kilnojamojo turto - baldų, dėl kurių pasidalinimo ketina su ieškovu susitarti be teismo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta ir vadovaujantis LR CK ir LR CPK, ieškovė teismo prašė:

1. Santuoką tarp ieškovės K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir atsakovo P. R. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą Šiaulių miesto sav. administracijos CMS (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės ir nenustatyti termino susitaikymu.

2. Po santuokos nutraukimo palikti ieškovei santuokinę pavardę – R., atsakovui – R.

3. Po santuokos nutraukimo išlaikymo iš atsakovo nereikalauja, o atsakovui - išlaikymas nepriteistinas.

4. Kadangi santuokoje įgyto nekilnojamojo turto neturi, o kilnojamąjį turtą (namų apyvokos ir kitus buities daiktus) pasidalino geruoju, pretenzijų į tokį turtą nereiškia.

5. Kreditorinius įsipareigojimus AB bankui „Snoras“ pagal lanksčios paskolos bei užstato sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) prašė palikti nepakeistus, paliekant tas pačias prievoles tiek skolininkui (ieškovei), tiek laiduotojui (atsakovui).

6. Dukters M. R. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove.

7. Nepilnamečio vaiko dukters M. R. išlaikymui priteisti iš atsakovo P. R. po 420 Lt mėnesinėmis periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį iki jos pilnametystės.

8. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovės santykiai su atsakovu visą buvimo santuokoje laiką buvo įtempti. Mano, kad ta įtampa yra atsiradusi dėl atsakovo kaltės.

Atsakovas nuolat konfliktavo, visiškai negerbė kito sutuoktinio. Būdavo atvejų kada atsakovas negrįždavo į namus naktimis, nesirūpindavo šeima. Atsakovas ne kartą ieškovės atžvilgiu vartojo psichologinį smurtą. Per bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas ne kartą yra žeminęs ieškovę, be to tai buvo daroma mažamečio vaiko akivaizdoje, dėl ko ji norėdavo kreiptis pagalbos į policiją. Tačiau kadangi jie abu gyveno tame pačiame bute, tai galvojo, kad policija nelinkusi kištis į jų buitinius konfliktus. Nors ieškovė ir nesikreipdavo į policiją pagalbos, tačiau tikėjo, kad atsakovas pasitaisys, nesmurtaus, netrikdys jos bei nepilnamečio vaiko ramybės. Tačiau ilgainiui atsakovo elgesys ne tik nesikeitė, o net tapo labiau įžūlesnis. Mano, kad atsakovo elgesys tampa neprognozuojamas. Nors dar kurį laiką gyveno tame pačiame bute, tačiau jau daugiau kaip pusę metų ji su atsakovu neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo. Be to atsakovas pareikalavo iš ieškovės išsikelti iš šio buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai. Taip pat atsakovas visiškai nesirūpina šeima, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui.

LR CK 3. 60 str. 3 d. numato sutuoktinio kaltės prezumpciją, tuomet, kada sutuoktinis yra neištikimas ar žiaunai elgiasi su kitu sutuoktiniu. Toks sutuoktinio elgesys neigiamai veikia ne tik ieškove, tačiau ypatingai labai neigiamai veikia nepilnametį vaiką. Vaikas gyvena nenormalioje šeimyninėje aplinkoje ir nuolat yra psichologine prasme traumuojamas. Todėl buvimas santuokoje toliau nebetenka prasmės ir nebegalima tikėtis, kad ateityje vėl sutuoktiniai pradės gyventi kartu.

Mano, kad ieškovės santuoka su atsakovu turėtų būti nutraukta, netaikant priemonių sutuoktiniams susitaikyti, nes jų taikymas gali tik pakenkti ieškovės ir nepilnamečio vaiko interesams, nes santuoka yra faktiškai iširusi ir atkurti šeimos perspektyvos nėra.

Be to tokios priemonės neigiamai paveiktų šeimos aplinką, nepilnamečio vaiko auklėjimą, neigiamai atsilieptų ir į nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas (LR CK 3.64 str. 3 d.).

Santuoką nutraukus ieškovė prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko dukters M. R. gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina K. R., nors ji ir neturi nuosavybės teise gyvenamosios patalpos, t.y. gyvena savo tėvų bute, tačiau vaikas nori gyventi su motina, nes tarp jos ir vaiko yra susiformavęs stiprus psichologinis ryšys, nes ji viena ja rūpinasi, ją prižiūri, auklėja. Todėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiks dukros interesus.

Tuo pačiu mano, kad atsakovui nustatytinas bendravimas su vaiku bei dalyvavimas jo auklėjime abiejų tėvų susitarimu.

Kadangi atsakovas iš viso materialiai šeimos neberemia, neteikia išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, todėl ieškovė prašė teismo iš atsakovo P. R. priteisti nepilnamečiam vaikui dukrai M. R. išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis būtų 420 Lt nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (LR CK 3.194 str., 3. 200 str.). Taip pat ieškovė sutiko būti paskirta nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Ieškovė savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais įrodymais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu teigė, kad dėl santuokos iširimo yra ir ieškovės kaltė. Nurodė, kad ieškovė į namus grįždavo išgėrusi, nesirūpindavo vaiku, o taip pat negerbė jo. Papildomai nurodė, kad jau teikia išlaikymą dukrai iš pirmosios santuokos dėl to mano, kad abiejų vaikų teisės turi būti lygios, todėl sutinka mokėti dukters M. R. išlaikymui irgi po 150 Lt kiekvieną mėnesį.

Atsakovas iki teismo posėdžio pradžios ir teismo posėdžio metu nepateikė teismui jokių jo atsikirtimus į ieškovės ieškinį pagrindžiančių įrodymų.

Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikė teismui išvadą, kurioje nurodė, jog susipažino su ieškovės K. R., gim. (duomenys neskelbtini), ieškiniu atsakovui P. R., gim. (duomenys neskelbtini).

Sutiko su ieškovės K. R. teigimu, kad atsakovas P. R. nevykdo pareigos išlaikyti savo nepilnametę dukrą M. R., gim. 2004-03-07.

Išvadoje nurodė, kad Lietuvos Respublikai ratifikavus Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvenciją (konvencijos 27 str. 1, 2 d.), privalu pripažinti, jog kiekvienas vaikas turi turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog

išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas 2005-06-23 nutarimu Nr. 54 patvirtinęs ,,Lietuvos Respublikos Teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgą“, pažymėjo, kad vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas - maksimaliai patenkinti vaikų poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tai yra 800 Lt. Ieškovė K. R. prašo teismo iš atsakovo P. R. dukters M. R., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti kas mėnesį po 420 Lt periodinėmis išmokomis.

Skyrius, atsižvelgdamas į tai, jog duktė M. R. gyvena kartu su motina K. R., o vaiko tėvas P. R. nėra pareiškęs reikalavimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo, pritaria ieškovės ieškinyje pareikštam reikalavimui dėl nepilnametės M. R. gyvenamosios vietos nustatymo su motina K. R.. Atsižvelgdamas į susidariusią situaciją susipažinęs su pridedamais dokumentais, Vaiko teisių apsaugos skyrius mano, jog išlaikymo dydį mažamečiui vaikui nustatyti tikslinga teismo proceso metu, išklausius ieškovės ir atsakovo argumentus bei pasiūlymus.

Teismo posėdžio metu skyrius atstovė paaiškino teismui, kad ieškovės reikalavimus atsakovui, jos atstovaujamas skyrius palaiko visiškai. Papildomai nurodė, jog atsakovas negali vengti pareigos išlaikyti nepilnametę dukrą, todėl jo siūlymas mokėti dukros išlaikymui tik po 130-150 Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis atmestinas.

Ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos ir paaiškinimų seka, kad šalys Šiaulių m. Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) ( b. l. 4). Šalims gyvenant nesusituokus (duomenys neskelbtini) gimė dukra M. R. (b.l. 5). Ieškovė savo vardu nei nekilnojamojo, nei registruotino kilnojamojo turto nėra įsigijusi. Ieškovė nuo 2009-07-05 pradėjo dirbti UAB Šiaulių lyra kasininke kontroliere ir jai tėra mokoma tik LRV nutarimu nustatyta minimali mėnesinė alga su priedais už gerus mėnesio rezultatus. Iš ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų bei teismui pateiktų rašytinių įrodymų seka, kad atsakovas nesiekė darnos santuokiniame gyvenime, neteikė tinkamo išlaikymo savo nepilnamečiam vaikui, vartojo sutuoktinės atžvilgiu psichologinį smurtą ir pažeidinėjo lojalumo šeimos santykiuose pareigą. Todėl ieškovė dėl netinkamo atsakovo elgesio nuo 2009 m. kovo mėnesio su atsakovu neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (b.l.1).

Sutuoktinio pareigas nustato CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniai. Tai lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Lietuvos Respublikos CK 3.49 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad santuoka gali būti nutraukiama abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės. Ieškovė dėl santuokos iširimo pagrindinį motyvą nurodo atsakovo lojalumo ir pagarbos nebuvimą sutuoktinei, psichologinį smurtą prieš ją ir vaiką, paramos neteikimą bei dėl santuokos iširimo prašė pripažinti jį kaltu. Sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. CK 3.60 str. 3 d. įvardijami atvejai, kuomet yra preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, tai yra jei sutuoktinis: 1) nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; 2) yra neištikimas; 3) žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais; 4) paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus ja nesirūpina. Preziumavus, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, reiškia, jog teisme nereikia įrodinėti, kad sutuoktinis yra kaltas, tačiau patį faktą įrodyti reikia. Ieškovė teigė, kad būtent atsakovo elgesys ir jo požiūris į šeimynį gyvenimą, turėjo esminės įtakos šeimos iširimui. Ieškovė patvirtino aplinkybę, kad atsakovas jau daug mėnesių nesirūpina šeimą, neteikia jai paramos, nekeičia savo elgesio ir požiūrio į ją bei į vaiką, nesidomi šeimos reikalais, gyvena atskirą gyvenimą. Taip pat

ieškovė teismo posėdžio metu pagrįstai nurodė, kad atsakovas ją neteisingai kaltina santuokos iširimu, o šių išgalvotų aplinkybių teismui jokiais leistinais įrodymais jis nepagrindė. Iš bylos medžiagos matyti, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, tarp šalių išryškėjo charakterių bei požiūrio į gyvenimo vertybes skirtumai, o atsakovas gyvendamas su ieškove nesiekė santarvės ir tarpusavio supratimo šeimoje. Visos šios nurodytos aplinkybės turėjo įtakos šeimos iširimui. Kadangi per sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpį atsakovas netinkamai elgėsi su sutuoktine ir jų vaiku, bei visuma kitų aplinkybių leidžia teismui preziumuoti, kad atsakovo elgesys su sutuoktine bei jų vaiku, patvirtina sutuoktinių santuokos iširimą ir atsakovo kaltę (CK 3.60 str. 3 d.). Tokie atsakovo veiksmai įrodo, kad jis nesiekė išsaugoti šeimos ir nebuvo lojalus savo sutuoktinei. Todėl teismas mano, kad atsakovas ne tik nesiekė išsaugoti santuokos, bet ir ši santuoka faktiškai iširo, o sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma. Teismas vadovaudamasis CK 3.60 straipsniu konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno iš sutuoktinių, t.y. atsakovo kaltės. Tokia teismo išvada remiasi ieškovės nurodytais argumentais ir kita byloje esančia medžiaga, o ir tuo, jog atsakovas nei iki teismo posėdžio, nei vėliau nepateikė teismui ne tik atsiliepimo į ieškovės ieškinį, bet ir nenurodė savo nesutikimo su ieškiniu motyvų ir jų nepagrindė tinkamais įrodymais. Iš to seka, kad atsakovas nenori keisti savo elgesio, todėl esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas negali paneigti ieškinyje nurodytų motyvų ir aplinkybių ir neturi jas patvirtinančių įrodymų.

Teismas nutraukdamas santuoką tarp ieškovės ir atsakovo kartu išsprendžia ir kitus ieškovės reikalavimus susijusius su santuokos nutraukimu. Tenkintinas ieškovės prašymas ir dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, nes tai geriausiai atitinka tiek vaiko, tiek motinos interesus. Nors ieškovė su vaiku šiuo metu ir gyvena jos tėvams nuosavybės teise priklausančiame bute, tačiau šio buto savininkai prieštaravimų dėl to nereiškia. Ieškovės ir atsakovo vaikas yra nepilnametis, todėl jam būtinas išlaikymas, kuris priteistinas iš atsakovo, nes vaikas lieka gyventi su motina. Ieškovės nurodytos nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingos išlaidos, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius laikytinos tik iš dalies realiomis. Kadangi abu tėvai privalo teikti išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams (CK 3.192 str.), todėl iš atsakovo priteistina kas mėnesį po 250 Lt periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki vaiko pilnametystės, nes atsakovas jau senokai neteikia vaikui tinkamo ir reikalingo išlaikymo (CK 3. 194 str, 3. 200 str.). Teismo nustatomas ir iš ieškovo priteisiamas nepilnamečio vaiko išlaikymui reikalingas dydis nustatomas atsižvelgiant ir į tai, kad atsakovas teikia išlaikymą vaikui iš pirmosios santuokos. Likusioje dalyje ieškovės reikalavimas atsakovui dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo atmestinas.

Visų atsakovo mokamų vaiko išlaikymui lėšų tvarkytoja uzufrukto teise, skirtina ieškovė.

Ieškovė nurodė, kad santuokoje įgyto ir esančio bendrąją jungtine nuosavybe dalintino nekilnojamojo turto sutuoktiniai neturi, o gyvenant santuokoje tėra įgiję tik baldus, kuriuos pasidalins gera valia (b.l. 2). Taip pat paliktinos šalių prievolės kreditoriams pagal sudarytas sutartis, nes nei šalys, nei kreditoriai dėl to atskirų reikalavimų nereiškė.

Ieškovė nurodė, jog abu su atsakovu yra sveiki ir darbingi, todėl išlaikymas vienam iš kito nereikalingas ir jis nepriteistinas.

Tenkintinas ieškovės prašymas nutraukus santuoką tarp jos ir atsakovo, palikti jai santuokinę pavardę – R. (CK 3.69 str.).

Kadangi ieškovei šioje civilinėje byloje buvo suteikta advokato teisinė pagalba, todėl visos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo, nes jis pripažintinas kaltu dėl santuokos iširimo. Taip pat iš atsakovo priteistinos ir kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei (CPK 88 str. 1d. 3p., 6p., 93str.).

Teismas, vadovaudamasis LR CK 3.60; 3.66-3.67; 3.69-3.70; 3.88; 3.168 str.; 3.194 str. 1, 2d., LR CPK 259- 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

1. Ieškovės K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui P. R. (a/k (duomenys neskelbtini) tenkinti iš dalies.

2. Santuoką tarp K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir P. R. (a/k (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl sutuoktinio P. R. kaltės.

3. Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams palikti šias pavardes- „R.“ ir ,,R.“.

4. Nustatyti nepilnamečio vaiko: dukters M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)gyvenamąją vietą kartu su ieškove, vaiko motina K. R..

5. Nustatyti, kad atsakovas P. R. (a/k (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku ir dalyvauja jo auklėjime abiejų tėvų susitarimu.

6. Priteisti iš atsakovo P. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui dukrai M. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Lt (po du šimtus penkiasdešimt litų) nuo ieškinio pateikimo teismui 2009-09-01 dienos iki vaiko pilnametystės.

6. Paskirti ieškovę K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui skirto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

7. Kreditorinius įsipareigojimus AB bankui „Snoras“ pagal lanksčios paskolos bei užstato sutartis Nr. LV20071012S990002 ir Nr. LV20071120S990003 palikti nepakeistus, paliekant tas pačias prievoles tiek skolininkei (ieškovei), tiek laiduotojui (atsakovui).

8. Nepriteisti šalims vienai iš kitos išlaikymo.

9. Priteisti į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) iš atsakovo P. R. (a/k (duomenys neskelbtini) šias bylinėjimosi išlaidas: 131,00 Lt už neturtinio pobūdžio reikalavimą (santuokos nutraukimą), 90,00 Lt žyminio mokesčio už nepilnamečio vaiko išlaikymui priteistas periodines mėnesines išmokas, 505,00 Lt išlaidų už advokato teisines paslaugas ieškovei ir 8,10 Lt išlaidų už procesinių dokumentų įteikimą per Lietuvos pašto kurjerių tarnybą, iš viso: 734,10 Lt (septynis šimtus trisdešimt keturis litus 10 ct).

10. Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.

Sprendimo nuorašą per tris dienas nuo įsiteisėjimo dienos išsiųsti Civilinės metrikacijos skyriui - santuokos nutraukimui užregistruoti ir pranešimą Vedybų sutarčių registrui apie turto padalijimo faktą.