- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-08
- Bylos Nr.
- 2-106-970/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01210-2015-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Džiuginta Plukienė
- Pareiškėjas
- G. J.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vytas Kantaravičius
- Kategorijos
Druskininkų miesto apylinkės teismo teisėja Džiuginta Plukienė, sekretoriaujant Ingai Gudavičienei, dalyvaujant pareiškėjai G. J., pareiškėjos atstovui advokatui Vytui Kantaravičiui, teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos G. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimą, prašydama atnaujinti praleistą įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo J. K., mirusio 2011 m. lapkričio 7 d., mirties. Pareiškime nurodė, kad 2011 m. lapkričio 7 d. mirė jos tėvas J. K. Po tėvo mirties liko tėvo vardu registruotos dviejų žemės sklypų dalys, esančios Viečiūnų k., Druskininkų sav. Ji yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę pavedėti po tėvo mirties likusį turtą, tačiau dėl svarbių priežasčių praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Tėvo mirties dieną gyveno Jungtinėje Karalystėje, laukėsi dukros, kuri gimė 2011 m. lapkričio 24 d., jos vyresnė dukra pradėjo lankyti mokyklą, šeimos materialinė padėtis buvo sunki, todėl grįžti į Lietuvą negalėjo. Be to, ji neturi teisinių žinių ir nežinojo paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų. Grįžo į Lietuvą 2015 metais ir tik tuomet sužinojo, jog tėvo vardu yra registruotas turtas. Norėdama priimti mirusio tėvo palikimą, kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau notaras atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes praleistas įstatyme nustatytas terminas palikimui priimti.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė savo reikalavimą ir pareiškime išdėstytų motyvų pagrindu prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jos tėvai gyveno atskirai, ji gyveno su motina, tėvas gyveno Viečiūnų k. savo sesers namuose. Bendravo su tėvu, žinojo, kad tėvas turi žemės sklypą, kurį 2007 metais tėvas padovanojo jai. Jog tėvas buvo nusipirkęs dar dviejų žemės sklypų dalis nežinojo, nes tėvas jai to niekada neminėjo. 2005 metais išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur gyveno iki 2015 metų. Gyvendama užsienyje su tėvu bendraudavo telefonu, 2011 m. lapkričio 7 d. sužinojo, kad tėvas mirė. Tuo metu ji laukėsi ir po kelių savaičių turėjo gimdyti, gydytojas uždraudė vykti į Lietuvą, todėl tėvo laidotuvėse nedalyvavo. 2015 metų liepos mėnesio pabaigoje ar rugpjūčio mėnesio pradžioje grįžusi į Lietuvą atsitiktinai sutiko tėvo brolio žmoną, kuri pasakė, kad tėvo vardu yra registruoto turto. Tai sužinojusi iškart kreipėsi į notarą, o vėliau į advokatą, jog galėtų susitvarkyti dokumentus reikalingus palikimui priimti.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos prašymui neprieštarauja, jeigu teismas pripažins pareiškėjos pateiktus įrodymus pagrįstais ir išsamiais, ir prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant (37-38 b. l.).
Suinteresuoto asmens Valstybės įmonės Turto banko atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai. Atsiliepime prašė pareiškėjos prašymą nagrinėti teismo nuožiūra bei atstovui nedalyvaujant (44-45 b. l.).
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Mindaugas Kvietkauskas teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjos prašymui neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. K. iki mirties gyvenęs Viečiūnų k., Druskininkų sav., 2011 m. lapkričio 7 d. mirė (9, 19-22 b. l.). Mirties dieną J. K. valdė nekilnojamąjį turtą – 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias Viečiūnų k., Druskininkų sav. (23-27 b. l.). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p. pareiškėja yra pirmos eilės įpėdinė, turinti teisę paveldėti po tėvo J. K. mirties likusį turtą. Iš Druskininkų savivaldybės 2-ojo notaro biuro 2015 m. rugpjūčio 7 d. rašto Nr. S-139 ir liudijimo matyti, kad po J. K. mirties paveldėjimo byla neužvesta, o pareiškėjos pareiškimas dėl palikimo priėmimo nepriimtas, nes jis pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą (7-8 b. l.).
Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d. nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 str. 1 d. nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą palikimo priėmimo terminą praleido, nes nežinojo, jog tėvas turėjo turto, be to, tėvo mirties dieną gyveno Jungtinėje Karalystėje, laukėsi dukros, buvo prieš pat gimdymą, vyresnioji dukra tik pradėjo lankyti mokyklą, šeimos finansinės padėtis buvo sunki, dėl ko grįžti į Lietuvą per tėvo laidotuves bei iškart po tėvo mirties neturėjo galimybių. Į Lietuva grįžo 2015 metų vasarą ir tik grįžusi į Lietuvą sužinojo, jog tėvo vardu yra registruotos dviejų žemės sklypų dalys. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos tėvas su kitais bendrasavininkais abiejų žemės sklypų dalis nusipirko 2000 m. balandžio 28 d. (24-27 b. l.), t. y., tuo metu kaip pareiškėjai buvo vos 13 metų. Pareiškėja nurodė, kad tėvai nebuvo susituokę, gyveno atskirai, pareiškėja gyveno su motina, o su tėvu bendravo periodiškai. Nuo 2005 metų ji išvyko gyventi į užsienį, kur gyveno iki 2015 metų, jos žiniomis tėvas jokio turto neturėjo, gyveno savo sesers namuose. Liudytoja N. T. patvirtino, kad pareiškėjos tėvas gyveno atskirai, pareiškėjos ir tėvo santykiai buvo geri, tačiau jie susitikdavo retai, prieš 2006 metus pareiškėja išvyko gyventi į užsienį, kur gyveno iki 2015 m. vasaros. Mirus pareiškėjos tėvui, pareiškėja laukėsi, todėl negalėjo atvykti į tėvo laidotuves, o 2015 metais grįžusi gyventi į Lietuvą sužinojo, jog tėvo vardu yra registruoto turto. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjos tėvas nuo 2009 m. spalio 14 d. įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (20 b. l.), tėvo mirties dieną pareiškėja laukėsi bei tą patį mėnesį pagimdė dukrelę (18 b. l.), jos vyresnioji dukra nuo 2011 m. lapkričio 16 d. pradėjo lankyti pradinę mokyklą (13 b. l.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, teismas sprendžia, kad pareiškėja tėvo mirties dieną nežinojo, jog tėvo vardu yra įregistruotos dviejų žemės sklypų dalys, į tėvo laidotuves bei iškart po tėvo mirties pareiškėja neturėjo galimybės grįžti į Lietuvą dėl savo sveikatos būklės, dėl ko apie tėvui priklausančias žemės sklypo dalis pareiškėjai tapo žinoma tik grįžus į Lietuvą 2015 metų vasarą, t. y., praėjus daugiau nei trejiems metams po tėvo mirties. Nustatytos aplinkybės suteikia pakankamą pagrindą spręsti, kad pareiškėja tinkamai teisių į palikimą laiku neįgyvendino, nes sąžiningai klydo, jog tėvas jokio turto neturėjo, o sužinojusi apie po tėvo mirties likusį turtą, pareiškėja iš karto kreipėsi į notarą, jog galėtų priimti po tėvo mirties atsiradusį palikimą bei vėliau sudarė su advokatu atstovavimo sutartį (7-8, 28 b. l.), kuriam paruošus pareiškimą kreipėsi į teismą (1 b. l.). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį po to, kai ji sužinojo apie po tėvo mirties likusį nepaveldėtą turtą, taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjai terminą palikimui priimti, kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 str. 4 d., 5.57 str.).
Iš pareiškėjos priteistinos 11,80 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 578 str.,
nutaria:
tenkinti pareiškėjos G. J. pareiškimą.
Atnaujinti pareiškėjai G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui pagal įstatymą priimti po tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2011 m. lapkričio 7 d., mirties.
Priteisti iš pareiškėjos G. J. į valstybės biudžetą 11,80 Eur (vienuolikos eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Druskininkų miesto apylinkės teismą.