- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-07-11
- Bylos Nr.
- II-319-891/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-09-3-00203-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Budrys
- Kategorijos
- 2.7.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą – Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato - atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. S. (toliau – ir pareiškėjas), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruoto (duomenys neskelbtini), skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Giedriaus Almino 2016 m. balandžio 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-57717548-16 panaikinimo ir administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas Giedrius Alminas 2016 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-57717548-16 (toliau – ir Skundžiamas nutarimas), kuriuo G. S. pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą bei paskyrė 115 € baudą. Šiame nutarime konstatuota, kad G. S. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, tai yra, kad jis 2015 m. rugsėjo 18 d., 19:57 val., Kaišiadorių r. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 87,02 km, vairavo automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 119 km/h greičiu (paklaida 4 km/h), kai nustatytas leistinas 80 km/h greitis, viršijo nustatytą leistiną greitį 35 km/h.
Šalies argumentai
G. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo Skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Skunde nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir Skundžiamas nutarimas priimtas pažeidžiant visą eilę teisės normų, Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Skundą pareiškėjas motyvuoja tuo, kad ATPK 35 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Nutarime pažeidimo padarymo data nurodyta 2015 m. rugsėjo 18 d., o Skundžiamas nutarimas priimtas tik 2016 m. balandžio 18 d., tai yra praėjus net 7 mėnesiams nuo galimo pažeidimo padarymo dienos ir praleidus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytą ilgiausią galimą šešių mėnesių nuobaudos skyrimo terminą. Jokių pagrindų šiam terminui pratęsti nebuvo, apie jokį sprendimą dėl termino pratęsimo informuotas nebuvo, taigi byla turėjo būti nutraukta pasibaigus nuobaudos skyrimo terminui, tačiau buvo priimtas neteisėtas Nutarimas, kuriuo jam nepagrįstai paskirta nuobauda. ATPK 257¹ straipsnis aiškiai nurodo, kad: „šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančiam asmeniui siunčiami į oficialiai deklaruotą asmens gyvenamąją vietą arba jo darbovietę registruotu laišku. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai įteikiami asmeniškai, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylos procese dalyvaujančio asmens įteikimo metu nėra, - kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o darbovietėje asmeniui, atsakingam už korespondencijos priėmimą“. Kadangi nėra pagal darbo sutartį dirbantis asmuo, tai yra neturi darbovietės, procesiniai dokumentai jam turėjo būti siunčiami jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tai yra (duomenys neskelbtini). Deja, pašto dėžutėje nerado nei korespondencijos su procesiniais dokumentais, nei jokio pranešimo apie siųstą korespondenciją (nors pašto dėžutę tikrina bent kas 2 savaites), todėl daro pagrįstą išvadą, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokolas, nei Skundžiamas nutarimas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu net nebuvo siųstas, todėl laikytinas oficialiai neįteiktu. Taip pat savo skundą grindžia tuo, kad protokolas šioje byloje surašytas tik 2016 m. kovo 16 d., prie protokolo pateikta itin mažo formato ir itin prastos kokybės nuotrauka, iš kurios ne tik neįmanoma įžiūrėti, kas vairavo transporto priemonę, tačiau išvis nesimato transporto priemonėje esančių asmenų. Pažymėtina, kad nebuvo jokių priežasčių taip ilgai delsti iki surašant protokolą. ATPK 260² straipsnis nenumato jokių kitų veiksmų prieš protokolo surašymą atlikimo, protokolas surašytas vien tik automatiniu būdu gautų duomenų pagrindu, tad protokolo surašymas negalėjo trukti ilgiau nei 10-15 min. Tačiau šią bylą nagrinėjęs pareigūnas protokolą surašė tik per pusę metų nuo pažeidimo nustatymo dienos. Tuo buvo iš esmės suvaržytos jo galimybės nustatyti automobilį vairavusį asmenį (ir apie tai pranešti bylą nagrinėjančiam pareigūnui, kaip tai numato ATPK 260² straipsnis), dėl ko atsakomybė už KET 127 punkto pažeidimą Skundžiamu nutarimu buvo pritaikyta būtent jam. Fizinis asmuo naudodamas automobilį asmeniniais tikslais ar suteikdamas jį naudotis kitiems asmenims neprivalo pildyti važtaraščių ar kitokių dokumentų, taigi gali nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes tik tiek, kiek jas atsimena. Tiksliai atsiminti prieš pusę metų vykusių aplinkybių yra neįmanoma, tai iš esmės riboja atsakomybėn traukiamo asmens teisinę gynybą. Tokio atvejo, kad kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda jo vairuojamą automobilį būtų nufotografavęs greičio matuoklis, neatsimena, be to, tokios aplinkybės taip pat negali nustatyti iš surašyto protokolo ir prie jo pateiktų nuotraukų. Taip pat savo skundą grindžia tuo, kad Skundžiamame nutarime nurodyta, kad pažeidimo padarymo vietoje nustatytas leistinas greitis yra 80 km/h, tačiau nenurodyta, koks KET punktas, ar koks konkretus kelio ženklas tokį leistiną greitį nustato. Toje kelio atkarpoje yra visa eilė greitį ribojančių kelio ženklų, kurių galiojimas apibrėžtas valandomis, taip pat įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, todėl tokias aplinkybes teisingam bylos išnagrinėjimui svarbu nustatyti itin tiksliai. Skundžiamame nutarime kaip teisės aktas, kurio reikalavimai pažeisti, nurodytas tik KET 127 punktas, tačiau tai yra tik bendroji nuostata, nustatanti blanketinį reikalavimą, kad vairuotojas privalo neviršyti leistino greičio. Konkretų leistiną greitį nustato kiti KET XV skyriaus punktai, taip pat KET nurodyti kelio ženklai. Tačiau Skundžiamame nutarime nei konkretus KET punktas, nei kelio ženklas, kurio reikalavimai būtų pažeisti, nėra nurodytas. Taip pat skunde pažymi, kad Skundžiamame nutarime visiškai be jokių motyvų ir argumentų nurodyta, kad nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, Skundžiamame nutarime nėra nurodyta, kokios aplinkybės apskritai buvo nustatytos byloje, kodėl jos nepripažintos lengvinančiomis ir/ar sunkinančiomis, nėra jokių tai pagrindžiančių argumentų, motyvų. Tuo buvo pažeista ATPK 286 straipsnio 2 dalis, kurioje, be kita ko, nurodyta, kad nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šioje byloje turėjo būti nustatyta bent jau tai, ar atsakomybėn traukiamas asmuo turi galiojančių administracinių nuobaudų, ar tokios rūšies pažeidimą padarė pirmą kartą, ar asmuo prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo, ir tokios aplinkybės turėjo būti pripažintos lengvinančiomis. Taip pat savo skunde nurodo, kad Skundžiamo nutarimo skiltyje „Duomenys apie bylos nagrinėjimo metu dalyvavusius asmenis“ nurodyta: „Dalyvavo asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn“, tačiau jis jokiame administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjime nedalyvavo (nei pats, nei per atstovą) ir ši esminės reikšmės turinti aplinkybė yra nurodyta neteisingai. Nutarime nenurodyta jo apskundimo tvarka, nors tai aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoja padaryti ATPK 286 straipsnio 4 dalis. Šis ATPK straipsnis reikalauja nurodyti būtent pačią apskundimo tvarką ir terminą, o ne nuorodą į teisės aktą, kur nustatyti apskundimo tvarka ir terminas. Taip pat skunde atkreipia dėmesį, kad Skundžiamo nutarimo skiltyje „Darbovietės pavadinimas, adresas, pareigos“ dėl nesuprantamų priežasčių įrašyta frazė „advokato padėjėjas G. S.“, tačiau kadangi jis nėra pagal darbo sutartį dirbantis asmuo ir todėl darbovietės neturi, ši skiltis turėjo būti palikta tuščia. Pilietybė nurodyta „Lietuva“, nors turėtų būti „Lietuvis“. Taip pat netiksliai nurodytas gyvenamosios vietos adresas „(duomenys neskelbtini)“ – nenurodyta, ar tai Liepų gatvė, prospektas, alėja ar pan. Skundžiamo nutarimo skiltyje „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, straipsnis, dalis, punktas“ tik labai lakoniškai nurodyta „KET 127 p.“, kas spėjamai turėtų reikšti Kelių eismo taisyklių 127 punktą, nors turėtų būti nurodomas pilnas teisės akto pavadinimas, kad atsakomybėn traukiamas asmuo tiksliai žinotų, už kokį pažeidimą jam taikoma atsakomybė. Nors šie paskutiniai nurodyti Skundžiamo nutarimo trūkumai ir nėra esminiai, tačiau parodo, kad administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta atmestinai, Skundžiamas nutarimas surašytas paskubomis, nenagrinėjant ir nesigilinant į bylos aplinkybes, nesilaikant nustatytų reikalavimų. Pažymėtina, kad pareigūnas, nagrinėdamas prievartos priemonių, tai yra administracinės atsakomybės ir administracinės nuobaudos, taikymo klausimą turi elgtis itin atidžiai ir profesionaliai, preciziškai laikytis visų tiesiogiai ir netiesiogiai nustatytų reikalavimų. Pareigūnas privalo būti objektyvus, vertinti visas, tiek pažeidėjo kaltę įrodančias, tiek a paneigiančias aplinkybes, užtikrinti, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo procesas būtų teisingas, nebūtų pažeistos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teisės. Iš skunde išdėstytų aplinkybių visumos akivaizdu, kad bylą nagrinėjęs pareigūnas savo pareigas atliko iš esmės netinkamai.
Teisminio nagrinėjimo metu G. S. palaikė savo skundo reikalavimus. Paaiškino, kad pagrindiniai skundo motyvai, kad praleistas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas, per kurį turi būti paskirta nuobauda. Pats protokolas surašytas likus dviem dienoms iki 6 mėnesių termino. Kodeksas numato konkrečius veiksmus ką pareigūnas turi atlikti. Po tiek laiko negali prisiminti, kaip tas pažeidimas padarytas. Nutarimas labai trumpas, lakoniškas ir nurodyta neteisingų aplinkybių, pvz., kad jis dalyvavo nagrinėjant bylą, tačiau ATP protokolas ir nutarimas buvo surašyti be jo. Su bylos medžiaga nėra susipažinęs. Nutarimo pratęsti terminą nuobaudai skirti nėra matęs. Dirba Vilniuje ir čia gyvena. Dirba (duomenys neskelbtini), ten kitas biuras. Automobilis valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar jis važiavo. Yra važiavęs kelis kartus, bet ar tai buvo tą dieną – nepamena. Automobiliu naudojasi ir draugė, ir tėvai, dar draugui yra davęs. Neklausė jų, ar jie važiavo tuo keliu tą dieną. Kodeksas numato, kad pareigūnas turėjo surašyti protokolą ir siųsti jį jam. O jei matytų, kad vairavo ne jis, tai jis nurodytų kitą tai dariusį asmenį ir jam tada surašytų protokolą. Buvo keistų skambučių ir elektroninių laiškų, spaudė jį prisipažinti, bet jis neketino reaguoti, kol nėra surašytas ATP protokolas. Šaukimą gavo elektroniniu paštu, bet tai nėra įstatyme nustatytas įteikimo būdas. Adresu (duomenys neskelbtini), gyveno vaikystėje.
Atsiliepimas
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato viršininkas Vidmantas Kondrackis atsiliepimu į G. S. skundą prašo skundo netenkinti ir palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad 2015-09-18 d., 19:57 val., Kaišiadorių r. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda 87,02 km, automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas viršijo greitį 35 km/h, leistinas - 80 km/h, važiavimo – 119 km/h, paklaida -paklaida 4 km/h. Kadangi minėto automobilio savininkas yra G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenama vieta yra (duomenys neskelbtini), todėl administracinė medžiaga iš Lietuvos kelių policijos tarnybos tolimesniam tyrimui buvo persiųsta į Druskininkų policijos komisariatą. Jiems gavus šią administracinę medžiagą nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie atvykimą į Druskininkų PK kelių policijos grupę. Kadangi G. S. neatvyko nurodytu laiku bei nepranešė apie neatvykimą, tai vyr. specialistas G. Alminas patikrino detaliau duomenų bazes, gal G. S. kur kitur gyvena ir kur dirba. Radus duomenis apie darbovietę ir kontaktus, pareigūnas A. A. susisiekė su G. S. telefonu ir klausinėjo apie padarytą KET pažeidimą, tai yra greičio viršijimą, kas vairavo jam priklausantį automobilį. tačiau G. S. tiksliai nieko nepasakė bei vengė pokalbio. Vėliau G. Alminas dar papildomai G. S. parašė elektroniniu paštu lausimus dėl informacijos apie KET pažeidimą bei skambinėjo telefonu. Tačiau jokios informacijos G. S. nepateikė bei nesusisiekė su jais, nors apie padarytą pažeidimą žinojo ir privalėjo pateikti duomenis, tačiau, jų nuomone, piktybiškai tai darė bandydamas išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgiant į tai, G. S. buvo surašytas ATP protokolas su administraciniu nurodymu pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir KET 127 punktą bei paskirta 57 eurų bauda, ir išsiųstas registruotu paštu pagal deklaruotą gyvenamą vietą bei ir į darbovietę. Kadangi administracinio nurodymo neįvykdė, todėl buvo priimtas nutarimas ir paskirta 115 eurų bauda ir vėl išsiųstas paštu visais adresais. Tačiau gavęs nutarimą jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui, nors tais pačiais adresais buvo siųsti laiškai apie atvykimą į komisariatą bei administracinis nurodymas, bet G. S. į tai nereagavo ir su jais nesusisiekė. Institucija nesutinka su G. S. skundu, kadangi administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad G. S. padarė jam inkriminuojamą kelių eismo taisyklių pažeidimą, o paskirta administracinė nuobauda atitinka jo padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę sąlygojančias aplinkybes ir ATPK 20 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos tikslus. G. S. skunde išdėstytus motyvus institucija vertina tik kaip bandymą išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė vairuotojams už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.
G. S. Skundžiamu nutarimu buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį už tai, kad 2015-09-18, 19:57 val., Kaišiadorių r. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 87,02 km, vairavo automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 119 km/h greičiu (paklaida 4 km/h), kai nustatytas leistinas 80 km/h greitis, viršijo nustatytą leistiną greitį 35 km/h.
Kaip matyti iš Skundžiamo nutarimo ir kitos bylos medžiagos, procesinis sprendimas patraukti G. S. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį ir skirti jam administracinę nuobaudą iš esmės grindžiamas tik Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu Nr. 39U-39411892-15, kuriame nurodyta, kad 2015-09-18, 19:57 val., Kaišiadorių r. sav. kelyje A1D Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 87,02 km, greičio matavimo prietaisu MultaRadar S580, 593-072/71019 buvo užfiksuota, kad automobilis, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantis G. S., viršijo leistiną 80 km/h greitį, nes važiavo 115 km/h greičiu. Tačiau Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole užfiksuotoje nuotraukoje nematyti automobilį vairavusio asmens veido. Kaip matyti tiek iš G. S. skundo, tiek jo paaiškinimų teismo posėdžio metu, iš esmės jis neginčija to, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu ir vietoje jam priklausantis automobilis OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET, tai yra, kad viršijo leistiną greitį. Tačiau G. S. iš esmės nepripažįsta, kad jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą, nes nurodė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje jam priklausantį automobilį vairavo būtent jis. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, G. S. pažeidimo nagrinėjimo metu policijos pareigūnams nebuvo nurodęs jokių aplinkybių dėl to, kas pažeidimo padarymo dieną valdė jam priklausantį automobilį, kadangi, jo teigimu, jis nei jokių pranešimų, nei jokių procesinių dokumentų jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu negavo. Teismo posėdžio metu G. S. nurodė negalintis nei patvirtinti, nei paneigti, ar jis važiavo, nes praėjo daug laiko ir nepamena, o jam priklausančiu automobiliu naudojasi ir jo draugė, ir tėvai, ir dar draugui yra davęs, tačiau ar jie važiavo tuo keliu tą dieną jų neklausė. Taigi duomenų, kad būtent pats G. S. administracinio teisės pažeidimo protokole ir Skundžiamame nutarime nurodytu laiku ir vietoje būtų vairavęs jam priklausantį automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir viršijęs leistiną greitį, byloje nėra. O, kaip jau minėta, pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė yra numatyta tik automobilio vairuotojui, o ne savininkui.
Tačiau, kita vertus, nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) už Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) 20 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų (įgaliotam pareigūnui pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi nurodyti šiam pareigūnui duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone) nevykdymą yra numatyta administracinė atsakomybė pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga kyla tais atvejais, kai transporto priemonės savininko (valdytojo) prašoma nurodyti duomenis apie asmenį, kuris tam tikru metu valdė ar naudojosi jo transporto priemone, toks policijos pareigūno reikalavimas duodamas teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu ir transporto priemonės savininkui (valdytojui) nėra objektyvių kliūčių prašomus duomenis pateikti, t. y. jis nebuvo praradęs transporto priemonės prieš savo valią.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad G. S. jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbovietės adresu 2016-01-14 ir 2016-01-27 buvo siunčiamos policijos užklausos dėl automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir G. S., kaip minėto automobilio savininko, vadovaujantis Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi bei ATPK 260² straipsnio 2 dalimi, buvo prašoma pateikti informaciją apie tai, kas vairavo jam priklausantį automobilį 2015-09-18, apie 19:57 val., Kaišiadorių r. sav. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 87,02 km, tose pačiose užklausose nurodant, jog nepranešus, kas naudojosi minėta transporto priemone, vadovaujantis ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, savininkui (valdytojui) bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 133¹ straipsnį už pareigų ir reikalavimų neatlikimą. Taigi G. S. buvo prašoma pateikti informaciją siekiant išsiaiškinti padarytą administracinį teisės pažeidimą. Kaip matyti iš byloje esančių vokų, šios užklausos G. S. įteiktos nebuvo, kadangi vokai grįžo neįteikti su nuorodomis, kad „neatsiėmė pašte“. Tačiau, taip pat pažymėtina, kad vėliau, tai yra 2016-03-08, 2016-03-14 G. S. buvo siunčiamos iš esmės analogiškos užklausos, taip pat šaukimas atvykti ir elektroniniu paštu, ir iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. S. tas užklausas, kvietimus, elektroniniu paštu gavo, tai yra jam buvo žinoma apie Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir kad jo yra prašoma pateikti atitinkamą informaciją. Tačiau jis policijos pareigūnams nesuteikė apskritai jokios informacijos apie automobilio OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojus, tai yra nenurodė nei vieno konkretaus asmens, kuris galėjo naudotis jam priklausančiu automobiliu ir galėjo padaryti KET pažeidimą, bei į policijos komisariatą nuvykęs nebuvo. Taigi G. S. policijos pareigūnų reikalavimo neišpildė, tai yra tinkamai neįvykdė įstatyme numatytos pareigos. Atvykęs į teismo posėdį G. S. taip pat negalėjo nurodyti nei vieno konkretaus asmens, kuris protokole nurodytu metu ir vietoje galėjo vairuoti jam priklausantį automobilį.
Pažymėtina, jog vienintelė išimtis, kai transporto priemonės savininkui (valdytojui) negali kilti teisinė pareiga vykdyti policijos pareigūno teisėto reikalavimo, duodamo teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, ir nurodyti, kas konkrečiai nurodytu metu naudojosi transporto priemone, yra numatyta Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje, t. y. kai teisėtas transporto priemonės savininkas (valdytojas) prarado transporto priemonę prieš savo valią. Tačiau byloje nėra jokių objektyvių įrodymų apie tai, kad G. S., veikdamas kaip rūpestingas ir pareigingas turto (automobilio) valdytojas, negalėjo gauti reikiamų duomenų apie konkretų transporto priemonę vairavusį asmenį dėl ne nuo jo valios priklausančių aplinkybių. Pareiškėjo argumentai, kad po tiek laiko jis neprisimena, kas naudojosi automobiliu minimu laiku, kad automobiliu naudojasi ir jo draugė, ir tėvai, ir draugui yra davęs - nėra pakankamos priežastys paneigti pareiškėjo pareigą, numatytą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnyje.
Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad policijos pareigūnai, kaip jau minėta, siųsdami užklausas G. S. užklausose patys nurodė, kad nepranešus, kas naudojosi minėta transporto priemone, vadovaujantis ATPK 259 straipsnio 1 dalimi, savininkui (valdytojui) bus surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį už pareigų ir reikalavimų neatlikimą jam nedalyvaujant. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, G. S. nepranešus jokios informacijos jam administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 133¹ straipsnio 1 dalį surašytas nebuvo. G. S. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį. Pažeidimas buvo užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje. Vadovaujantis ATPK 260² straipsnio 1 dalimi, kai administracinis teisės pažeidimas yra užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio teisės pažeidimo padarymu, akivaizdoje, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui). Jeigu administracinį teisės pažeidimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per dešimt darbo dienų nuo administracinio teisės pažeidimo protokolo įteikimo dienos atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį teisės pažeidimą, ir pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą), kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu valdė ar naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu laikomas negaliojančiu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo protokolas su administraciniu nurodymu G. S. buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat darbovietės adresu, tačiau duomenų, kad šis protokolas būtų G. S. įteiktas, byloje nėra. Pats G. S. taip pat nurodo, jog jam surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo jis negavo. Taigi buvo pažeista G. S. procesinė teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, taip pat jo teisė laiku sumokėti baudą pagal administracinį nurodymą bei jo teisė į gynybą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Skundžiamame nutarime nurodoma, jog G. S. dalyvavo bylos nagrinėjimo metu, tačiau, kaip matyti iš jo paties paaiškinimų, byloje esančių duomenų, jis bylos nagrinėjime nedalyvavo, taip pat duomenų, kad jis būtų tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir datą, byloje nėra. Taigi priimant Skundžiamą nutarimą ne tik kad buvo neteisingai nurodyti duomenys skiltyje „Duomenys apie bylos nagrinėjimo metu dalyvavusius asmenis“, bet taip pat buvo pažeistos ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, numatytos ATPK 272 straipsnyje (dalyvauti nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus ir kt.).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai neginčytinų įrodymų, jog būtent G. S. 2015-09-18, 19:57 val., Kaišiadorių r. sav. kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda (dešinė pusė) 87,02 km, vairuodamas automobilį OPEL VECTRA, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas 119 km/h greičiu (paklaida 4 km/h) viršijo leistiną nustatytą 80 km/h greitį 35 km/h bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124 straipsnio 4 dalyje. Teismas sprendžia, kad byloje nėra pakankamai įrodymų tam, kad Skundžiamo nutarimo išvados būtų pripažintos pagrįstomis, o pats Skundžiamas nutarimas teisėtu, todėl jis yra naikinamas ir atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju byloje nenustatyta, kad G. S. yra tinkamas ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo subjektas, administracinio teisės pažeidimo byla nutraukiama G. S. veikoje neįrodžius ATPK 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 punktas). Tačiau šiuo atveju teismas pažymi, kad išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą matyti, kad G. S. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių. Tačiau, kadangi už ATPK 133¹ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė, teismas šiuo atveju perkvalifikuoti G. S. veikos ir pabloginti jo padėties negali (ATPK 302 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
G. S. skundą tenkinti.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Druskininkų policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto Giedriaus Almino 2016 m. balandžio 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 70N-57717548-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą G. S. atžvilgiu nutraukti nesant jo veiksmuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo sudėties.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.