- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-23
- Bylos Nr.
- e2-11413-1138/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-00459-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaidas Kazlauskas
- Atsakovas
- A. P.
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėjas Vaidas Kazlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Legal Balance“ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovės A. P. 3 457,91 Eur negrąžinto kredito, 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 109,40 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos, 435,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.), 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 457,91 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 97,00 Eur žyminio mokesčio, 121,00 Eur Ieškovo patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Jeigu atsakovė be pateisinamos priežasties nepateiktų atsiliepimo į ieškinį, prašo priimti sprendimą už akių.
1.1. Nurodė, kad UAB „BnP Finance“ ir atsakovė A. P. 2019 m. lapkričio 2 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-42z8wvm2 (toliau – sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 2 164,48 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų (metinė palūkanų norma – 26,00 proc.) ir 1 260,00 Eur administravimo mokesčio) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į pradinio kreditoriaus siųstus raginimo laiškus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nesilaikė vienos iš esminių sutarties sąlygų, pradinis kreditorius 2020 m. balandžio 5 d. atsakovei siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą sutartį. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinio kreditoriaus ir UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 (Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.101 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 22¹ str. 1 d. bei nepažeidžiant kredito gavėjo teisių, pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į pradiniam kreditoriui skolingus asmenis, nurodytus 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo – perdavimo akte Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą. 2020 m. balandžio 24 d. atsakovei sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinis kreditorius ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su Reikalavimo perleidimo sutarties kopija.
2. Atsakovei teismo pranešimas ir ieškinys su priedais įteikti įstatymo nustatyta tvarka – asmeniškai. Iš jos per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį negauta, todėl tenkintinas ieškovės prašymas dėl sprendimo už akių priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
3. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
4. Atlikus pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad tarp UAB „BnP Finance“ ir atsakovės A. P. 2019 m. lapkričio 2 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. BOB-42z8wvm2, kuria atsakovei buvo suteiktas 3 500,00 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti 2 164,48 Eur palūkanų ir 1 260,00 Eur administravimo mokesčio nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl UAB „BnP Finance“ 2020 m. kovo 20 d. pranešimu nuo 2020 m. balandžio 5 d. nutraukė sutartį su atsakove.
5. 2020 m. kovo 3 d. tarp UAB „BnP Finance“ ir UAB „Legal Balance“ sudarytos periodinės reikalavimo perleidimo sutarties Nr. RP2020-03/01 ir 2020 m. balandžio 21 d. bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 3 prie Reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu reikalavimo teisė į atsakovės įsiskolinimą buvo perleista atsakovei. Atsakovė apie reikalavimo perleidimą buvo informuota 2020 m. balandžio 24 d. pranešimu.
6. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų tinkamai įvykdžiusi prievolę grąžinti 3 457,91 Eur kredito dalį, sumokėti 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 109,40 Eur administravimo mokesčio, todėl atsakovė laikoma pažeidusia sutartinę prievolę ir ieškovės reikalavimas dėl 3 457,91 Eur kredito, 303,60 Eur mokėjimo palūkanų, 109,40 Eur administravimo mokesčio yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.63 straipsnis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.71 straipsnis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis).
7. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 435,98 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, taip pat 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.).
8. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje suformuota tokia teisės taikymo ir aiškinimo taisyklė nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
9. Teismų praktikoje pažymi, kad vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).
Žemesnės instancijos teismas
10. Tiek galiojantis teisinis reguliavimas, tiek ir aptarta teismų praktika sudaro pagrindą ieškovei reikalauti priteisti iš atsakovės negautas pajamas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma, todėl ieškovei priteistina 435,98 Eur negautų pajamų suma, ieškovės skaičiuota nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos.
11. Ieškovė taip pat reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovės 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.).
12. Teismų praktikoje išaiškinta, jog negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek reali žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Hipotetinės pajamos neįeina į negautų pajamų sampratą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Taigi, patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-403/2018). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014; 2018 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-196-687/2018).
13. Teismas sutinka su ieškinio argumentais, kad nors ieškovė šiuo atveju ir nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, tačiau tai iš dalies atitinka pačios atsakovės interesus. Kita vertus, pagal sutartį šalys susitarė dėl 2 164,48 Eur palūkanų mokėjimo (o šiuo sprendimu už akių ieškovei jau yra priteisiama 435,98 Eur negautų pajamų suma ir 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų), todėl tokiu būdu procentine išraiška priteistina negautų pajamų suma negali viršyti 1 424,90 Eur (2164,48 Eur – 435,98 Eur – 303,60 Eur). Sprendžiant priešingai, ieškovei būtų priteisiama didesnė negautų pajamų suma nei faktiškai pagal sutartį ieškovė galėjo gauti pelno palūkanų, o tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.
14. Ieškiniu ieškovė reiškia ir dar vieną reikalavimą, t. y. priteisti 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 457,91 Eur), nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos.
15. Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 proc. nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tiek netesybų, tiek palūkanų, mokamų už prievolės vykdymo termino pažeidimą, prigimtis yra ta pati kompensacinė, ir jos teismų praktikoje pripažįstamos kreditoriaus minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti. Kadangi kompensacinių palūkanų paskirtis ir prigimtis iš esmės yra analogiška kaip ir netesybų, o Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis riboja visų galimų netesybų ir mokesčių už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą taikymą vartojimo kredito gavėjui, todėl Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje minimos netesybos aiškintinos kaip apimančios ir kompensacines palūkanas, mokamas dėl vartojimo kredito gavėjo prievolių vykdymo terminų pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyrius išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
16. Kaip matyti iš nurodomos teismų praktikos, įstatymas imperatyviai draudžia skaičiuoti didesnius nei 0,05 proc. dydžio delspinigius ar už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tuo tarpu ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų priteisimo yra sąlyginis, negali būti apibrėžtas konkrečia pinigų suma, ir teismas negali nustatyti, ar toks reikalavimas atitiks imperatyvias įstatymo nuostatas (kadangi paskaičiuotos kompensuojamosios palūkanos gali viršyti įstatymo nustatytus imperatyvus). Tiek ši aplinkybė, tiek negautų pajamų priteisimas (šiuo atveju priteisiamos negautos pajamos, papildomai ir kompensacinių palūkanų priteisimas prieštarautų kasacinio teismo praktikai), tiek aptarta teismų pratikta sudaro pagrindą reikalavimą dėl 26,00 proc. kompensuojamųjų palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 457,91 Eur), skaičiuojamų nuo sutarties termino pasibaigimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, atmesti.
17. Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinos ieškovei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
18. Patenkinus ieškinį, iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos ieškovei bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 4 306,89 Eur, o teismas sprendžia, kad ieškovei yra pagrindas priteisti 4 306,89 Eur, todėl net ir iš dalies atmetus reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo ir atmetus reikalavimą dėl kompensacinių palūkanų priteisimo, teismas sprendžia, kad ieškinys yra tenkinamas ir iš atsakovės yra pagrindas priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė šioje byloje sumokėjo iš viso 97,00 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 121,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. iš viso 218,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Todėl jai iš atsakovės priteistina iš viso 218,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
19. Teismo bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali į valstybės biudžetą priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285 – 286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“ (juridinio asmens kodas 302528679) 3 457,91 Eur negrąžinto kredito, 303,60 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 109,40 Eur administravimo mokesčio, 435,98 Eur negautų pajamų, iš viso – 4 306,89 Eur (keturis tūkstančius tris šimtus šešis eurus 89 ct), 26,00 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 457,91 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. rugsėjo 30 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne daugiau nei 1 424,90 Eur ir ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. spalio 31 d.), 5,00 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (4 306,89 Eur) nuo 2020 m. spalio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,00 Eur (du šimtus aštuoniolika eurų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.