Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-05 · Administracinė byla Nr. I-3303-289/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-05Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-05
Bylos Nr.
I-3303-289/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00815-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Kategorijos
Administracinės bylos Nr. I-3303-289/2018
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00815-2018-1Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 5 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,nedalyvaujant pareiškėjui E. M.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. M. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2017 m. gegužės 26 d. buvo gautas pareiškėjo E. M. skundas (b. l. 2-3), kuriuo prašoma priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės apskrities VPK), 2000 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas E. M. į posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 43, 46). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas E. M. savo skunde (b. l. 2–3) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2016-12-28 iki 2017-01-10 jo laisvė buvo apribota, pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir nesudarant normalių kalinimo sąlygų. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės kamerose kranas tualete praleisdavo vandenį, oras sušvinkęs, nes „ventiliacijos užvirintos“, šviesa blanki, sienos išdaužytos, apipaišytos, medinės grindys supuvusios, centralinis šildymas visiškai nešildė patalpų, kamerose prikrautos kaldros murzinos ir drėgnos, tualetai bendro naudojimo. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė neturtinę žalą, kurią įvertina 2000 Eur.

Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo pranešimu (b. l. 43). Dalyvauti teismo posėdyje nepageidavo.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Tauragės apskrities VPK atsiliepime (b. l. 16–20, 58-59) nurodoma, jog su pareiškėjo argumentais ir prašymais nesutinka. Tauragės aps. VPK Operatyvaus valdymo skyriaus Areštinėje pareiškėjas E. M. buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 m² nuo 2016-12-28 iki 2017-01-06 su vienas, kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 m², nuo 2017-01-06 iki 2017-01-10 su vienu asmeniu. Pareiškėjas dėl netinkamų laikymo sąlygų su skundais ar prašymais į Tauragės aps. VPK nesikreipė, taip pat nepateikė įrodymų, kad dėl laikymo sąlygų areštinėje būtų sukeltos neigiamos pasekmės, sveikatos sutrikimai ir kt. Nesutinka su pareiškėjo Tauragės aps. VPK pareigūnų veiksmų vertinimu kaip neteisėtu, nes tvirtinti, kad Tauragės aps. VPK pareigūnai pareiškėją laikė tokiomis sąlygomis, kurios prilygo kankinimui bei pažeisdami Lietuvos higienos normas HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 reikalavimus nėra pagrindo. Tauragės aps. VPK areštinėje periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Tauragės visuomenės sveikatos centras patikrinimus atliko 2016 m. balandžio 15 d. bei 2017 m. vasario 15 d. Akcentuoja, kad gavus į areštinės kamerą patalpinto asmens nusiskundimų dėl kažkokių tai techninių gedimų, jie tuoj pat būna pašalinami, tačiau pažymi, kad pareiškėjo buvimo laikotarpio metu jokių jo nusiskundimų dėl varvančio vandens krano nebuvo gauta. 2016 m. balandžio 15 d. patikrinimo akte H 134:2015 14 p. pažeidimų nenustatyta, tačiau 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo akte nustatyta, pažeisti HN 134:2015 14 ir 16 punktai, tačiau tik 3 kameroje, o trečioje kameroje pareiškėjas nebuvo patalpintas, todėl pareiškėjo nusiskundimai nepagrįsti. Apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus. Šviestuvams įrengti būtina pakeisti ir visą areštinės instaliaciją, nes senoji nepritaikyta tokioms apkrovoms. Elektros instaliacijai pakeisti būtinos lėšos, kurios nėra numatytos Tauragės aps. VPK biudžete ir netikslinga skirti minėtas lėšas, nes numatoma visos Areštinės rekonstrukcija, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas nesuteikdamas tinkamo apšvietimo taip elgiasi tyčia. 2016 m. balandžio 15 d. bei 2017 m. vasario 15 d. patikrinimo aktuose HN34:2015 12 punkto pažeidimų nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai visiškai nepagrįsti. Be to, pažymi, kad 2013 m. - 2014 m. buvo atliktas areštinės kamerų ir kitų patalpų kapitalinis remontas, tad neįmanoma, kad iki 2017 m. sienos ir grindys būtų jau susidėvėjusios. Areštinės patalpos šildomos centralizuotai per radiatorius esančius pačioje kameroje, po langu. Todėl pareiškėjo teiginys, kad nebuvo tinkamai šildomos kameros neatitinka tikrovės, kadangi ir pats pareiškėjas nurodo, kad radiatoriai buvo kameroje. Tauragės aps. VPK skalbimo paslaugas teikia UAB „Atakras“ pagal 2016-06-10 sutartį Nr. 85-ST2-60, o nuo 2017-05-12 paslaugas teikia UAB „Šiaulių skalbykla“. Pažymi, kad patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra išplauta ir dezinfekuota. Taip pat, areštinėje yra dezinfekavimo patalpa, kurioje yra laikomi čiužiniai bei nešvari nedezinfekuota patalynė, antklodės, kurie tuo metu nenaudojami, tai yra nurodyta HN 134:2015 41 punkte. Šio minimo punkto reikalavimų nebuvo užfiksuota nei viename patikrinimo akte, tad pareiškėjo teiginys, kad ji buvo nešvari ir buvo laikoma kameros patalpose neatitinka tikrovės. Visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100 x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio pertvara. Tualetu naudojasi tik kameroje esantys asmenys Pareiškėjas kameroje Nr. 6 buvo vienas, tad naudojimosi tualetu nusiskundimų negalėtų kilti. Kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo laikomas dar su vienu asmeniu, tačiau tualetu ir naudojosi tik dviese, kiti asmenys naudojosi savo kamerose esančiais tualetais. Tualetas yra atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, tad naudojantis tualetu yra suteikiamas privatumas. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jo fizinei sveikatai kaip nors pakenkė laikymo sąlygos areštinėje. Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurie galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl laikymo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio, pareiškėjas nepateikė, o tik apsiribojo abstraktaus pobūdžio teiginiais, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jo sveikatos būklė, kitos fizinės ar psichinės savybės galėjo sąlygoti didesnį nei įprastą, išskirtinai neigiamą poveikį. Pareiškėjas savo skunde išdėsto bendro pobūdžio teiginius bei nepateikia jokios faktinės argumentacijos, remiantis kuria būtų galima konstatuoti neturtinės žalos padarymo faktą. Asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką. Todėl žala pareiškėjo reikalavime nėra argumentuota, nepateikti jokie įrodymai, kurie patvirtintų, jog buvo laikomas žiauriomis, higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis ir kad dėl to būtų pablogėjusi pareiškėjo sveikata. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą ir kaltinimas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės aps. VPK yra nepagrįstas, o skundas turėtų būti atmestas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo E. M. skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigūnų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikšti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali būti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti.

Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Šioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobūdžio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniškai su juo elgtis ar žeminti jo orumą, nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieš Italiją, pareiškimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę būseną, kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatą, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankštintis, pasivaikščioti lauke, kameros apšvietimą ir ventiliaciją, ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą).

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Tauragės apskrities VPK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Tauragės apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.

Pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų skundžia kalinimo laikotarpį nuo 2016-12-28 iki 2017-01-10. Kaip matyti iš atsakovo pateiktų atsiliepimo (b. l. 16–20), atsiliepimo patikslinimo (b. l. 58-59), Tauragės apskrities VPK areštinės viršininko T. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 22) pareiškėjas Tauragės apskrities VPK areštinėje nagrinėjamu laikotarpiu buvo laikomas nuo 2016-12-28 iki 2017-01-06 areštinės kameroje Nr. 6, kurios plotas 6,66 kv. m, pats vienas, nuo 2017-01-06 iki 2017-01-10 areštinės kameroje Nr. 8, kurios plotas 16,77 kv. m, kartu su dar vienu suimtuoju asmeniu, nuo 2014-08-12 9 val. buvo konvojuotas į ŠTI. Areštinėje buvo laikomas 4 paras. Nuo 2014-10-13 iki 2014-10-17 buvo laikomas areštinės dvivietėje kameroje Nr. 18 kartu su dar vienu asmeniu. Remiantis atsakovo pateiktais duomenimis apie kamerų plotus, pareiškėjui (vienam kalinamam asmeniui) teko nuo 6,66 kv. m iki 8,39 kv. m kameros ploto ir tai atitiko teisės aktuose keliamus reikalavimus.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad areštinės kamerose kranas tualete praleisdavo vandenį, oras sušvinkęs, nes „ventiliacijos užvirintos“, šviesa blanki, sienos išdaužytos, apipaišytos, medinės grindys supuvusios, centralinis šildymas visiškai nešildė patalpų, kamerose prikrautos kaldros murzinos ir drėgnos, tualetai bendro naudojimo.

Dėl higienos sąlygų kamerose

Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte numatyta, kad kameroje turi būti įrengtas 100 x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120–130 cm aukščio atskiriamąja pertvara. Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir Genujos tipo klozetas.

Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai patvirtinimo“ patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nustato, kad:

Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.);

Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (14 p.);

Natūralus apšvietimas gali būti neįrengiamas patalpose, kuriose asmenys laikomi ne ilgiau nei 24 val. (15 p.);

Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose prausimosi ir/ar persirengimo metu oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C (16 p.);

Turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (17 p.);

Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.);

Čiužiniai, pagalvės, antklodės turi būti su užvalkalais iš nepralaidaus skysčiams, atsparaus paviršių valymo ir dezinfekcijos priemonėms audinio arba iš audinio, tinkamo skalbti ir/arba dezinfekuoti laisvės atėmimo vietoje, policijos areštinėje esančiomis priemonėmis, pvz., dezinfekavimo kameroje (41 p.);

Draudžiama laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomų asmenų nedezinfekuotą, neišskalbtą (neišvalytą) čiužinį, pagalvę, antklodę ir neskalbtus lovos skalbinius, rankšluosčius, drabužius perduoti kitiems asmenims (42 p.);

Lovos skalbiniai ir rankšluosčiai (jeigu jais aprūpinama) turi būti keičiami atsižvelgiant į jų užterštumą, bet ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę (43 p.);

Laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 p.).

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas 2016-04-15 patikrinimo akte Nr. PA.7-4 (patikrinimas atliktas 2016-03-31) nustatė, kad asmenys, apgyvendinti kameroje Nr. 8 negali patys atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų (HN 134:2015 17 p. pažeidimas). Kamera Nr. išvalyta. HN 134:2015 35 punkto neatitiktis pašalinta. Kameroje Nr. 8 ant sienų vizualiai matomų pelėsių nėra, likusios dėmės po pelėsio naikinimo darbų. HN 134:2015 39 punkto neatitiktis pašalinta (b. l. 23–24).

Konstatuotina, jog Tauragės apskrities VPK, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punktą neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Tauragės departamentas 2017-02-15 patikrinimo aktu Nr. PA.7-5 (patikrinimas atliktas 2017-02-08) HN 134:2015 pažeidimų nenustatė, nes kameros Nr. 6 ir Nr. 8 nebuvo tikrinamos (b. l. 25-27).

Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija 2017-02-08 atliko šilumos aplinkos bei dirbtinio apšvietimo tyrimus, tačiau kameros Nr. 6 ir Nr. 8 nebuvo tikrinamos (b. l. 28-29, 30-31).

Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad Tauragės aps. VPK areštinėje periodiškai yra atliekami Sveikatos priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Tauragės visuomenės sveikatos centro patikrinimai, rasti neesminiai trūkumai yra nedelsiant pašalinami. Pareiškėjo buvimo laikotarpio metu jokių jo nusiskundimų dėl varvančio vandens krano nebuvo gauta. Apšvietimui padidinti būtina papildomai įrengti šviestuvus. Šviestuvams įrengti būtina pakeisti ir visą areštinės instaliaciją, nes senoji nepritaikyta tokioms apkrovoms. Elektros instaliacijai pakeisti būtinos lėšos, kurios nėra numatytos Tauragės aps. VPK biudžete ir netikslinga skirti minėtas lėšas, nes numatoma visos Areštinės rekonstrukcija. Pažymi, kad 2013 m. - 2014 m. buvo atliktas areštinės kamerų ir kitų patalpų kapitalinis remontas, tad neįmanoma, kad iki 2017 m. sienos ir grindys būtų jau susidėvėjusios. Areštinės patalpos šildomos centralizuotai per radiatorius esančius pačioje kameroje, po langu. Tauragės aps. VPK skalbimo paslaugas teikia UAB „Atakras“ pagal 2016-06-10 sutartį Nr. 85-ST2-60, o nuo 2017-05-12 paslaugas teikia UAB „Šiaulių skalbykla“. Pažymi, kad patalynė yra keičiama išvykus asmeniui iš areštinės kameros, todėl atvykęs kitas asmuo miega lovoje, kurioje patalynė yra išplauta ir dezinfekuota. Taip pat, areštinėje yra dezinfekavimo patalpa, kurioje yra laikomi čiužiniai bei nešvari nedezinfekuota patalynė, antklodės, kurie tuo metu nenaudojami, tai yra nurodyta HN 134:2015 41 punkte. Šio minimo punkto reikalavimų nebuvo užfiksuota nei viename patikrinimo akte, tad pareiškėjo teiginys, kad ji buvo nešvari ir buvo laikoma kameros patalpose neatitinka tikrovės. Visose kamerose tualetai įrengti vadovaujantis HN 37:2009 20 punktu (kamerose sanitarinis mazgas atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara), pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punktą, kameroje įrengtas 100 x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio pertvara. Tualetu naudojasi tik kameroje esantys asmenys Pareiškėjas kameroje Nr. 6 buvo vienas, tad naudojimosi tualetu nusiskundimų negalėtų kilti. Kameroje Nr. 8 pareiškėjas buvo laikomas dar su vienu asmeniu, tačiau tualetu ir naudojosi tik dviese, kiti asmenys naudojosi savo kamerose esančiais tualetais. Tualetas yra atskirtas 120-130 cm aukščio pertvara, tad naudojantis tualetu yra suteikiamas privatumas.

Byloje yra pateikta atsakovo Skalbimo paslaugų sutartis, sudaryta su UAB „Atakras“ dėl skalbimo paslaugų tiekimo teikimo (b. l. 39–40).

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v. Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).

Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl anksčiau nurodytų higienos normų reikalavimų nesilaikymo (HN 34:2015 17 p. pažeidimai) areštinės kamerose kaip viena iš civilinės atsakomybės būtinų sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.

LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

Teismas neabejoja, kad dėl anksčiau nurodyto higienos normų reikalavimo nesilaikymo areštinės kamerose (asmenys, apgyvendinti kamerose negali patys atidaryti orlaidžių ir vėdinti patalpų) pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei pareiškėjui esant Tauragės apskrities VPK areštinės patalpose būtų buvę laikytasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.

Kaip minėta, šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Tuo jis siekia apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas ilgalaikio sulaikymo patalpose. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Remdamasis išdėstytais argumentais teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstą.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo E. M. reikalavimas dėl 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1dalies 5 punktu, teismas

nusprendžia:

E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo E. M. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sąlygas Tauragės apskrities VPK areštinėje buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą priteisti 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, atmesti.

Sprendimas apeliacine tvarka per 1 mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismą.

Teisėjas Virginijus Stankevičius