Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejes T. B. (toliau – Pareiškeja) skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atmestas pareiškejos skundas del Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkricio 19 d. nutarimo atmesti prašyma atnaujinti praleista termina skundui paduoti, panaikinimo,

Vilniaus apskr. VPK NTV Smurtiniu nusikaltimu tyrimo skyriuje 2008-08-15 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. l d. del S. M. nužudymo.

Tyrimo metu nustatyta, kad 2008-08-15 laikotarpyje nuo 20 iki 20.30 val, pesciuju takelyje, vedanciame nuo viešojo transporto stoteles „A. Jonyno“ Akluju ir silpnaregiu ugdymo centro, esancio Ateities g. 44, Vilniuje, link, N. B., gim. (duomenys neskelbtini), budamas paveiktas suvartoto alkoholio ir narkotiniu medžiagu, konflikto metu tycia sudave viena smugi peiliu i krutine S. M., gim. (duomenys neskelbtini), padarydamas jam durtine-pjautine krutines žaizda su dešinio IV-o šonkaulio, širdipleves ir kiauryminiu širdies sužalojimais, nuo kuriu, ivykus umiam nukraujavimui, S. M. 21.55 val. mire VšI VU vaiku ligonineje.

2009 m. balandžio 30 d. ikiteisminis tyrimas Vilniaus apygardos prokuraturos I-jo (Labai sunkiu nusikaltimu ikiteisminio tyrimo organizavimo) skyriaus prokuroro N. Kozliako nutarimu nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau LR BPK) 212 str. l p., 3 str. l d. 4 p., nesuejus N. B. istatymo nustatytam amžiui, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius istatymus (LR BK 13 str.).

2009 m. lapkricio 19 d. Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo nutarimu T. B. skundas del 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro nutarimo buvo atmestas.

T. B. skundu kreipesi i Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo ikiteisminio tyrimo teiseja, prašydama panaikinti 2009 m. lapkricio 19 d. Vilniaus apygardos prokuraturos nutarima ir atnaujinti praleista termina skundui paduoti del 2009 m. balandžio 30 d. Vilniaus apygardos prokuraturos 1-ojo skyriaus prokuroro Nikolajaus Kozliako nutarimo.

Savo sprendima atmesti pareiškejos skunda Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas motyvavo tuo, kad tai, jog pareiškeja nesuprato ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo, kadangi nera teisininke, paneigia byloje esantys duomenys, iš kuriu matyti, jog T. B. ir N. B. apie medžiagoje priimta procesini sprendima buvo informuoti laiku ir tinkamai, prokurorui nurodant šio sprendinio apskundimo tvarka ir terminus. Teismas sutiko su prokuroro teiginiais, jog pareiškeja apskundimo termina praleido samoningai ir i teisininka (2 tomas, b. 1. 21-22), kreipesi tik tada, kai gavo iš Vilniaus apygardos teismo pranešima apie paduota civilini ieškini del žalos atlyginimo. Nutarimo aprašomojoje dalyje motyvuotai ir išsamiai nurodytas tyrimo nutraukimo pagrindas, padarytos veikos aprašymas, taikytu istatymo normu reglamentavimas, todel T. B. turejo suvokti, jog jos sunus N. B. nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomyben vien del to, kad iki padaryto nusikaltimo jam nesuejo 14 metu. Iš tyrimo medžiagos (l tomas, b. 1. 116-121, 123-138, 145-146) matyti, kad su nepilnameciu N. B. buvo atlikta eile ikiteisminio tyrimo veiksmu, dalyvaujant jo motinai T. B., kuriai buvo tinkamai pranešta apie jos, kaip istatymines atstoves teises ir pareigas. Bylos duomenimis, prokuratura iš esmes tyre pagrindine versija, jog šia nusikalstama veika padare pareiškejos sunus N. B., todel ji suvokdama šiuos faktus (pažymetina, kad T. B. turi vidurini išsilavinima) bei budama savo sunaus istatymine atstove, objektyviai turejo galimybe pasinaudoti kvalifikuoto teisininko paslaugomis bei tinkamai (rupestingai) ginti sunaus interesus.

Be to, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas pažymejo, kad nera pagristas T. B. skundo teiginys, jog prokuroras nutraukdamas tyrima medžiagoje, nepakviete ir nepaaiškino jai, kad galimai jos atžvilgiu gali kilti civiline atsakomybe. Teismo vertinimu, apie tai, jog medžiagoje priimtas nutarimas nutraukti tyrima, prokuroras privalo, vadovaujantis LR BPK 214 str. 3 p., apie tai pranešti itariamajam, jo atstovui, gynejui, nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui bei ju atstovams išsiunciant sprendimu nuorašus. Bylos duomenimis, apie priimta procesini sprendima pareiškejai buvo pranešta paštu, todel teismo manymu, T. B. apie priimta nutarima, jo apskundimo tvarka bei terminus buvo pranešta tinkamai ir laiku, nepažeidžiant galiojanciu norminiu aktu reikalavimu. Teismas pažymejo, kad pranešima apie tai, jog Vilniaus apygardos teisme yra nagrinejamas civilinis ieškinys del žalos atlyginimo, pareiškeja gavo 2009 m. spalio 8 d., todel suvokdama, jog jai gali buti taikoma civiline atsakomybe už savo sunaus veiksmus, nepakankamai operatyviai pasinaudojo istatymu suteiktomis galiomis, laiku neapskunde prokuroro priimta nutarima bei del savo nerupestingumo praleido apskundimo termina.

Teismo vertinimu, pareiškejos nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys, kad ji nera teisininke, anksciau nebuvo susidurusi su baudžiamuoju procesu, nesuprato ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo ir pasekmiu, nera pripažintinos svarbiomis, todel Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkricio 19 d, nutarimas yra pagristas ir teisetas, ji naikinti nera istatyminio pagrindo.

Skundu T. B. prašo panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarti ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkricio 19 d. nutarima bei atnaujinti praleista termina skundui paduoti del Vilniaus apygardos prokuraturos I-jo skyriaus prokuroro 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo.

Pareiškeja pažymi, jog ji prašyma atnaujinti istatymo praleista termina padave nepraleidusi istatyme nustatyto šešiu menesiu termino.

T. B. manymu, istatymo nustatytas terminas praleistas del svarbiu priežasciu (LR BPK 214 str. 5 d.), kuriomis T. B. laiko tai, kad ji nera teisininke, nebuvo susidurusi su baudžiamuoju procesu, nesuprato ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindo ir pasekmiu ir tik gavusi iš Vilniaus apygardos teismo civilini ieškini del žalos atlyginimo, po kreipimosi i teisininkus suvoke, kad jai paciai gali tekti atsakyti civiline tvarka.

Pareiškeja sutinka, kad ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagrindas jai yra suprantamas, bet šiuo atveju, T. B. nuomone, svarbesnes yra aplinkybes, ar asmuo, kuris gali apskusti sprendima nutraukti ikiteismini tyrima, suvokia ikiteisminio tyrimo nutraukimo teisines pasekmes, o tokios teisines pasekmes jai išaiškintos nebuvo. Pažymi, jog prokuroras, nutraukes ikiteismini tyrima, jos nepakviete ir nepaaiškino, kad jai galimai gali kilti civiline atsakomybe, o tik atsiunte nutarima, kuriame šios pasekmes nebuvo išaiškintos. Atsižvelgiant i šias aplinkybes pareieiškeja mano, jog ji sažiningai suklydo del priimto sprendimo pasekmiu, o tik gavus ieškini (t.y 2009-10-08) del žalos atlyginimo supratusi, jog jos atžvilgiu gali buti taikoma civiline atsakomybe už galimai padarytus jos sunaus veiksmus.

Pareiškeja atkreipia demesi, kad teismas nevertino jos nurodyto motyvo, jog klausimas del istatymo praleisto termino atnaujinimo turetu buti sprendžiamas ir kitu aspektu, t.y. priimto nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima teisetumo ir pagristumo kontroles aspektu. T. B. teigimu, Vilniaus apygardos prokuraturos prokuroro 2009 m. balandžio 30 d. nutarimu jos sunus buvo prapažintas kaltu del labai sunkaus nusikaltimo padarymo, bet nepatrauktas baudžiamojon atsakomyben tik del to, kad nesuejo amžius, nuo kurio jis už toki nusikaltima atsako, taciau neaišku, kokiais irodymais remiantis prokuroras padare išvada, kad butent jos sunus sudave peiliu smugi nukentejusiajam S. M., nors sunus kategoriškai neigia sužalojes S. M.. Todel akivaizdu, kad toks prokuroro sprendimas turetu buti patikrintas aukštesniojo prokuroro ar teismo.

Teismo posedyje T. B. ir jos gynejas praše skunda tenkinti, prokuroras praše skunda atmesti.

Pareiškejos T. B. skundas tenkintinas.

T. B. skunde teigia, jog prokuroras, nutraukes ikiteismini tyrima, jos nepakviete ir nepaaiškino, kad jai galimai gali kilti civiline atsakomybe, o tik atsiunte nutarima, kuriame šios pasekmes nebuvo išaiškintos. Toks pareiškejo teiginys yra nepagristas, nes Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 3 d. namato, jog apie ikiteisminio tyrimo nutraukima ar ikiteisminio tyrimo teisejo sprendima nepatvirtinti prokuroro nutarimo del ikiteisminio tyrimo nutraukimo, pranešama itriamajam, jo atstovui, gynejui, nukentejusiajam ir civiliniam ieškovui bei ju atstovams išsiunciant sprendimu nuorašus, ir prokuroras ivykde šia nurodyto procesinio istatymo reikalavima. Ši teises norma nenumato prokuroro pareigos išaiškinti priimtu nutarimu teisiniu pasekmiu.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutartyje teisingai nurodoma, jog T. B. turejo realia galimybe pasidometi priimto nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima pagristumu ir teisetumu bei apskusti ji per istatymo nustatyta termina, taciau to nepadare del neatidumo ir nerupestingumo.

Vis delto skunda nagrinejantis teismas šiuo konkreciu atveju atsižvelgdamas i T. B. asmenines savybes, išsilavinima (vidurinis), profesija (kambarine) pripažista, jog pareiškeja nesuprato ikiteisminio tyrimo nutraukimo galimu teisiniu pasekmiu, t.y. klydo sažiningai. Prašymas prokurorui arba ikiteisminio tyrimo teisejui atnaujinti praleista termina turi buti paduodamas praejus ne daugiau kaip šešiems menesiams po skundžiamo sprendimo priemimo (Lietuvos Respublikos BPK 214 str. 5 d.). Vilniaus apygardos prokuratura nutarima nutraukti ikiteismini tyrima N. B. atžvigiu priimtas 2009 m. balandžio 30 d., o T. B. prašyma Vilniaus apygardos prokuraturai atnaujinti praleista termina skundui paduoti pateike 2009 m. spalio 29 d., t.y. nepažeidžiant aukšciau mineto šešiu menesiu prašymo padavimo termino. Aukšciau nurodytos aplinkybes suponuoja išvada, jog T. B. skundo padavimo termina praleido del svarbiu priežasciu, todel jis turi buti atnaujintas.

Apeliacines instancijos teismas nagrinejamu atveju nesprendžia Vilniaus apygardos prokuraturos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo nutraukti ikiteismini tyrima N. B. atžvigiu teisetumo ir pagristumo. Taciau atkreiptinas demesys, jog padarytas nusikaltimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d., yra priskiriamas prie labai sunkiu nusikaltimu, todel ikiteisminis tyrimas byloje turi buti atliktas išsamiai ir objektyviai, o surinktus irodymus, teismo manymu, butina kruopšciai patikrinti. Pareiškeja abejoja mineto nutarimo teisetumu, nurodo, jog, jos nuomone, neaišku, kokiais irodymais remiantis prokuroras padare išvada , kad butent jos sunus sudave nukentejusiajam smugi peiliu.

Esant tokioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas sprendžia, kad, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant išvengti T. B. galimu teisiu pažeidimu, yra tikslinga suteikti jai galimybe apskusti Vilniaus apygardos prokuraturos 2009 m. balandžio 30 d. nutarima ir tuo budu patikrinti jo pagristuma.

T. B. skunda tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. gruodžio 15 d. nutarti ir Vilniaus apygardos prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009 m. lapkricio 19 d. nutarima ir atnaujinti praleista termina skundui paduoti del Vilniaus apygardos prokuraturos 2009 m. balandžio 30 d. nutarimo.

Nutartis neskundžiama.