- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- 2S-184-755/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eigirdas Činka
- Pareiškėjas
- V. K.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2S-184-755/2017
teisėja Daina Lisaitė Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.4., 3.3.2.5.
2017 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-16 nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-3039-812/2016, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo vardu neįgalioto asmens pateiktą prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui pateikti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjo V. K. vardu neįgaliotas vesti bylą asmuo I. K. pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-07 nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjo prašymas išaiškinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutartį. 2016-11-03 nutartimi atskirasis skundas, nepašalinus nustatytu terminu skundo trūkumų, pareiškėjui neatsiėmus pašto siuntos jo paties nurodytu adresu korespondencijai (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (b.l. 134,135,174), laikytas nepaduodu ir grąžintas jį pateikusiam asmeniui. Pareiškėjo V. K. vardu tas pats asmuo I. K. prašė teismo pratęsti terminą atskirajam skundui pateikti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016-11-16 nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. K. vardu neįgalioto asmens I. K. pateiktą prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui paduoti. Teismas išaiškino V. K. ir I. K., kad jiems piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, teismas turi teisę svarstyti klausimą dėl baudos skyrimo. Teismas nustatė, kad prašymą dėl termino pratęsimo už V. K. pasirašė ir pateikė I. K. pagal 2008-07-04 notaro patvirtintą įgaliojimą. Pareiškėjo atstovavimo santykiai šioje byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išaiškinti 2016-06-02 žodine teismo nutartimi posėdžio metu bei 2016-10-14 nutartimi, todėl pripažino, kad tiek pareiškėjui, tiek jo vardu pagal notaro išduotą įgaliojimą veikiančiai I. K. yra žinomi įstatymo reikalavimai, keliami procesinių dokumentų pasirašymui, pateikimui teismui bei atstovavimui teisme. Teismas konstatavo, kad 2016-11-15 V. K. prašymas ir vėl pateiktas neįgalioto asmens (CPK 56 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, sprendė prašymą atsisakyti priimti nenustatant termino trūkumų pašalinimui.Teismas vertino, kad pareiškėjas ir jo atstovė I. K. piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl sprendė, kad jiems išaiškinama, kad pareiškėjui ir jo atstovei toliau ignoruojant įstatymų reikalavimus, teismas turi teisę svarstyti klausimą dėl baudos skyrimo CPK 95 straipsnio nustatyta tvarka.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu V. K. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-16 nutartį, prašo ją panaikinti, išnagrinėti klausimą iš esmės ir terminą atskirajam skundui paduoti atnaujinti. Be to, prašo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantas teigia, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo principą.Pažymi, kad pagal CPK 77 straipsnio nuostatas teismo paskirti terminai gali būti pratęsti. Išnagrinėta civilinė byla buvo sudėtinga, jis aktyviai dalyvavo procese, teigia, kad yra iškilusi būtinybė išaiškinti 2016-06-10 teismo priimtą nutartį, kad ji galėtų būti tinkamai įvykdyta. Pažymi, kad negali būti ribojama jo teisė turėti atstovą, tokia teisė negali reikšti civilinės bylos vilkinimo. Jis niekada nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir tvirtina, kad tesiekia 2016-06-10 teismo nutarties išaiškinimo. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo V. K. atskirąjį skundą atmesti.Pažymi, kad atskiruoju skundu nėra nurodomos priežastys, dėl kurių terminas šiam skundui paduoti turėtų būti atnaujintas. Pareiškėjui atstovavimo santykiai jau buvo teismo išaiškinti žodine 2016-06-02 nutartimi teismo posėdžio metu bei 2016-10-14 nutartimi, tačiau prašymas buvo pateiktas vėl neįgalioto tam asmens (CPK 56 straipsnis). Pažymi, kad įsiteisėjusia 2016-09-07 teismo nutartimi byloje yra nurodyta, jog Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-06-10 nutarties rezoliucinė dalis, kurią prašo išaiškinti suinteresuotas asmuo, yra aiški, nedviprasmiška ir konkrečiai suformuluota.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstat uoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).Civilinis procesas paremtas dispozityvumo principu, pagal kurį teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga (CPK 12 straipsnis). Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 320 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas apeliacijos funkciją, neįskaitant išimties dėl absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimo ir viešojo intereso gynimo poreikio situacijų, vykdo neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Dėl to, peržiūrėdamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas yra saistomas apeliaciniame skundo faktinio ir teisinio pagrindų, t. y. apelianto nurodytų klaidų, padarytų nustatant faktines aplinkybes, materialinių ir procesinių teisės normų aiškinimo ar taikymo pažeidimų (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Absoliučių negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 str. 2–3 d.).Nors V. K. atskiruoju skundu ginčija Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-16 teismo nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo neįgalioto asmens pateiktą prašymą pratęsti terminą atskirajam skundui pateikti, tačiau apeliantas, teikdamas atskirąjį skundą, jokių konkrečių savo nesutikimo su tokiu teismo sprendimu argumentų nenurodo. Vien dėl šios priežasties, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. K. atskirasis skundas galėtų būti vertinamas kaip nepagrįstas. Apeliantas pareigos apibrėžti skundo ribas bei nurodyti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas neįvykdė. Taigi, šiuo atveju, pateiktame skunde iš esmės nesant motyvacijos apie tai, kuo skundžiama teismo nutartis ydinga, nėra pagrindo tenkiti skundo prašymą naikinti teismo nutartį. Atskirajame skunde nurodyta proceso operatyvumo svarba yra savaime suprantama ir nekelia abejonių, tačiau ji negali paneigti teisės aktais nustatytos tvarkos, kurios proceso dalyviai turi laikytis siekdami pasinaudoti savo teisėmis. Nagrinėjamu atveju skundžiama teismo nutartimi konstatuota, kad prašymas dėl termino pratęsimo atskirajam skundui paduoti buvo pateiktas V. K. CPK nustatyta tvarka neįgalioto asmens I. K., dėl ko teismas šį prašymą atsisakė priimti. Atskiruoju skundu apeliantas šios nustatytos aplinkybės faktiškai neginčija. Tuo tarpu skunde dėstomi tikslai kuo greičiau gauti teismo 2016-06-10 nutarties išaiškinimą, neatleidžia V. K. nuo CPK 56 str. įtvirtinto reikalavimo būti atstovaujamam procese tik asmenų, kurie turi tam teisę. Skundžiama teismo nutartimi nėra suvaržyta apelianto teisė turėti atstovą. Priešingai, teismo išaiškinta, jog 2016-11-15 V. K. prašymas pateiktas neįgalioto asmens. Apeliantui papildomai pažymėta, kad atstovavimo sąlygos jau buvo išaiškintos, jos yra apibrėžtos civilinio proceso įstatymu, o būtent, kad pagal CPK 56 straipsnio nuostatas fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asmenys turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, kai jie atstovauja savo artimiesiems giminaičiams ar sutuoktiniui (b.l. 175-176). Tai, jog teismas apeliantui ir I. K. išaiškino apie neleistinumą piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis, nelaikytina šalies teisių pažeidimu ar jų suvaržymu, tai yra teismo posėdžio pirmininko pareigų, apibrėžtų CPK 159 ir 160 straipsniuose, vykdymas. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad apie atstovavimo sąlygas procese V. K. jau buvo išaiškinta, sprendė nebenustatyti termino pateikto prašymo trūkumams pašalinti, tačiau tuo taipogi apelianto teisės būti atstovaujamam nesuvaržė.Atskirojo skundo prašymas jį nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas, kadangi nepagrįstas jokiomis tokį būtinumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nukrypti nuo bendrosios taisyklės atskiruosius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka( CPK 321,338 straipsniai).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atskirasis skundas jame išdėstytais motyvais negali būti tenkinamas, todėl yra atmetamas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-11-16 nutartį palikti nepakeistą.