Kauno apygardos teismo nutarimas

2019-03-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-72-810/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-03-26
Bylos Nr.
AN2-72-810/2019
Teisminio proceso Nr.
4-09-3-00204-2018-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Edita Dambrauskienė
Advokatai
Mindaugas Kukaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-72-810/2019Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00204-2018-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 6.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 26 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Dambrauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus (toliau – Institucija) vedėjo apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimo D. A. administracinio nusižengimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. A. 2018 m. spalio 16 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis, būdamas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, nesudaręs su V. Ž. darbo sutarties raštu ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios, leido jam nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 5 d. dirbti vairuotojo – pagalbinio darbininko darbą. Tokiais veiksmais D. A. pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Žemesnės instancijos teismas

2. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį D. A. atžvilgiu nutraukė, konstatuodami, jog ištyrus byloje surinktus įrodymus, negalima daryti neginčytinos išvados, kad V. Ž. dirbo nelegalų darbą pas D. A..

3. Institucijos vedėjas skundžia Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą, skiriant D. A. administracinę nuobaudą ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose.

3.1. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino rašytinių liudytojo V. Ž. parodymų, kurie buvo duoti patikrinimo metu, taip pat kitų Institucijos pateiktų rašytinių įrodymų. Duodamas paaiškinimus patikrinimo metu, V. Ž. nurodė, kad dirba pas D. A. nuo 2018 m. gegužės 30 d. Kadangi tuo metu sklype buvo keli beržai ir jie trukdė vykdyti žemės darbus V. Ž. išrautus medžius pjaustė. Apie tai, kad medieną jis ruošėsi sau ir žadėjo vežtis namo, V. Ž. neužsiminė. Taip pat liudytojas nurodė, kad jis yra susitaręs su D. A. dėl vairuotojo darbo ir vežioja sklype iškastą gruntą su automobiliu „DAF“. Už dieną su D. A. jis yra suderėjęs po 10 eurų, iš (duomenys neskelbtini) į darbo vietą atvažiuoja kartu su kitu darbuotoju A. B.. Institucijos atstovo įsitikinimu, liudytojas V. Ž. teisme nurodydamas, jog nepažįsta D. A. ir dėl darbo su juo nesitarė, o į (duomenys neskelbtini) atvyko malkauti, akivaizdžiai melavo ir norėjo palaikyti darbdavio poziciją. Atkreiptinas dėmesys, jog apklausiamas teisme V. Ž. negalėjo pasakyti kelintą dieną jis dirbo, neva tai malkaudamas, su kokiu transportu malkas išsivežė iš sklypo. Nors ir nurodė, kad tikriausiai malkas vežė automobiliu „Audi“, tačiau tokio automobilio patikrinimo vietoje nebuvo.

3.2. Institucijos atstovo teigimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog V. Ž. tik pjovė medžius ir neatliko kitų darbo funkcijų. Nors liudytojai teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad neprisimena visų faktų, tačiau tiek A. B., tiek R. T. nepaneigė, kad patikrinimo metu V. Ž. kažką dirbo. Teismas nepagrįstai išimtinai vertino liudytojų parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu, ir iš esmės nesirėmė pagrindinio liudytojo V. Ž. paaiškinimais, duotais patikrinimo metu darbo vietoje.

Žemesnės instancijos teismas

3.3. Institucijos atstovo manymu, šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyti visi nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. Visų pirma, faktas, kad asmuo pradėjo realiai dirbti – iš pirminio V. Ž. paaiškinimo matyti, kad jis pats nurodė darbo datos pradžią – 2018 m. gegužės 30 d., bei susitarimo su darbdaviu dėl darbo faktą. Patikrinimo metu atliekamas darbas buvo dirbamas darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui leidus, t. y. jo valia. Be to, V. Ž. dirbo tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą. Nors patikrinimo metu V. Ž. benzininiu pjūklu pjovė medį, tačiau jis buvo susitaręs su darbdaviu dėl vairuotojo darbo, kurį, kaip jis pats nurodė, ir dirbo. Taip pat V. Ž. nurodė, kad jis ne savarankiškai atvykdavo į darbo vietą darbdavio nurodymu, o į darbą atvažiuodavo su kitu darbuotoju A. B., bei patvirtino, kad tiek savivartį automobilį „DAF“, tiek kokį darbą reikės dirbti, jam nurodė darbdavys. Jis pripažino, kad dirbo atlygintinai, t. y. sutaręs dėl 10 Eur darbo užmokesčio.

4. Atsipiepimu į apeliacinį skundą D. A. atstovas advokatas Mindaugas Kukaitis prašo Institucijos apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

4.1. Atsiliepime teigiama, jog D. A. nesitarė su V. Ž. dėl darbo santykių, netgi nebuvo su juo susitikęs. V. Ž. nedirbo jokio sulygto darbo, nesitarė dėl atlygio, jo negavo. Visa tai įrodo, jog darbo santykiai neatsirado ir negalėjo atsirasti.

4.2. Anot administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo, teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pagrįstai teigė, jog nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotraukomis, liudytojų apklausomis nenustatyta, jog 2018 m. birželio 5 d. (duomenys neskelbtini), būtų užfiksuotas nelegalaus darbo atvejis. V. Ž. Institucijai pateiktas paaiškinimas neturi jokio įrodymo statuso, lyginant jį su teisme duotais parodymais. V. Ž., būdamas prisiekęs, teisme aiškiai nurodė, jog jis darbo inspektoriui jokio paaiškinimo nerašė, jo nepateikė ir žodžiu, inspektorius jo vardu paaiškinimą parašė pats ir davė pasirašyti. V. Ž. pasirašė po tekstu jo neskaitęs, pasirašė tik todėl, jog jam tai padaryti liepė darbo inspektorius. Jis buvo įbaugintas darbo inspektoriaus elgesio. Tai matyti iš V. Ž. parašo paaiškinime, kur V. Ž. su klaida parašė savo pavardę. Darbo inspektorius teisme pats pripažino, jog paaiškinimą surašė jis ir įrašė tai, ką reikia įrašyti, o ne tai, ką norėjo parašyti liudytojas. V. Ž. teisme detaliai paaiškino, jog A. B. jam pasiūlė susirinkti šakas malkoms, o jis su savo asmeniniu pjūklu šakas susipjaustė ir išsivežė. Susirinktas šakas V. Ž. naudoja savo namams šildyti.

Šalies argumentai

4.3. D. A. atstovo teigimu, byloje taip pat nėra jokių įrodymų kokį darbą dirbo V. Ž.. D. A. nėra davęs V. Ž. teisės vairuoti jo transporto priemonių. Darbo inspektoriaus klaidingas įsivaizdavimas, jog transporto priemone „DAF“, kurią prieš kelias dienas vairavo D. A. ir paliko ją, kad atvykęs kitą katą galėtų pats toliau vykdyti žemės tvarkymo darbus, dirbo V. Ž., negali būti pagrindu D. A. pripažinti nelegaliu darbdaviu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinis skundas tenkinamas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Institucijos apeliaciniame skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, ginčijama apylinkės teismo padaryta galutinė išvada, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka D. A. kaltei dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, pagrįsti.

7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmai, nustatydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. A. ir nelegaliai dirbusio V. Ž. pirmosios instancijos teisme duotiems parodymams, nevertindamas jų nuoseklumo ir atitikimo kitiems byloje esantiems duomenims, taip pažeidė ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nėra nustatyta objektyvių, neginčijamų ir tiesioginių įrodymų, patvirtinančių D. A. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

9. ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnyje, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, kaip nustatyta Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 20 straipsnio 1 dalyje, ir nėra asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi judėjimo laisve (toliau – trečiosios šalies pilietis), įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

10. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu byloje yra surinkta pakankamai V. Ž. nelegalų darbą patvirtinančių faktinių duomenų, kurie leidžia pagrįstai manyti, jog jis nuo 2018 m. gegužės 30 d. iki 2018 m. birželio 5 d. atliko vairuotojo – pagalbinio darbininko darbą ir tokį darbą jis atliko ne savo, o būtent darbdavio – D. A., t. y. asmens, kuris vykdo individualią žemės ūkio veiklą, iniciatyva ir pastarojo naudai. Šiuos darbus atliko darbdaviui žinant, susitarus su juo dėl atlygio už darbą, darbo laiko, darbo priemonių, pastarajam nesudarius su V. Ž. darbo sutarties raštu ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.

12. Pagal vieningai nelegalaus darbo bylose formuojamą teismų praktiką pagrindiniai įrodymai šios kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą ir tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio nusižengimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012). Vertinant tokią teismų praktiką nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos kontekste, neabejotina, jog ir šiuo atveju, sprendžiant D. A. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo atidžiau patikrinti tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek galimai nelegaliai dirbusio asmens parodymus, duotus teisme, nesuteikiant jiems prioriteto prieš pirminius V. Ž. paaiškinimus, pareigūnų, atlikusių patikrinimą, parodymus bei rašytinius įrodymus.

13. 2018 m. birželio 7 d. Nelegalaus darbo tyrimo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2018 m. birželio 5 d. nelegalaus (neteisėto) darbo patikrinimo metu (duomenys neskelbtini), apie 12 val., atvykus į žemės lyginimo darbų vykdymo vietą, buvo rasti du dirbantys asmenys – A. B. ir V. Ž.. A. B. su ilgastrėliu ekskavatoriumi lygino šalia esantį sklypą ir kasė žemes, o V. Ž. motoriniu pjūklu pjovė (skersavo) beržinius rąstus. V. Ž. pateikė paaiškinimą ir nurodė, kad dirba pas D. A. nuo 2018 m. gegužės 30 d.. Susitaręs dėl vairuotojo darbo – vežioja gruntą su jam duotu automobiliu – savivarčiu „DAF“, dirba nuo 8.30 val. iki 16.30 val. Už darbo dieną sulygtas 10 eurų atlyginimas. Į darbą iš (duomenys neskelbtini) atvažiuoja su A. B.. Žemės darbų vykdymo vietoje buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovas R. T. paaiškino, kad šioje vietoje, (duomenys neskelbtini), yra atliekami žemės lyginimo, kasimo, medžių pjovimo darbai UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymu ir darbams yra sudaryta subrangos sutartis su D. A., vykdančiu individualią žemės ūkio veiklą. R. T. taip pat nurodė, kad A. B. ir V. Ž. pažįsta kaip čia dirbančius darbuotojus. Patikrinus turimą Sodros informaciją buvo nustatyta, kad V. Ž. nėra įdarbintas pas D. A. (b. l. 10-11).

14. Patikrinimo dieną (kai buvo nustatytas nelegalaus darbo faktas) paaiškinime pats V. Ž., atsakydamas į darbo inspektoriaus užduotus klausimus, nurodė, kad jis dirbo pas D. A. nuo 2018 m. gegužės 30 d. Su darbdaviu buvo susitaręs dėl vairuotojo darbo. Jis vežioja gruntą nurodytame sklype su jam duotu savivarčiu automobiliu „DAF“. Į darbą jį atveža A. B. savo automobiliu „Volkswagen Passat“, kuris stovi šalia darbo vietos. Dirba nuo 8.30 val. iki 16.30 val. Su D. A. susitaręs, kad jam mokės į dieną po 10 eurų. Darbo sutarties su D. A. dar nėra sudaręs, dirba nelegaliai (b. l. 9).

Žemesnės instancijos teismas

15. Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas V. Ž. nurodė absoliučiai kitas aplinkybes, nei paaiškinime, teiktame patikrinimo vietoje. Teisme V. Ž. parodė, kad 2018 m. birželio 5 d. (patikrinimo dieną) jis (duomenys neskelbtini) pjaustė medžių šakas. Į (duomenys neskelbtini) jį atvežė A. B., kuris pasiūlė šakų pasižiūrėti. Atvykus darbo inspektoriams, jis išsigando, pasimetė, todėl sutiko su visais jų klausimais. Darbo inspektorius surašė paaiškinimą, perskaitė, o jis pasirašė. Į (duomenys neskelbtini) jis važiavo ne pirmą dieną. Su A. B. atvažiuodavo prieš 8 val. A. B. dirbdavo, o jis pjaustydavo šakas. Šakas į namus padėjo parsivežti pažįstamas Rimas, kur jis gyvena nežino. Matė ten stovintį sunkvežimį - savivartį, buvo į jį įlipęs pasiimti cigarečių ir parūkyti. D. A. jo darbui nesamdė ir nežadėjo mokėti po 10 eurų. Pirmosios instancijos teismui pagarsinus V. Ž. patikrinimo metu duotus paaiškinimus, V. Ž. nurodė, jog patikrinimo metu jis sutiko su užrašytais paaiškinimais, pasirašė po jais, tačiau, iš tikrųjų, jis tuo metu nedirbo, o malkavo.

16. Aukštesniojo teismo manymu, nagrinėjamu atveju turi būti vadovaujamasi V. Ž. paaiškinimais, duotais patikrinimo vietoje, kadangi V. Ž. teisme duoti parodymai, jog jis į (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) atvykdavo tik prisipjauti medžių šakų kūrenimui, yra nenuoseklūs bei prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atkreiptinas dėmesys, jog nors V. Ž. teismo posėdžio metu kategoriškai teigė, kad (duomenys neskelbtini), A. B. pasiūlymu, jis tik malkavo ir jokio kito, juo labiau, vairuotojo darbo nedirbo, tačiau iš byloje pateiktų fotonuotraukų (b. l. 20-21) matyti, jog V. Ž. buvo užfiksuotas patikrinimo teritorijoje sėdintis automobilio – saviverčio „DAF“ vairuotojo sėdynėje. V. Ž. teigė, jog į savivartį jis buvo įsėdęs pasiimti cigarečių ir parūkyti, tačiau aukštesniojo teismo ši versija neįtikina. Atrodo nelogiška, jog pašalinis asmuo, kuris nėra susijęs su teritorijoje vykdomais žemės darbais, turėtų realią galimybę laikyti savo asmeninius daiktus darbo funkcijoms atlikti naudojamoje transporto priemonėje, juo labiau, joje rūkyti. Tai, kad V. Ž. galėjo laisvai atsidaryti tranporto priemonės - savivarčio, kabiną, į ją įlipti, joje laikyti savo asmeninius daiktus bei rūkyti, tik patvirtina jo pirminiame paaiškinime nurodytas aplinkybes, kad jis buvo sutaręs dėl vairuotojo darbo ir su jam duotu savivarčiu automobiliu „DAF“ vežiojo gruntą toje teritorijoje. Pažymėtina ir tai, jog, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. Ž. teigė, jog jam šakų prisipjauti pasiūlė A. B., kuris atveždavo jį į (duomenys neskelbtini), tačiau teismo posėdžio metu apklaustas A. B. nurodė, jog jis V. Ž. nepažįsta ir patikrinimo dieną matė jį pirmą kartą. A. B. teigimu, pats V. Ž. jį iš vakaro susirado ir pasiprašė pavežamas iki (duomenys neskelbtini).

17. Kritiškai vertintintini ir pirmosios instancijos teisme V. Ž. duoti paaiškinimai, jog, atvykus darbo inspektoriams, jis išsigando, pasimetė, todėl sutiko su visais jų klausimais bei pasirašė po inspektoriaus surašytu paaiškinimu, nors, iš tiesų, toje vietoje jis nedirbo. Visų pirma pažymėtina, jog V. Ž. yra pilnametis asmuo, neturintis jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, galinčių apriboti jo faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą. Visų antra, ši V. Ž. versija prieštarauja liudytojų A. B. ir N. L. parodymams. Iš teisme duotų darbo inspektorių paaiškinimų matyti, jog A. B. apklausė V. Ž. žodžiu užduodamas konkrečius, standartizuotus klausimus, siekiant nustatyti nelegalaus darbo požymius (pas ką dirba, nuo kada dirba, kuo dirba, su kuo dėl darbo buvo tartasi ir kt.), nenurodydamas ką konkrečiai V. Ž. turėtų atsakyti. Tiek A. B., tiek N. L. patvirtino, jog V. Ž. teikiamiems atsakymams jokia įtaka nebuvo daroma. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad dėl galimai netinkamo patikrinimą atlikusių darbo inspekcijos pareigūnų elgesio, jų daryto poveikio duoti atitinkamus paaiškinimus V. Ž. būtų kreipęsis į tiesioginį pareigūnų vadovą ar kitus atsakingus asmenis. Taigi, aukštesnysis teismas neturi jokio pagrindo manyti, kad būtent tokį paaiškinimą patikrinimo metu V. Ž. pateikė įtakojamas darbo inspektorių daromo spaudimo ir dėl to juo nesivadovauti.

18. Apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju kritiškai, kaip siekis padėti D. A. išvengti administracinės atsakomybės, turi būti vertintini ir liudytojo A. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai. Pažymėtina, jog tarp šio liudytojo ir D. A. buvo susiklostę darbiniai, pavaldumu grįsti santykiai, be to, A. B. parodymai, kaip ir V. Ž., prieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims – jau aptartiems nelegalaus darbo tyrimo aktui, V. Ž. 2018 m. birželio 5 d. paaiškinimui, byloje pateiktoms fotonuotraukoms bei tiesiogiai pažeidimą mačiusių darbo inpektorių A. B. ir N. L. parodymams.

19. Teisme apklaustas A. B. nurodė, jog 2018 m. birželio 5 d. atvykus į (duomenys neskelbtini) rado du darbuotojus, t. y. A. B. ir V. Ž.. Jie paaiškino, kad dirba pas D. A.. Patikrinus Sodros duomenų bazę nustatė, kad A. B. yra įdarbintas, o V. Ž. ne. Buvo surašytas nelegalaus darbo tyrimo aktas. V. Ž. prisipažino nelegaliai dirbęs pas D. A. bei paaiškino, jog dirba nuo 2018 m. gegužės 30 d., pagrindinis jo darbas savivarčiu vežioti žemes tvarkomoje teritorijoje, dirba nuo 8.30 val. iki 16.30 val., į darbą jį atveža A. B. savo automobiliu, su D. A. sutarę po 10 eurų už dieną. A. B. taip pat parodė, kad patikrinimo metu A. B. kasė žemę, o V. Ž. pjaustė medį. Liudytoju teisme apklaustas darbo inspektorius N. L. nurodė analogiškas aplinkybes. Jokio pagrindo abejoti nuosekliais, neprieštaringais ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes atitinkančiais, savo tarnybines pareigas vykdžiusių darbo inspektorių duotais paaiškinimais aukštesnės instancijos teismas neturi. Byloje nėra jokių duomenų, kad šie pareigūnai būtų šališki ar turėtų kitų objektyvių priežasčių melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį. Tokių priežasčių nenurodė ir D. A. ar jo atstovas.

20. Aukščiau byloje aptartų duomenų visuma neabejotinai patvirtina bei leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju įrodyta, kad D. A. būdamas darbdaviu, esant darbinių santykių požymiams, atlygintinumui, leido administracinio nusižengimo protokole nurodytomis aplinkybėmis dirbti V. Ž. nesudaręs su juo rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie jo priėmimą į darbą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Dėl nuobaudos skyrimo

21. Konstatavus, jog D. A. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, spręstinas klausimas dėl nuobaudos jam paskyrimo. ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal ANK 34 straipsnio 2 dalį baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

22. ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

23. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įvertinęs padaryto nusižengimo pobūdį, trukmę – padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su vieno asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, V. Ž. nelegaliai dirbo ne daugiau kaip penkias darbo dienas, pažeidėjo asmenybę – tai, kad jis nėra baustas už analogiško administracinio nusižengimo padarymą, vykdo individualią veiklą, mano, kad net ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta), ANK 22 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti paskyrus D. A. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą – 1 000 Eur. Teismas tiki, jog pats administracinio nusižengimo bylos procesas D. A. turės pakankamą poveikį, leis kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjo apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų 2018 m. gruodžio 3 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje – pripažinti D. A. kaltu padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą.

Išaiškinti D. A., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001, bei administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 18093244244. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą bus pateiktas vykdyti priverstine tvarka.

Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėja Edita Dambrauskienė