Šiaulių apygardos teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės D. M. patikslintą ieškinį atsakovams UAB „Šiaurys“, R. A., trečiajam asmeniui V. A. dėl darbo užmokesčio skolos, delspinigių bei vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad ieškovė dirbo IĮ “Šiaurys” buhaltere. Jos darbo užmokestis sudarė 1500 Lt. Nutraukiant darbo sutartį 2008-06-30 atsakovas su ieškove neatsiskaitė. Atsakovas UAB “Šiaurys” (iki reorganizacijos – IĮ “Šiaurys”) bankrutuoja, nutartis dėl to įsiteisėjo 2010-12-23.

Dėl neišmokėto darbo užmokesčio nesumokėjimo.

Byloje nustatyta, kad nutraukiant darbo santykius, darbdavys priskaičiavo ieškovei 3475,14 Lt sumokėtinos sumos. Ji sudarė atlyginimą už 2008 m. birželio mėnesį bei kompensaciją už nepanaudotas atostogas. Tai patvirtina Pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas ( 56 b.l. ). Nenuginčytas tas faktas, kad darbdavys iš šios sumos ieškovei sumokėjo tik 1000 Lt. Tai patvirtina 2008 m. birželio 30 d. Kasos išlaidų orderio nuorašas ( 6 b.l. ). Darbdavio priimtu 2008-06-30 Įsakymu darbo užmokestis ieškovei buvo deponuotas, kol ji pateiks teisingai suvestus duomenis už 2007 metų kasos ir banko apskaitą ( 43 b.l.). Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną (DK 141 straipsnio 1 dalis). Darbo kodekso 141 straipsnio 2 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad darbdavys atsiskaitymo su darbuotoju dieną privalo išmokėti visas jam priklausančias pinigų sumas. Jokie mokėtinų sumų sulaikymai ar deponavimai dėl to, jog darbuotojas neatliko kokių nors darbų, yra negalimi. Taigi, ieškovė pagrįstai reikalauja priteisti 2475,14 Lt nesumokėto darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Dėl delspinigių priteisimo.

Kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai (DK 207 straipsnio 1 dalis). Jo kaltė yra preziumuojama, t.y. jis laikomas kaltu, kol neįrodo, kad sumos pavėluotai išmokamos dėl darbuotojo kaltės. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendžia, kad atsakovas neatsiskaitė su ieškove dėl paties darbdavio kaltės. Ieškovė pagrįstai suskaičiavo priteistinus delspinigius, remdamasi Delspinigių nustatytmo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo 2 straipsnio nuostatas. Ji pagrįstai reikalauja priteisti delspinigius už 180 dienų, t.y. maksimalų terminą. Bendra delspinigių suma sudaro 330,37 Lt.

Dėl vidutinio darbo užmokesčio sumokėjimo už uždelstą atsiskaityti laiką.

Ieškovė teismo posėdyje patikslino savo reikalavimą dėl vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už uždelstą atsiskaityti laiką ir nurodė, kad jis turi būti skaičiuojamas nuo 2008-06-30, t.y. nuo atleidimo iš darbo dienos, iki nutarties kelti bankroto bylą atsakovui įsiteisėjimo, t.y. iki 2010-12-23. Reikalaujama suma sudaro 44500 Lt. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad aiškinant ir taikant DK 141 straipsnio 3 dalį svarbu nustatyti šios normos tikslus ir paskirtį, užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą. DK 141 straipsnio 3 dalies paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Pažymėtina, kad darbdavio pareiga išmokėti vidutinį darbuotojo užmokestį už uždelstą laiką neatleidžia jo nuo pareigos darbuotojui sumokėti priklausantį darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Jeigu su atleidžiamu darbuotoju neatsiskaitoma visiškai, tai vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo laiką išieškojimas laikytinas adekvačia sankcija. Tačiau jeigu atleidžiamam darbuotojui

neišmokama tik dalis darbo užmokesčio, tai vidutinio darbo užmokesčio išieškojimas už visą uždelsimo laiką gali reikšti neproporcingos, neadekvačios sankcijos, prieštaraujančios teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taikymą. Neadekvačios sankcijos taikymas tokiais atvejais pažeistų ne tik šiuos principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų darbuotojų interesams, kaip antai: kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir kreditoriai. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatyta sankcija – vidutinio darbo užmokesčio priteisimas už uždelsimo laiką - taikoma tik tais atvejais, kai atleidžiamam iš darbo darbuotojui nebuvo išmokėtas visas jam priklausantis vieno mėnesio (ar daugiau mėnesių) darbo užmokestis. Jeigu atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, tai tokiais atvejais darbdaviui taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis, išieškoma už uždelsimo laiką. Taigi, nustačius, kad su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną nebuvo visiškai atsiskaityta, teismai turi taikyti DK 141 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes, tačiau tais atvejais, kai atleidžiamam darbuotojui nebuvo išmokėta tik dalis jam priklausančio darbo užmokesčio, už uždelstą atsiskaityti laiką taikomos sankcijos dydį sudaro neišmokėta darbo užmokesčio dalis.

Teismas nustatė, kad ieškovės darbo užmokestis sudarė 1500 Lt. Atleidus ją iš darbo 2008-06-30, 1000 Lt sumą ji gavo tik 2008-10-25 ( 6 b.l. ). Taigi, už 4 mėnesius jai turi būti sumokėta po 1500 Lt, o tai sudarytų 6000 Lt. Nuo 2008 m. lapkričio mėnesio imtinai skaičiuotina nesumokėto darbo užmokesčio suma kas mėnesį sudaro 500 Lt, įvertinus jau nurodytą teismų praktiką. Priešingu atveju būtų pažeisti kitų bankrutuojančios UAB „Šiaurys“ kreditorių interesai. Viso priteistina vidutinio darbo užmokesčio uždelsto sumokėti suma sudaro 19000 Lt. Teismas taip pat įvertina ir nepateisinamai ilgą ieškovės delsimą kreiptis į teismą dėl jai neišmokėto darbo užmokesčio bei su juo susijusių išmokų. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau tuo pačiu jis turi pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai ( CK 1.5 straipsnio 5 dalis).

Dėl reikalavimo priteisti paskaičiuotas sumas iš R. A..

IĮ „Šiaurys“ buvo reorganizuota į UAB „Šiaurys“ ( 62–65 b.l.). Tai įvyko 2010-10-05. Pertvarkius juridinį asmenį, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre ( CK 2.104 straipsnio 2 dalis). UAB „Šiaurys“ yra iškelta bankroto byla. Visas jos turimas turtas turi būti nukreipiamas kreditorių reikalavimų tenkinimui. Kaip jau nurodyta, buvę individualios įmonės dalyviai subsidiariai atsakingi už įmonės prievoles, tame tarpe ir prievolę atsiskaityti su ieškove. Tačiau ieškovė yra tik viena iš galimų kreditorių, todėl tenkinti jos reikalavimo priteisti iš atsakovės R. A. negalima. Iškėlus bankroto bylą, antstoliai nebevykdytų jokio teismo sprendimo. Kreditorių interesus atstovauja bankroto administratorius, kuris ir sprendžia, kaip naudojamas gautas įmonės ir įmonininkų turtas, siekiant patenkinti visų kreditorių, o ne kurio nors atskiro kreditoriaus interesus (Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas). Taigi, ieškovės reikalavimas yra susijęs su sprendimo vykdymu, kurį vykdys įmonės bankroto administratorius. Tai reiškia, kad pats ieškinys atsakovei R. A. negali būti reiškiamas kaip savarankiškas reikalavimas.

Kadangi abi šalys yra atleistos nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei mokėjimu, šios išlaidos išmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės UAB „Šiaurys“ (įmonės kodas 144662362, buveinė Vaidoto g.4, Šiauliai) ieškovei D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2475,14 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, 330,37 Lt delspinigių, 19000 Lt vidutinio darbo užmokesčio už visą uždelsimo atsiskaityti laikotarpį nuo 2008-06-30 iki 2010-12-23.

Likusioje dalyje ieškovės D. M. reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.