- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-07
- Bylos Nr.
- Ik-1613-281/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02723-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Mefodija Povilaitienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- UAB „Druskininkų dujos“
- Atsakovas
- Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos
- Trečiasis asmuo
- Druskininkų savivaldybės
- Advokatai
- Dovilė Greblikienė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant pareiškėjos UAB „Druskininkų dujos“ atstovei advokatei Dovilei Greblikienei, atsakovės Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovams Irenai Burdulytei, Povilui Kazlauskui ir Vilmai Adamavičiūtei, trečiojo suinteresuoto asmens Druskininkų savivaldybės atstovams Renaldui Viščiniui ir Mindaugui Jaskelevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Druskininkų dujos“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Druskininkų savivaldybei dėl nutarimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UAB „Druskininkų dujos“ 2011-12-12 teismui padavė skundą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2011-11-15 nutarimą Nr. O3-365 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010-2014 metams nustatymo“ ir įpareigoti Komisiją perskaičiuoti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą 2010-2014 metams vertinant metų, einančių prieš reguliavimo periodą, transportuojamų gamtinių dujų kiekius ir vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-09-26 nutartyje pateiktais išaiškinimais dėl Komisijos 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157 patvirtintos „Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos“ 46 p. taikymo nustatant materialines ir joms prilygintas sąnaudas; 2) panaikinti Komisijos 2011-11-25 nutarimą Nr. O3-369 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos koregavimo“ ir įpareigoti Komisiją perskaičiuoti UAB „Druskininkų dujos“ koreguotą gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą vadovaujantis pagal 1 punktą perskaičiuota UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutine riba 2010-2014 metams; 3) panaikinti Komisijos 2011-11-25 nutarimą Nr. O3-370 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo veiklos 2010-2014 metų investicijų programos“ ir įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 m. investicijų programos derinimo klausimą; 4) panaikinti Komisijos 2011-11-30 nutarimą Nr. O3-410 „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainų ir tarifų buitiniams vartotojams“ ir įpareigoti Komisiją perskaičiuoti UAB „Druskininkų dujos“ koreguotą gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą vadovaujantis pagal 1 punktą perskaičiuota UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutine riba 2010-2014 metams; 5) įpareigoti Komisiją įvertinti ir numatyti UAB „Druskininkų dujos“ nustatomose reguliuojamose energetikos veiklų kainose UAB „Druskininkų dujos“ negautų pajamų kompensaciją dėl neteisėto, Komisijos 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157 patvirtintos „Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos“ ir Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų neatitinkančio, UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos nustatymo ir koregavimo, gamtinių dujų skirstymo kainų ir tarifų vartotojams nustatymo ir atsisakymo derinti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo veiklos 2010-2014 metų investicijų programą; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 1-24).
Pareiškėja nesutinka su Komisijos priimant ginčijamus nutarimus apskaičiuotu ir naudotu transportuojamų gamtinių dujų kiekiu. Paaiškino, kad Komisija 2010-08-12 nutarimu nustatė gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą ir naudojo I etapo investicijų projekte nurodytą kiekį (450,2 tūkst. m³), o ne pareiškėjo nurodytą 232,7 tūkst. m³ kiekį, dėl ko vėliau nustatyta nepagrįsta skirstymo kainos viršutinė riba (1383,2 Lt/tūkst. m³), vietoj pareiškėjo apskaičiuotos 4037,6 Lt/tūkst. m³. Pareiškėjai kreipusis į teismą dėl minėtų aplinkybių, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2011-09-26 nutartimi adm. byloje Nr. A525-2637/2011 panaikino minėtą Komisijos nutarimą dėl kainos ir įpareigojo ją iš naujo svarstyti klausimą dėl gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010-2014 m. nustatymo. Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, nevykdė aiškių teismo nurodymų ir pakartotinai padarė tuos pačius teisės aktų pažeidimus.
LVAT nutartyje nurodė, kad Komisija, nustatydama pareiškėjos gamtinių dujų skirstymo kainą, pažeidė Komisijos 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157 patvirtintos „Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos“ (toliau – ir Metodika) 45 p. ir nurodė, kad turi būti vertinami būtent metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų kiekiai. Nepaisant to, Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, vertino ne 2009 m. faktinius transportuojamų dujų kiekius, o I etapo investicijų projekte numatytus kiekius. Komisija vadovavosi faktiniu paskirstytu dujų kiekiu (246,0 tūkst. m³) ir įvertino, kad dėl jau suderinto I etapo investicijų projekto įgyvendinimo bazinis dujų kiekis didės 204,2 tūkst. m³, todėl nustatė 450,2 tūkst. m³ planuojamą kiekį. Komisijos Dujų skyrius, nustatydamas dujų skirstymo kainą, vertina ir naudoja 2005 m. surinktus ir 2008 m. Komisijai pateiktus I etapo investicijų projekto duomenis kaip prognozinius, tačiau neatsižvelgia į faktinius duomenis, vartotojų elgesį, sunkią ekonominę padėtį šalyje. Prognoziniai duomenys paremti 6 metų senumo informacija, surinkta Druskininkų savivaldybės.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama ginčijamus nutarimus, nepateikia jokių argumentų, kodėl ji remiasi I etapo investicijų projekte numatytais transportuojamų dujų kiekiais, neatsižvelgė į objektyvias aplinkybes, lemiančias, kad projekte numatyti kiekiai per se yra neįgyvendinami, tokiu būdu Komisija pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimus. Komisijos Dujų skyriaus nurodomas „veiklos neefektyvumas“ grindžiamas vieninteliu motyvu – pareiškėjos teikiamų paslaugų apimčių sumažėjimu, tačiau Komisija nepateikė įrodymų, kad pareiškėjos veikla vykdoma ar planuojama vykdyti neefektyviai ar nepatikimai. Pareiškėjos nuomone, pateikta derinti 2010-2014 m. programa neleidžia daryti išvados dėl neefektyvumo, pateikti dokumentai užtikrina nustatytų licencijuojamos veiklos principų įgyvendinimą. Neefektyvumas gali būti konstatuojamas dėl nuo įmonės nepriklausančių faktinių aplinkybių, reikalinga išsami ekonominė analizė. Pažymėjo, kad Komisija yra pripažinusi, jog pareiškėja jokių licencijuojamos veiklos reikalavimų nepažeidė, t. y. veiklą vykdo tinkamai, užtikrina saugų, kokybišką ir patikimą dujų tiekimo ir paskirstymo veiklos vykdymą.
Pažymėjo, kad I etapo Druskininkų miesto dujofikavimo investicijų projektas buvo įgyvendinamas tik pačios Druskininkų savivaldybės prašymu ir iniciatyva, pritarus Komisijai, pagal savivaldybės tarybos specialųjį planą ir strateginį planą. Į pareiškėjos pastabas, kad projektai nebus ekonomiškai pagrįsti, nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjai įvykdžius I etapo investicijas į dujotiekio plėtrą, paaiškėjo, kad realus ketinančių prisijungti vartotojų skaičius yra daug mažesnis, nei planuota. Dėl to tai, kad pareiškėjos 2010-2014 m. investicijų programoje nenumatytos I etapo investicijų projekte planuotos dujų apimtys, sąlygota ne pareiškėjos veiklos neefektyvumo, o aplinkybių, susijusių su Druskininkų miesto gamtinių dujų sektoriumi. Be to, Komisijos reikalaujami gamtinių dujų kiekiai nepagrįsti, nes I etapo projektas negali būti įgyvendintas dėl vartotojų galios trūkumo. Pareiškėja ne kartą kreipėsi į UAB „Intergas“ dėl galios padidinimo, tačiau prašymai netenkinti, išskyrus 2008 m. liepos mėn., bet šis klausimo išsprendimas esminio poveikio situacijai Druskininkų mieste neturėjo dėl kilusios ekonominės krizės nulemtos naujų vartotojų pajungimo paklausos mažėjimo.
Pareiškėjos teigimu, Komisija, priimdama nutarimus, padarė pažeidimus, nurodytus LVAT nutartyje, nagrinėjant Komisijos 2010-08-12 nutarimo dėl kainos teisėtumą, taigi Komisija nesilaikė LVAT įpareigojimo iš naujo persvarstyti pareiškėjos gamtinių dujų skirstymo kainą pagal LVAT nurodymus, tačiau ir akivaizdžiai pažeidė Metodikos nuostatas.
Per teismo posėdį pareiškėjos atstovė prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 53-69).
Atsakovės teigimu, LVAT nutartyje pažymėjo, jog nagrinėdamas ginčą dėl 2010 m. nutarimo dėl kainos ir investicijų programos, teismas apsiribojo vertinimu, ar Komisija, įgyvendindama savo diskreciją, nepadarė aiškios klaidos, nepiktnaudžiavo įgaliojimais, tačiau nevertino su nutarimais susijusių ekonominių aspektų. LVAT konstatavo, kad Komisijos nutarime nėra pateikti motyvai, nenurodyti teisės aktai, kurių pagrindu Komisija turėjo teisę nukrypti nuo teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. LVAT įpareigojo Komisiją ne perskaičiuoti, bet iš naujo svarstyti nagrinėjamą klausimą, tai savaime nereiškia administracinės procedūros rezultato, t. y. kainos viršutinės ribos nustatymo ir tiekimo kainos viršutinės ribos koregavimo. Dėl to pareiškėjos argumentai dėl nutarties nevykdymo yra nepagrįsti.
LVAT nutartyje nurodė, kad Komisijos Dujų skyriaus pažymoje pateikti duomenys nepatvirtina teiginio, jog buvo remtasi 2009 m. faktiškai paskirstytu dujų kiekiu. Metodikos 9 p. numato atvejus, leidžiančius patikslinti 45 p. nuostatas, t. y. susieti penkerių metų prognozę su vykdomomis investicijomis. Dujų skyrius, skaičiuodamas 2010-2014 m. bazinius kiekius, įvertino faktinį 2009 m. dujų kiekį – 246,0 tūkst. m³ ir, vadovaudamasis Metodikos 9 p., suderintas investicijas pagal I etapo investicijų projektą. Suderintame projekte nebuvo planuojamas nebuitinių vartotojų prijungimas, dujų skirstymo kiekiai jiems skaičiuojami tokie patys, kokie buvo 2009 m. faktiniai kiekiai, taigi skaičiuojant bazinius kiekius, atsižvelgta į kiekio sumažėjimą dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių. Dujų skyrius įvertino, kad į faktinį 2009 m. paskirstytą dujų kiekį buvo įskaičiuotas dėl projekto įgyvendinimo padidėjęs dujų kiekis I grupės buitiniams vartotojams, todėl iš kiekio 2009 m. atėmė 2008 m. paskirstytą kiekį (131,9-80,2=51,7 tūkst. m³). Dėl projekto vykdymo bazinis dujų kiekis I grupės buitiniams vartotojams turi didėti 78,84 tūkst. m³, o II grupės vartotojams – 177,0 tūkst. m³; kadangi 51,7 tūkst. m³ buvo transportuoti, todėl bazinio kiekio padidėjimas sudaro 78,84-51,7= 27,15 tūkst. m³; iš viso transportuojamų dujų kiekis sudaro 131,9+27,15=159,05 tūkst. m³. 2009 m. prie dujotiekio nebuvo prijungtas nei vienas II grupės buitinis vartotojas, todėl kiekis baziniams metams skaičiuojamas kaip 2009 m. paskirstyto kiekio (7,3 tūkst. m³) ir projekte numatyto vidutinio 2010-2014 m. kiekio (177 tūkst. m³) suma (7,30+177=184,3 tūkst. m³); iš viso bazinis kiekis dėl investicijų didėja 27,15+177=204,15 tūkst. m³. Taigi pareiškėja nevertino dujų kiekio padidėjimo, tokiu būdu skirstymo kainos viršutinė riba turėjo padidėti 3,3 karto, o tai prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 8 str. 7 d. nuostatoms.
Dujų skyrius materialines ir joms prilygintas sąnaudas skaičiavo, atsižvelgdamas į 2007, 2008 ir 2009 m. sąnaudas, efektyvumo reikalavimus ir projekte suplanuotas sąnaudas. Materialinės ir joms prilygintos sąnaudos buvo skaičiuotos pagal Metodikos 47, 53.1 ir 60 p. Metodikos 60 p. numatyti kriterijai, kuriais remiantis galima nukrypti nuo 53.1 p. nuostatų, t. y. Komisija gali įvertinti atitinkamų sąnaudų rūšių pokyčius dėl nuo dujų įmonės nepriklausančių veiksnių, esant nukrypimams nuo Komisijos prognozuotų rodiklių. Atsižvelgiant į tai, gauta 116,6 tūkst. Lt bazinių sąnaudų, iš jų 72,5 tūkst. Lt sąnaudos be investicijų ir 44,1 tūkst. Lt – dėl planuojamo investicijų projekto įgyvendinimo. Pareiškėja į sąnaudas įtraukia 217,5 tūkst. Lt palūkanas, kurios susidaro dėl paskolos ir jos apyvartinėms lėšoms papildyti, tuo tarpu Dujų skyrius palūkanų dydį skaičiavo pagal duomenis, pateiktus derinant I dujofikavimo etapą, gautos bazinių metų palūkanos sudaro 114,8 tūkst. Lt. Atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. projekto I etapas jau buvo iš dalies įgyvendintas, 2009 m. sąnaudose buvo dalis sąnaudų dėl projekto įgyvendinimo, skaičiuojant bazinius duomenis be investicijų buvo vadovaujamasi ankstesnių metų duomenimis. Atsakovė pažymi, kad Metodika nenumato pusės metų infliacijos vertinimo skaičiuojant kainos viršutines ribas, infliacija vertinama vadovaujantis metine infliacija ir pritaikius efektyvumo rodiklį.
Atsiliepimas
Atsakovės teigimu, Komisija įvertino LVAT nurodymus, detalizavo nutarimų motyvus, todėl pareiškėjos teiginiai dėl nutarimų prieštaravimo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimams yra nepagrįsti. Teisės aktai, reglamentuojantys Komisijos veiklą, suteikia Komisijai diskrecijos teisę derinti ar nederinti energetikos įmonių numatomus plėtros planus ir investicijas, atsižvelgiant į Gamtinių dujų įstatyme nustatytų tikslų įgyvendinimą. Vienas iš pagrindinių faktorių yra ekonominis planuojamų investicijų pagrįstumas ir įtaka kainai. Jei Komisija įmonės investicijų planui nepritaria ir jis nėra suderintas dėl to, kad yra pripažintas neefektyviu, Komisija, nustatydama kainas, negali vadovautis jame užfiksuotais duomenimis, todėl remiasi patvirtintos 2006-2009 m. veiklos programos duomenimis.
Pažymėjo, kad Komisija kasmet atlieka pareiškėjos finansinio pajėgumo įvertinimą, 2007, 2008 ir 2009 m. įvertinimas atliktas pagal 2009 m. sausio 30 d. Komisijos nutarimu Nr. O3-6 patvirtintą Energetikos įmonių technologinio, finansinio ir vadybinio pajėgumo įvertinimo tvarkos aprašą. Pareiškėjos finansinės veiklos pajėgumas 2007, 2008 m. vertinamas nepatenkinamai, 2009 m. pagrindiniai finansiniai rodikliai taip pat nepatenkinami, tačiau 2008m. gruodžio mėn. pareiškėja, perrašydama paskolos sutartį su UAB „Litesko“, pakeitė įsiskolinimą iš trumpalaikio į ilgalaikį ir formaliai užsitikrino teigiamą finansinio pajėgumo įvertinimą. Nagrinėjamu atveju produkcijos vieneto gamybos kaštai iš esmės priklauso nuo gamybos apimčių – transportuojamų dujų kiekio, todėl veiklos efektyvumą parodo teikiamos paslaugos kaina. Projektas laikomas neefektyviu, jei paslaugos kaina, jį įgyvendinus, yra didesnė nei iki jo įgyvendinimo. Pažymi, kad pareiškėjos veikla 2005-2009 m. laikotarpiu buvo nuostolinga, priežastis – maži skirstomųjų dujų kiekiai, šiam kiekiui mažėjant, didėja kaina, tai dar labiau sumažina vartojimą. Minėta, kad dujofikavimo I etapo projekto įgyvendinimas neturėjo didinti kainų, tačiau pareiškėjos duomenimis, kainos riba 2010-2014 m. didėtų 3,3 karto; pareiškėja nesiėmė priemonių veiklos sąnaudoms mažinti. Pareiškėjos nurodyti ekonominiai argumentai yra susiję su Komisijos diskrecijos teisės realizavimu, Komisija juos įvertino, priimdama skundžiamus nutarimus, vadovaudamasi ekonomikos mokslo pripažintais metodais ir principais bei atlikta įmonės finansinės veiklos analize.
Per teismo posėdį atsakovės atstovai prašė skundo netenkinti.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Druskininkų savivaldybė atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (2 t., b. l. 26-31).
Nurodė, kad 2005 m. UAB „Litesko“ įsigijus pareiškėjos akcijas, savivaldybė pasiūlė bendradarbiauti plėtojant gamtinių dujų tinklus Druskininkuose. Savivaldybė, įgyvendindama Druskininkų savivaldybės plėtros 2004-2013 m. strateginį planą, patvirtino Gamtinių dujų dujotiekio įrengimo specialųjį planą, juo remdamasi, parengė ir patvirtino techninį projektą. Savivaldybė nuolat organizavo susitikimus su UAB „Litesko“, vedė derybas, o pareiškėjos teiginiai, esą savivaldybė vertė vykdyti planuose numatytas, ekonomiškai nepagrįstas investicijas, nepagrįsti. Savivaldybė ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad I etapo investicijos būtų užbaigtos, skyrė tam biudžeto lėšų, patvirtino dujofikavimo socialinę 2008-2010 m. programą. Šiuo metu visi Ateities kvartalo daugiabučiai namai prijungti prie gamtinių dujų sistemos, tai įrodo, kad vartotojų buvo, tačiau pareiškėja pati nesistengė jų prijungti. Savivaldybei 2009 m. vykdant gatvių renovacijos projektą, pareiškėjai buvo pasiūlyta nutiesti gamtinių dujų dujotiekį į II etape numatytą Senamiesčio kvartalą, tačiau pareiškėja veiksmų nesiėmė. Be to, savivaldybė priėmė sprendimą pakeisti specialųjį planą tam, kad sanatorija „Baltarusija“ galėtų prisijungti prie gamtinių dujų sistemos, tokiu būdu suteikta galimybė prijungti naujus vartotojus, bet ja nebuvo pasinaudota. UAB „Litesko“, nors ir deklaravo, kad savivaldybės tikslai, patvirtintas specialusis planas ir techninis projektas atitinka pareiškėjos tikslus, nuolat įrodinėjo, kad gamtinių dujų dujotiekį vesti netikslinga ekonomiškai ir nesiėmė jokių veiksmų, kad pakeistų situaciją. Į Druskininkus tiekiamų gamtinių dujų sistemos pajėgumai buvo paskirstyti tarp UAB „Litesko“ filialo „Druskininkų šiluma“, naudojant Druskininkų katilinę, ir pareiškėjos. Druskininkų katilinei suteiktas galingumas siekė apie 4000 m³ gamtinių dujų per valandą, be to, turėjo alternatyvų kurą – mazutą; pareiškėjos galingumas buvo tik 100 m³. Abi įmonės valdomos vieno juridinio asmens – UAB „Litesko“, todėl galėjo tarpusavyje susitarti ir atitinkamai išspręsti situaciją. Pažymi, kad savivaldybė nedalyvauja konkrečių plėtros planų rengime, todėl ir norėdama negalėtų priversti įmonės atlikti investicijas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
UAB „Druskininkų dujos“ 2006-09-29 raštu Nr. SD-301 pateikė derinti ilgalaikės reguliuojamos veiklos 2006-2009 m. programą, kuriai Komisija pritarė 2006-11-21 protokoliniu sprendimu Nr. O2-42 (2 t., b. l. 158). Šią programą sudarė 2006-2009 m. investicijų projektas, jį numatyta vykdyti trim etapais: pirmuoju etapu buvo numatyta dujofikuoti Palangos ir Ateities kvartalus, dėl to skirstomųjų dujų kiekiai padidėtų 312,9 tūkst. m³, antruoju – Senamiesčio kvartalą, 461,2 tūkst. m³, trečiuoju – Ratnyčios, Baltašiškės, Gailiūnų gyvenvietes, 249,1 tūkst. m³, iš viso kiekis turėjo padidėti 1023,2 tūkst. m³. 2008-10-02 Komisijos nutarimu Nr. O3-141 buvo suderintas pirmasis investicijų etapas (2 t., b. l. 157).
Komisijos 2006-11-21 nutarimu Nr. O3-86 UAB „Druskininkų dujos“ nustatytos viršutinės gamtinių dujų kainų ribos nuo 2007-01-01 iki 2009-12-31: gamtinių dujų paskirstymo kainos viršutinė riba - 920,46 Lt/tūkst. m³ (1 t., b. l. 41). Komisijos 2007-11-15 nutarimu Nr. O3-105 buvo nustatyta UAB „Druskininkų dujos“ viršutinė gamtinių dujų tiekimo kainos riba – 49,43 Lt/tūkst. m³, galiojanti nuo 2008-01-01 iki 2010-12-31 (1 t., b. l. 42).
2009-12-17 Komisija raštu Nr. R2-2122 kreipėsi į UAB „Druskininkų dujos“, prašydama patikslinti ilgalaikę veiklos programą, numatant nebuitinių vartotojų prijungimo prie dujų sistemos galimybę bei pateikti papildomus paaiškinimus (2 t., b. l. 150). Pareiškėja 2009-12-24 raštu Nr. SD 9-270 pateikė Komisijai paaiškinimus, nurodė, kad neturėdama sudarytų sutarčių, bendrovė negali vertinti sanatorijai „Belorus“ numatomų transportuoti gamtinių dujų kiekio ir reikiamos galios, o sanatorija „Dainava“ atsisakė pasiūlymo kreiptis dėl techninių sąlygų (2 t., b. l. 151-155).
2010-02-18 Komisijos nutarimu Nr. O3-23 nepritarta pareiškėjos 2010-2014 m. gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programai, nes ji neatitiko teisės aktų reikalavimų, įpareigojančių dujų įmones veikti efektyviai, patikimai ir ekonomiškai, bei nurodė pareiškėjai pateikti įmonės veiksmų planą, užtikrinantį efektyvų ir ekonomišką įmonės darbą ir kitus dokumentus (2 t., b. l. 115-120).
2010-04-30 pareiškėja raštu Nr. SD10-090 pateikė nurodytą informaciją, išskyrus įmonės veiksmų planą (2 t., b. l. 121-132). 2010-05-27 Komisija raštu Nr. R2-874 informavo, kad pateikti dokumentai nėra tinkami, jais nebuvo įvykdytas Komisijos 2010-02-18 nutarime nurodytas įpareigojimas (1 t., b. l. 76-77).
2010-06-11 pareiškėja raštu Nr. SD-110 pateikė paaiškinimus dėl investicijų programos tvirtinimo ir paprašė kuo skubiau perskaičiuoti gamtinių dujų skirstymo kainos viršutines ribas pagal bendrovės pateiktus duomenis, įvertinti bendrovės nurodytas aplinkybes ir nurodyti kokius veiklos būdus Komisija laikytų tinkamais (1 t., b. l. 78-84).
2010-07-10 Komisija nutarimu Nr. O3-121 įvertino, kad pareiškėjos 2009 m. bendrasis finansinio pajėgumo rodiklis formaliai yra didesnis nei Komisijos nustatyto dujų sektoriaus normatyvinio rodiklio žemutinė ribos reikšmė, ir rekomendavo pareiškėjai didinti pardavimus, prijungti naujų vartotojų (2 t., b. l. 133).
2010-07-13 Komisija raštu Nr. R2-1104 konstatavo, kad pareiškėja neįvykdė 2010-02-18 Komisijos nutarimu Nr. O3-23 nustatyto įpareigojimo pateikti įmonės veiksmų priemonių planą ir kitus dokumentus. Pažymėjo, kad nepateikus tokio plano Komisija negali tenkinti bendrovės prašymo dėl viršutinės kainos ribos paskaičiavimo (1 t., b. l. 87).
2010-08-12 Komisija nutarimu Nr. O3-157 nustatė pareiškėjai gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą 2010-2014 m. reguliavimo periodui – 1383,3 Lt/tūkst. m³ bei koreguotą gamtinių dujų tiekimo kainos viršutinę ribą – 134,92 Lt/tūkst. m³ (2 t., b. l. 134). 2010-08-12 nutarimu Nr. O3-158 nepritarė pareiškėjos pateiktai 2010-2014 m. gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programai ir įpareigojo pateikti priemones, kurių įmonė planuoja imtis, kad užtikrintų efektyvų veiklos vykdymą (2 t., b. l. 135).
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėja, nesutikdama su minėtais 2010-08-12 Komisijos nutarimais, padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2010-12-27 sprendimu adm. byloje Nr. I-3498-580/2010 skundą atmetė (1 t., b. l. 106-132). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-09-26 nutartimi adm. byloje Nr. A525-2637/2011 pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė: Komisijos 2010 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą Nr. 03-157 panaikino ir įpareigojo Komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010 – 2014 metams nustatymo bei tiekimo kainos viršutinės ribos koregavimo (1 t., b. l. 147-156).
2011-09-28 Komisija protokoliniu sprendimu Nr. O2-28 įpareigojo Dujų skyrių parengti dokumentus, reikalingus nustatyti viršutinę skirstymo kainos ribą ir tarifus buitiniams vartotojams, įsigaliosiančius nuo 2012-01-01. 2011-10-20 Komisijos Dujų skyrius, suskaičiavęs UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 metų skirstymo kainos viršutinę ribą, surašė pažymą Nr. O5-254, kuria pateikė siūlymą pritarti nutarimo „Dėl UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010-2014 metams nustatymo“ projektui (2 t., b. l. 79-87).
2011-11-15 Komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 1 d., Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Komisijoje tvarkos aprašu, LVAT 2011-09-26 nutartimi adm. byloje Nr. A525-2637/2011, atsižvelgdama į UAB „Druskininkų dujos“ 2009-10-07 raštą Nr. SD9-11, 2009-11-30 raštą Nr. SD9-251, 2009-12-14 raštą Nr. SD9-260/1, 2010-04-30 raštą Nr. SD10-91, Komisijos Dujų skyriaus 2011-10-20 pažymą Nr. O5-254 bei Komisijos Dujų skyriaus 2011-11-07 pažymą Nr. O5-282, priėmė nutarimą Nr. O3-365, kuriuo nutarė: 1) skaičiuojant gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 metams, įvertinti Druskininkų miesto dujotiekio plėtros I etapo investicijų projekte, suderintame Komisijos 2008-10-02 nutarimu Nr. O3-141, planuotus dujų skirstymo kiekius ir projekto įgyvendinimo sąnaudas; 2) nustatyti UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 metų gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą – 1383,3 Lt/tūkst. m³ (2 t., b. l. 70-72).
2011-11-17 Komisijos Dujų skyrius pažyma Nr. O5-303 pateikė siūlymą nederinti pakoreguotos UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programos ir nustatyti pakoreguotą gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą – 1446,55 Lt/tūkst. m³, galiosiančią nuo 2012-01-01. Dujų skyrius konstatavo, kad pateikta veiklos programa prieštarauja Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 5 d. ir 37 str. 7 d. nuostatoms, nes pasiekus projekte numatytų dujų skirstymo kiekių padidėtų kainos esamiems vartotojams ir sistemų naudotojams, tai sąlygotų neefektyvią įmonės veiklą (2 t., b. l. 88-95).
2011-11-25 Komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 15 d., Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, atsižvelgdama į UAB „Druskininkų dujos“ 2011-08-31 raštą Nr. SD11-21, 2011-09-13 raštą Nr. SD11-126, 2011-10-19 raštą Nr. SD11-142 ir Komisijos Dujų skyriaus 2011-11-17 pažymą Nr. O5-303, priėmė nutarimą Nr. O3-369, kuriuo nustatė UAB „Druskininkų dujos“ pakoreguotą gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinę ribą, įsigaliosiančią nuo 2012-01-01, - 1446,55 Lt/tūkst. m³ (be PVM) (2 t., b. l. 73).
2011-11-25 Komisija, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 11 str. 3 d., Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 5 d., 37 str. 7 d., Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Komisijoje tvarkos aprašu, atsižvelgdama į UAB „Druskininkų dujos“ 2011-10-19 raštą Nr. SD-11-143, Komisijos Dujų skyriaus 2011-11-17 pažymą Nr. O5-303, priėmė nutarimą Nr. O3-370, kuriuo nutarė nederinti UAB „Druskininkų dujos“ pateiktos 2010-2014 m. gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programos (2 t., b. l. 74).
2011-11-25 Komisijos Dujų skyrius pažyma Nr. O5-325 pateikė siūlymą patvirtinti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainos apskaičiavimo atskiriems vartotojų pogrupiams metodiką ir UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų kainas be PVM, galiosiančias nuo 2012-01-01 (2 t., b. l. 96-100).
2011-11-30 Komisija, vadovaudamasi Gamtinių dujų įstatymo 9 str. 16 ir 17 d., Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodika, atsižvelgdama į UAB „Druskininkų dujos“ 2011-11-23 raštą Nr. SD11-163 ir Komisijos Dujų skyriaus 2011-11-25 pažymą Nr. O5-325, priėmė nutarimą Nr. O3-410, kuriuo nutarė: 1) patvirtinti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainos apskaičiavimo atskiriems vartotojų pogrupiams metodiką; 2) patvirtinti UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų kainas be PVM, galiosiančias nuo 2012-01-01 (2 t., b. l. 75-76).
Nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiamas ginčas dėl Komisijos 2011-11-15 nutarimo Nr. O3-365, kuriuo nustatyta UAB „Druskininkų dujos“ 2010-2014 metų gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba, 2011-11-25 nutarimo Nr. O3-369, kuriuo nustatyta pakoreguota UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinė riba, 2011-11-25 nutarimo Nr. O3-370, kuriuo nutarta nederinti UAB „Druskininkų dujos“ pateiktos 2010-2014 m. gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programos, ir 2011-11-30 nutarimo Nr. O3-410, kuriuo patvirtintos UAB „Druskininkų dujos“ gamtinių dujų kainos, pagrįstumo ir teisėtumo.
Bendrą energetikos veiklą, energetikos plėtojimo ir valdymo pagrindus, efektyvų energijos ir energijos išteklių vartojimą nustato 2002 m. gegužės 16 d. Energetikos įstatymas Nr. IX-884 (redakcija iki 2011-12-31). Vadovaujantis šio įstatymo 17 str. 1 d., Komisija yra biudžetinė įstaiga, šiame įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka atliekanti valstybės jai pavestas funkcijas kontroliuojant ir prižiūrint valstybės ir savivaldybių reguliuojamą veiklą. Pagal šio straipsnio 8 d., Komisija tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas, nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas, kontroliuoja valstybės reguliuojamų kainų bei tarifų taikymą, vienašališkai nustato valstybės reguliuojamas kainas, jeigu energetikos įmonės nesilaiko šių kainų nustatymo reikalavimų, nustatydama valstybės reguliuojamas kainas, įvertina investicijų atsipirkimo ir veiklos išlaidų pagrįstumą ir kt.
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-07 nutarimu Nr. 1747 patvirtintų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nuostatų (pakeistų 2007-02-07 nutarimu Nr. 192) 5 p., pagrindinis komisijos uždavinys yra prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka.
2000 m. spalio 10 d. Gamtinių dujų įstatymo Nr. VIII-1973 (toliau – ir Įstatymas) 4 str. 2 d. numatyta, kad Komisija atlieka veiklos rūšių Lietuvos Respublikos gamtinių dujų sektoriuje valstybinio reguliavimo funkcijas ir užtikrina reguliuojamos veiklos vykdymo bei gamtinių dujų sektoriaus dalyvių ir vartotojų teisių bei pareigų tinkamo įgyvendinimo priežiūrą ir kontrolę. Pagal Įstatymo 7 str. 2 d. 1 p., Komisija, įgyvendindama jai pavestas funkcijas, turi pareigą, vadovaudamasi skaidrumo kriterijais, poreikiu didinti energijos vartojimo efektyvumą, tiekimo saugumą, integruoti rinką, nustatyti ar patvirtinti perdavimo, skirstymo, laikymo ir skystinimo paslaugų kainų viršutines ribas, jų skaičiavimo metodikas ir nustatyti ar patvirtinti konkrečias sistemos balansavimo ir buitinių vartotojų prijungimo prie tinklo paslaugų kainas.
Įstatymo 9 str. 1 d. nustatyta, kad gamtinių dujų sektoriuje Komisija, nustatydama viršutines paslaugų kainų ribas, reguliuoja perdavimo, skirstymo, skystinimo, laikymo ir garantinio tiekimo paslaugų kainas. Remiantis Įstatymo 9 str. 15 d., reguliuojamų kainų viršutinės ribos nustatomos penkerių metų gamtinių dujų kainų reguliavimo periodui. Komisijos 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-157 patvirtintos Gamtinių dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika) 2 p. bei Komisijos 2009-10-13 nutarimu Nr. O3-158 patvirtintos Gamtinių dujų tiekimo kainų viršutinių ribų skaičiavimo metodikos (toliau – ir Tiekimo metodika) 2 p. taip pat nustatyta, jog gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainų viršutinės ribos nustatomos penkeriems metams.
Remiantis Įstatymo 9 str. 16 d., konkrečias perdavimo, skystinimo, laikymo, skirstymo kainas, neviršijančias nustatytų kainų viršutinių ribų, kiekvienais metais nustato gamtinių dujų įmonės. Pagal šio straipsnio 17 d., gamtinių dujų įmonės buitiniams vartotojams tarifus nustato kas pusę metų.
Remiantis Įstatymo 9 str. 5 d., nustatant <...> reguliuojamas viršutines paslaugų kainų ribas ar konkrečias paslaugų kainas, turi būti numatytos būtinos investicijos, užtikrinančios efektyvią gamtinių dujų įmonės veiklą. Energetikos įstatymo 11 str. 3 d. įpareigoja energetikos įmonės, besiverčiančios veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, numatomas investicijas derinti su Komisija. Jeigu tokios energetikos įmonių investicijos nėra suderintos su Komisija, jos negali būti pripažintos pagrįstomis valstybės reguliuojamoms kainoms peržiūrėti. Metodikos 9 p. ir Tiekimo metodikos 8 p. numato, kad investicijos derinamos su Komisija vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Investicijų ir sistemų plėtros plano įvykdymo ataskaita pateikiama Komisijai kartu su dujų kainų viršutinių ribų koregavimo arba naujų dujų kainų viršutinių ribų nustatymo duomenimis. Koreguodama kainų viršutines ribas, Komisija įvertina dujų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į dujų įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose ir metiniuose plėtros planuose nurodytus rodiklius. Investicijų efektyvumas yra teisės aktų nustatyta sąlyga investicijų derinimui ir jų įtraukimui apskaičiuojant viršutines valstybės reguliuojamų kainų ribas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2009-10-07 raštu Nr. SD-9-211 kreipėsi į Komisiją dėl gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010-2014 metams perskaičiavimo ir pateikė gamtinių dujų skirstymo veiklos programą 2010-2014 metams bei duomenis skirstymo kainos viršutinei ribai nustatyti. Komisija 2010-02-18 nutarimu Nr. O3-23 nepritarė pareiškėjos pateiktai 2010-2014 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programai, kaip neatitikusiai teisės aktų reikalavimų. Pareiškėja minėtu nutarimu duoto nurodymo pateikti įmonės veiksmų planą, užtikrinantį efektyvų ir ekonomišką įmonės darbą, neįvykdė. Komisija 2010-08-12 nutarimu Nr. O3-157 suskaičiavo gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainų viršutines ribas, o 2010-08-12 nutarimu Nr. O3-158 nepritarė pateiktai 2010-2014 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programai. Nustatyta, kad LVAT 2011-09-26 nutartimi adm. byloje Nr. A525-2637/2011 Komisijos 2010-08-12 nutarimą Nr. O3-157 panaikino ir įpareigojo Komisiją iš naujo svarstyti klausimą dėl gamtinių dujų skirstymo kainos viršutinės ribos 2010-2014 metams nustatymo bei tiekimo kainos viršutinės ribos koregavimo (1 t., b. l. 147-156). Komisija, vykdydama LVAT nutartį, priėmė ginčijamus nutarimus. Pareiškėjos teigimu, Komisija neįvykdė minėtos nutarties nurodymų, nes ginčijamuose nutarimuose padarė analogiškus pažeidimus, dėl kurių ir buvo panaikintas Komisijos 2010-08-12 nutarimas Nr. O3-157. Pažymėtina, kad LVAT minėtoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos 2010-08-12 nutarimai buvo nepakankamai motyvuoti, nenurodytos teisės aktų nuostatos, kuriomis remdamasi Komisija pateikė atitinkamus argumentus. Komisija, vykdydama teismo nurodymą iš naujo svarstyti klausimą dėl gamtinių dujų skirstymo ir tiekimo kainos viršutinės ribos nustatymo, įpareigojo Dujų skyrių parengti dokumentus, reikalingus nustatyti viršutinę skirstymo kainos ribą ir tarifus buitiniams vartotojams.
Pažymėtina, kad gamtinių dujų kainų apskaičiavimas yra susijęs su sudėtingu ekonominio pobūdžio duomenų tyrimu ir ekonomine analize, atitinkamų rodiklių prognozavimu, t. y. kompleksine ir sudėtinga tiriamąja, analitine ir vertinamojo pobūdžio veikla. ABTĮ 3 str. 2 d. nustatyta, kad teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus.
Pareiškėja nurodo, kad Komisija, nustatydama pareiškėjos gamtinių dujų skirstymo kainą, neteisingai taikė transportuojamų gamtinių dujų kiekio rodiklį ir pažeidė Metodikos 45 p. bei Metodikos 46 p. numatytą materialinių ir joms prilygintų sąnaudų skaičiavimo tvarką.
Nustatyta, kad Komisijos Dujų skyrius, apskaičiuodamas 2010-2014 m. bazinius kiekius, įvertino faktinį 2009 m. paskirstytą dujų kiekį ir su Komisija suderintas investicijas pagal dujotiekio plėtros I etapo investicijų projekte planuotus skirstyti dujų kiekius ir sąnaudas.
Vadovaujantis Metodikos 45 p., dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinių ribų skaičiavimuose bazinis dujų kiekis nustatomas, įvertinant dujų įmonės paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų kiekius ir jų prognozę penkeriems metams bei priežastis, lėmusias dujų kiekio pasikeitimus. Kiekių pasikeitimas dėl dujų įmonės ilgalaikėje veiklos programoje numatytų investicijų turi būti nurodomas atskirai. Kaip minėta, Metodikos 9 p. numato, kad investicijos derinamos su Komisija, kuri įvertina dujų įmonės įvykdytų investicijų efektyvumą, atsižvelgdama į dujų įmonės su Komisija suderintuose investicijų projektuose nurodytus rodiklius. Nustatyta, kad I etapo investicijų projektas suderintas Komisijos 2008-10-02 nutarimu Nr. O3-141. Šiame projekte buvo numatyta dujofikuoti Palangos ir Ateities kvartalus, prie sistemos prijungiant papildomus buitinius vartotojus, taigi skirstomų dujų kiekis turėjo padidėti. Iš Komisijos atliktų skaičiavimų matyti, kad Komisija įvertino dujų kiekio padidėjimą pagal buitinių vartotojų grupę ir kiekio sumažėjimą pagal nebuitinių vartotojų, kurių neplanuota prijungti, grupę. Tuo tarpu pareiškėja dujų kiekio padidėjimo apskritai nevertino, todėl pareiškėjo skaičiavimais gauta skirstymo kainos viršutinė riba būtų 3,3 karto didesnė. Vadovaujantis Įstatymo 37 str. 7 d., prijungimo prie esamų gamtinių dujų sistemų išlaidos negali būti pripažintos pagrįstomis, jeigu dėl jų padidėtų kainos esamiems sistemų naudotojams ir gamtinių dujų vartotojams. Dėl to darytina išvada, kad kainos viršutinės ribos skaičiavimas pagal pareiškėjos pateiktus duomenis prieštarauja minėtai teisės normai.
Vadovaujantis Metodikos 46 p., Komisija nustato metines bazines sąnaudas, remdamasi paskutinių metų, einančių prieš reguliavimo periodą, dujų įmonės atitinkamos veiklos sąnaudomis ir jų prognoze penkeriems metams. Pagal Metodikos 47 p., dujų įmonės veiklos sąnaudoms yra priskiriamos sąnaudos dujoms pristatyti iki pristatymo vietos vartotojams, užtikrinant patikimą ir saugų dujų perdavimą ir skirstymą mažiausiomis sąnaudomis. Metodikos 58 p. nustatyta, kad planuojamus sąnaudų pokyčius dujų įmonė turi argumentuoti. Jei dujų įmonės nepateikia sąnaudų pasikeitimų motyvų arba jos nėra tinkamai pagrįstos, šios sąnaudos nėra pripažįstamos pagrįstomis. Pagal Metodikos 60 p., Komisija, nustatydama kainų viršutines ribas naujam reguliavimo periodui, gali įvertinti atitinkamų sąnaudų rūšių pokyčius dėl nuo dujų įmonės nepriklausančių veiksnių, esant nukrypimams nuo Komisijos prognozuotų rodiklių (ekonomikos ir darbo rinkos tendencijų, dujų pirkimo kainos ir kt.). Nustatyta, kad Komisijos Dujų skyrius materialines ir joms prilygintas sąnaudas skaičiavo, atsižvelgdamas į 2007, 2008 ir 2009 m. sąnaudas, efektyvumo reikalavimus ir projekte suplanuotas sąnaudas. LVAT 2009-04-01 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-502-72-09 išaiškino, kad dėl sudėtingo ekonominio pobūdžio duomenų tyrimo ir ekonominės analizės, atitinkamų rodiklių prognozavimo tokio pobūdžio bylose Komisija turi tam tikrą diskreciją, atitinkamų duomenų ir rodiklių vertinimo laisvę. Atsižvelgdamas į minėtą LVAT suformuotą praktiką, teismas vertina pareiškėjos argumentus dėl turto nuomos, išlaidų informavimui, transportui, darbo apmokėjimui, infliacijai, palūkanoms padengti. Dėl visų šių sąnaudų skaičiavimo atsakovė pateikė pagrindimą ir paaiškinimą, kodėl buvo pasirinktas toks sąnaudų skaičiavimo būdas. Sąnaudas patalpų nuomai Komisijos Dujų skyrius suskaičiavo pagal 2007 m. duomenis ir tai pagrindė nuomos kainų mažėjimu Druskininkų mieste. Sąnaudos vartotojų informavimui nepridėtos dėl to, kad ankstesniais metais tokių sąnaudų bendrovė nerodė, be to, sąnaudų padengimui gali naudojami papildomai priskaičiuoti 44,1 tūkst. Lt sąnaudoms dėl investicijų. Bazinių metų darbo užmokesčio fondą atsakovė skaičiavo įvertindama darbo užmokesčio fondo didėjimą dėl projekto įgyvendinimo 19,26 tūkst. Lt, ir koreguodama 2010-2014 m. darbo užmokesčio sąnaudas Finansų ministerijos gegužės mėn. paskelbtu prognozuojamu vidutiniu darbo užmokesčio pokyčiu 2010-2013 m. Infliacijos įskaičiavimas nėra numatytas Metodikoje. Palūkanos neįskaičiuotos dėl to, kad bendrovė nenumato investicijų iš skolintų lėšų, todėl pagrįstomis pripažintos tik Druskininkų miesto dujofikavimo I etapui ir apyvartinėms lėšoms reikalingas paskolas bei nuo jų skaičiavo palūkanas. Metodikos 3 p. numatyta, kad dujų perdavimo ir skirstymo kainų viršutinės ribos Komisijos sprendimu gali būti koreguojamos, pasikeitus infliacijos lygiui. Pagal Energetikos įstatymo 15 str. 2 d., infliacija nėra viršutinės kainos ribos sudedamoji dalis.
Anksčiau nurodytų teisės normų analizė patvirtina, kad Komisija turi diskrecijos teisę derinti ar nederinti įmonių numatomus plėtros planus ir investicijas ir toks derinimas yra viena iš priemonių, užtikrinant, kad įmonių veikla būtų vykdoma efektyviai ir ekonomiškai. Kaip minėta, efektyvi dujų įmonės veikla yra imperatyvi sąlyga siekiant pripažinti veiklos išlaidas pagrįstomis. Pareiškėja šios Komisijos teisės neginčija, tačiau mano, kad Komisija nepagrįstai įmonės veiklą pripažino neefektyvia. Nustatyta, kad Komisijos 2010 m. vasario 18 d. nutarimu Nr. O3-23 nepritarta UAB „Druskininkų dujos“ pateiktai 2010 – 2014 metų gamtinių dujų skirstymo veiklos investicijų programai, 2011-10-19 pareiškėja pateikė Komisijai pakoreguotą investicijų veiklos programą. Komisijos Dujų skyrius nustatė, jog šia programa neplanuojamos naujos investicijos, o projekto sąnaudos tenka 4 kartus mažesniam, nei planuota, skirstomų dujų kiekiui, kad didina paslaugos kainą vartotojams. Vadovaujantis Energetikos įmonių investicijų vertinimo ir derinimo Komisijoje tvarkos aprašo, patvirtinto Komisijos 2009-07-10 nutarimu Nr. O3-100, 7.2 p., neefektyvios investicijos yra tokios, kurios neatsiperka per nustatytą laikotarpį ir/ar gali didinti reguliuojamas kainas esamiems vartotojams. Teismas sutinka su atsakove, kad dujų įmonės veikla negali būti laikoma efektyvia, jei dėl jos atliekamų investicijų didėja kainos esamiems vartotojams, o nagrinėjamu atveju Komisijos atlikti skaičiavimai parodo, jog kainos viršutinė riba didėtų 3,3 karto. Šiuo atveju pareiškėjos argumentai, jog dujų skirstymo apimtys mažėja dėl nuo pareiškėjos nepriklausančių priežasčių, nes nauji buitiniai vartotojai nesijungia prie gamtinių dujų dujotiekio, nepaneigia fakto, kad pareiškėjos pateikta investicijų programa bus neefektyvi.
Nustatyta, kad Komisija įvertino įmonės finansinio pajėgumo rodiklius, atsižvelgė į pareiškėjos veiklos pelno ir nuostolių duomenis, sąnaudas, įsiskolinimus, taip pat į pareiškėjos veiksmus, siekiant efektyviai užtikrinti projekto įgyvendinimą. Pažymėtina, kad pareiškėja nenurodė jokių objektyvių duomenų, paneigiančių minėtas faktines aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija ginčijamus nutarimus priėmė pagal kompetenciją teisės aktų nustatyta tvarka, išsamiai įvertinusi faktinius duomenis, todėl ginčijami nutarimai yra pagrįsti ir teisėti. Juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjos nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
pareiškėjos UAB „Druskininkų dujos“ skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.