Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja N.Šimkienė Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.7; 121.21 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2008 m. birželio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Savinijus Katauskas, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jolantai Dryžienei, kolegijos posėdyje dalyvaujant ieškovei A.K., ieškovės atstovui advokatui Vaclovui Janušauskui, atsakovui P.A., atsakovo atstovui advokatui Vitalijui Gunčiui, žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A.K. ieškinį atsakovui P.A., tretieji asmenys notaras Edgaras Sutkus, antstolė Asta Pliuškevičienė, dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ieškovės (vekselio davėjos) ir atsakovo (vekselio turėtojo) ginčas dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2005-11-01 ieškovė A. K. išdavė paprastąjį vekselį Nr. 01, kuriuo įsipareigojo iki 2006-11-01 sumokėti atsakovui P.A. 23 000 Lt (b.l. 6). Ieškovė neigia išdavusi šį vekselį, todėl prašo pripažinti jį negaliojančiu.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Vekselių išrašymo, perdavimo, laidavimo, mokėjimų, reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo ir patenkinimo tvarką bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykius Lietuvos Respublikoje reglamentuoja 1999 m. kovo 16 d. Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau ĮPVĮ). Be to, vekselių išrašymas, įforminimas ir naudojimas detalizuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintose Vekselių naudojimo taisyklėse.

Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, ĮPVĮ 2 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas (2007-10-01 nutartis civilinėje byloje 3K-7-216/2007, 2007-01-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2007), formuoja praktiką tokia linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis - tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėtą jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo, reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą, ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui.

Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog vekselis išgautas neteisėtai, apgaulės būdu, todėl privalo būti pripažintas negaliojančiu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vekselis, kaip rašytinis dokumentas, yra asmens vidinės valios išraiškos rezultatas. Vekselio išrašymas yra abstraktus vienašalis sandoris, tai valinis veiksmas, todėl galimi atvejai, kai vekselio davėjo veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį remdamasis ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Ieškovė nurodo, kad išduodant vekselį jos valia formavosi ydingai dėl apgaulės (CK 1.91 str.). Ši teisiškai reikšminga aplinkybė (apgaulė) turi būti nustatyta teismo tvarka. Ieškovė teigė, jog jos veiksmai išduodant vekselį neatitiko jos vidinės valios, todėl pagal CPK 178 str. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles privalėjo įrodyti šias aplinkybes. Apgaulės faktui nustatyti ieškovė visų pirma privalėjo įrodyti tą aplinkybę, kad atsakovas tyčiniais, teisei priešingais veiksmais sudarė aplinkybes, sutrukdžiusias jai išreikšti savo valią, t.y. įrodyti, kad atsakovas apgaule privertė ją išduoti vekselį. Apgaulė suprantama kaip asmens suklaidinimas: nutylėjimas aplinkybių, kurios vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais turėjo būti atskleistos šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą asmenį. Pažymėtina, kad ieškovei įrodinėjant buvus apgaulės elementą, jis turi būti esminis, lėmęs asmens apsisprendimą. Tokio pobūdžio suklaidinimas turėtų pasireikšti kaip tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, kuris turi būti toks, kad galėtų paveikti konkretų fizinį asmenį konkrečiomis aplinkybėmis. Ieškovė teigia, kad sąmoningai vekselio neišrašė, tačiau pažymi faktą, jog pasirašė ant dokumento atsakovo advokato kabinete, ir šis parašas galėjo būti panaudotas vekseliui išrašyti, tačiau šios aplinkybės nepagrindė konkrečiais įrodymais. Pažymėtina, kad ieškovė nenurodė, ant kokio dokumento Vaikių teisių apsaugos tarnybai pasirašinėjo atsakovo advokato kabinete, nes, kaip matyti iš ieškovės pateiktų įrodymų, Vaikų teisių apsaugos tarnyba nedalyvavo civilinėje byloje dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo (b.l. 50-51) tarp ieškovės ir atsakovo, tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ar kitų su šalių dukra susijusių klausimų. Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų asociali, todėl Vaikų teisių apsaugos tarnybos vaidmuo šalių santykiuose yra neparemtas įstatymu. Ieškovei neįrodžius, kokį konkretų klausimą ji sprendė atsakovo advokato kabinete pasirašytu dokumentu Vaikų teisių apsaugos tarnybai, byloje esant įrodymui, jog ieškovės parašas vekselyje nesuklastotas (b.l. 82-84), ieškovės teigta apgaulės aplinkybė dėl vekselio išdavimo atmestina kaip neįrodyta.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu Nr. 987 patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 6 punkte numatyta, jog vekseliai išrašomi rašaliniu rašikliu, tušinuku, rašomąja mašinėle ar kitomis priemonėmis. Ši norma paneigia atsakovės atstovo argumentą, kad vekselis turi būti išrašomas vekselio davėjo, pinigų suma turėjo būti rašoma ranka. Pažymėtina, kad Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77, 78 str. nustatyti privalomi paprastojo vekselio rekvizitai, kurie yra būtini, kad vekselis galiotų, ir iš jų ranka privalo būti įrašytas tik vekselio davėjo parašas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės ginčijamas vekselis turi visus privalomus rekvizitus, bylos medžiaga įrodyta, jog jį pasirašė ieškovė, todėl nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu kaip neatitinkantį įstatymų reikalavimų. Išvardytais motyvais atmestinas ir ieškovės argumentas dėl informacinių technologijų ekspertizės skyrimo, nes ji neįrodytų jokių teisiškai reikšmingų su vekselio galiojimu susijusių aplinkybių, kadangi atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog vekselį atspausdino jo sūnėnas.

Atsakovas apeliacinio proceso metu turėjo bylinėjimosi išlaidų, todėl iš ieškovės A.K. atsakovui P.A. priteistina 400 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti (CPK 93, 98 straipsnis). Atsakovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos sumažintos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (CPK 98 str. 2 d.).

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo visas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pagrįstai nustatė, kad nėra pagrindo pripažinti vekselį negaliojančiu, todėl pagrįstai ieškovės ieškinį atmetė.

Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui P.A. iš ieškovės A.K. 400 Lt išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, advokato pagalbai apmokėti.