- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-26
- Bylos Nr.
- P-822-157-09
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Anatolijus Baranovas, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008 pagal pareiškėjų 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ bei Vilniaus miesto apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo ir statybos leidimo panaikinimo.
I.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai 702-oji gyvenamųjų namų statybos bendrija (toliau - 702 GNSB) bei visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ (toliau – Organizacija) su skundais kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-17 įsakymą Nr. 30-48 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) Mokyklos g. 70 detaliojo plano tvirtinimo“ bei prašydami panaikinti 2007-09-10 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė) išduotą statybos leidimą Nr.GN/979/07-0915.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 21 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 3 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. gegužės 2 d. sprendimą paliko nepakeistą.
III.
Pareiškėjai 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrija bei visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ pateikė prašymus atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008.
Šalies argumentai
702 – oji GNSB prašyme nurodo, kad priimant Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 4 d. nutartį buvo padarytas esminis materialinės teisės pažeidimas, nukrypta nuo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl prašo atnaujinti procesą vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktu.
Mano, kad Teismo išvada, kad prie pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių lietaus nuotekynės inžinerinių tinklų nėra jungiamasi, yra nepagrįsta ir neteisėta, nes inžineriniai tinklai, prie kurių pagal ginčijamą detalųjį planą ir statybos leidimą be atskiro derinimo gali prisijungti suplanuotų žemės sklypų savininkas, nuosavybės teise priklauso 702 GNSB, šią aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai.
Ginčijamo detalaus plano sklypo plane su inžineriniais tinklais (I t., b.l. 209), parengtame 2006 m. rugsėjo mėnesį, ir suvestiniame inžinerinių tinklų genplane (III t., b.l. 90), parengtame 2007 m. rugsėjo mėnesį, numatyta projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo lietaus nuotekynę prijungti prie apeliantui nuosavybės teise priklausančios lietaus nuotekynės 183 šulinio (II t., b.l. 166). Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad Visorių – P. Vaičaičio gatvių sankirtoje būtų kam nors kitam, o ne 702 GNSB, nuosavybės teise priklausantys inžineriniai tinklai.
Nurodo, kad atsakovo pateiktuose inžinerinių tinklų brėžiniuose (I t., b. l. 209; III t., b.l. 90) numatyta, kad fekalinės kanalizacijos vamzdynas keletą kartų kerta pareiškėjos fekalinės kanalizacijos, lietaus nuotekynės ir vandentiekio inžinerinius tinklus, o vandentiekio vamzdynas susijungia su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu vamzdynu. Tik turint planuojamų inžinerinių tinklų aukščių planą būtų galima atsakyti, ar nebus sugadinti ir/ar sunaikinti 702 GNSB inžineriniai tinklai, statant naujus tinklus, ar bus paprasčiausiai bandoma įsijungti į pareiškėjo inžinerinius tinklus. Kadangi abiejų instancijų teismai netenkino pareiškėjos prašymo kviesti specialistą, šie klausimai liko neatsakyti. Be to, kaip matyti iš aukščiau pateiktų citatų, teismai visiškai skirtingai suprato ir vertino pateiktus brėžinius.
Detalusis planas buvo parengtas pagal UAB „Vilniaus vandenys“ 2005-12-16 išduotas technines sąlygas Nr.05/1273 (II t, b.l. 100), kurios numatė planuojamo vandentiekio sužiedinimą (sujungimą) su apelianto vandentiekiu. Detalaus plano viešo svarstymo metu apeliantui sužinojus apie tokius planus, jau po detalaus plano viešo svarstymo, 2006-02-11 d. buvo išduotos UAB „Vilniaus vandenys“ detaliojo plano sąlygos Nr.06/240 (II t., b.l. 99), kuriose nurodyta planuojamus daugiabučius namus prijungti prie inžinerinių tinklų Visorių gatvėje. Tačiau byloje esančiame detalaus plano sklypo plane su inžineriniais tinklais (I t., b.l. 209) visus inžinerinius tinklus numatyta įjungti į 698 IGNSB suprojektuotus inžinerinius tinklus, kurie, savo ruožtu, numatyti įjungti į pareiškėjos inžinerinius tinklus. Įsijungimai suplanuoti nederinant nei su 698 IGNSB (II t., b.l. 181), nei su 702 GNSB.
Teismas, nurodydamas, kad lietaus kanalizacijos prisijungimas suplanuotas pagal statinio projektavimo technines sąlygas, nevertino tų sąlygų teisėtumo, neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir aplinkybės, kad jos pažeidžia pareiškėjos teises. Dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo pareiškėjai nebuvo sudaryta galimybė patikslinti skundą, įtraukiant į jį reikalavimą dėl Statinio projektavimo sąlygų sąvado Nr.RPS 1094 panaikinimo. Apeliacinės instancijos Teismui buvo pateikti įrodymai apie tai, kad pareiškėja yra pareiškusi skundą dėl šio sąvado panaikinimo (adm. byla Nr.I-2672-244/2008 Vilniaus apygardos administraciniame teisme) ir prašė Teismą vienu metu nagrinėti sąvado neteisėtumo, detalaus plano ir statybos leidimo neteisėtumo klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su sąvado teisėtumu, tačiau Teismas į tai neatsižvelgė.
Mano, kad Teismas, nurodydamas, kad pareiškėjo teisės dėl suplanuoto prisijungimo prie jo inžinerinių tinklų nebuvo pažeistos, netinkamai vertino ir vertino ne visus byloje esančius įrodymus bei netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius privačios nuosavybės apsaugą, tuo nukrypdamas ir nuo jau suformuotos teismų praktikos.
Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad ginčijamas detalusis planas parengtas, vadovaujantis 2001 m. liepos 18 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.374 „Dėl pritarimo Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių tikslinimui ir teritorijos prie Mokyklos g. 70 detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintu Vilniaus miesto bendrojo plano pakeitimu. Šiuo sprendimu buvo nuspręsta pakeisti bendrojo naudojimo teritorijos, skirtos želdynams įrengti, kurios ženklią dalį užima miškas, paskirtį į gyvenamąją statybą. 2007 m. sausio 17 d. šis teisės aktas negaliojo, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius negalėjo tvirtinti detaliojo plano, kuris buvo pagrįstas ir parengtas, vadovaujantis negaliojančiu teisės aktu.
Teismas nevertino aplinkybės, kad ginčijamo detaliojo plano sprendiniai prieštarauja ir tuo metu galiojusio, ir dabar galiojančio Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniams.
Teismas nepasisakė ir dėl aplinkybės, kad vienas sujungiamas sklypas yra ištisai apaugęs mišku, ir jame planuojama daugiabutė statyba (I t., b. l. 167; II t., b.l. 29; III t., b. l. 96-120).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (LVAT 2005 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-54-05) nagrinėjo daugiabučio gyvenamojo namo bendrijos skundą dėl detaliojo plano sprendinių, kurie, pareiškėjo manymu, pablogins gyventojų gyvenimo sąlygas, pažeis jų teises ir teisėtus interesus. Teismas tyrė visus motyvus, įskaitant ir plano rengimo, derinimo ir viešo svarstymo procedūras. Dalis detaliojo plano sprendiniu, kaip ir mūsų atveju, buvo pakeisti bei suderinti jau po viešo svarstymo procedūros, tuo atimant galimybę suinteresuotiems asmenims ir visuomenės atstovams įtakoti jų tvirtinimą ar atmetimą. Paminėtoje byloje tai buvo pakankamas pagrindas sprendimui, kuriuo patvirtintas detalusis planas, naikinti. Teismas nematė reikalo vertinti analogišką pažeidimą ir dėl jo nepasisakė.
Administracinėse bylose (LVAT 2008 m. balandžio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-627/2008; LVAT 2008 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-585/2008; LVAT 2007 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-64/07) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamą suinteresuotų asmenų informavimą apie rengiamą ar parengtą detalųjį planą, detalaus plano viešo svarstymo su visuomene procedūrų pažeidimus, netikslų planuojamos teritorijos adreso nurodymą laikė pakankamu pagrindu naikinti ginčijamiems detaliesiems planams. Šiuo atveju teismui nebuvo svarbūs argumentai, kad buvo pažeista detalaus plano viešo svarstymo su visuomene tvarka, kad pareiškėjai apie detalaus plano rengimą nepranešta, nors planuojama prisijungti prie jai nuosavybės teise priklausančios lietaus kanalizacijos, numatyta sunaikinti jos narių įrengtą parką, valstybinės reikšmės mišką ir bendro naudojimo teritoriją.
Atsiliepimas
Spręsdamas atsiliepimų į skundo papildymą pateikimo klausimą, Teismas nenurodė termino atsiliepimams pateikti, todėl atsakovas ir tretieji asmenys juos pateikė Teismui tik prieš pat posėdį. Manome, kad Teismas, nesuteikdamas pareiškėjoms protingo termino susipažinti su pateiktais atsiliepimais bei kita bylos metu pateikta medžiaga (viso apie 80 lapų) pažeidė asmenų lygybės teismui principą.
Visuomeninė organizacija „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“, ginanti viešąjį interesą, prašymą atnaujinti procesą grindžia ta aplinkybe, kad detalaus plano viešo svarstymo procedūros buvo vykdomos pažeidžiant Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (toliau -Nuostatai) 4, 7.3, 7.4, 8, 27, 29. 30 ir 37 punktų reikalavimus, taip pat buvo pažeista statybos leidimo išdavimo tvarka, nustatyta statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.218 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ patvirtinimo“, tačiau teismas neįvertino visų šiuos organizacijos teiginius pagrindžiančių aplinkybių. Teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas pažeistą viešąjį interesą gina ne tik dėl detalaus plano viešo svarstymo ir derinimo su visuomene procedūrų pažeidimo, bet ir siekdamas išsaugoti valstybinės reikšmės mišką, esanti planuojamoje teritorijoje.
Teismas pripažino pareiškėją suinteresuotu asmeniu, tačiau netyrė skunde išdėstytų pažeidimų. Tokiais savo veiksmais Teismas nukrypo nuo administracinių teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose: adm. byla Nr.A3-11-04, LVAT 2004-01-23 d. nutartis; adm. byla Nr.A7-720-04, LVAT 2004-10-26 d. nutartis; adm. byla Nr. I10-798-2003, LVAT 2003-09-23 d. nutartis; adm. byla Nr.A14-947-07, LVAT 2007-10-01 d. nutartis; adm. byla Nr.A3-64-07, LVAT 2007-01-19 d. nutartis.
Mano, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, palikdamas organizacijos skundą nenagrinėtą. Šioje administracinėje byloje atmetus skundą o ne palikus jį nenagrinėtą pareiškėjui atimta galimybė pasinaudoti privaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Pareiškėjui, ginančiam viešąjį interesą atimta galimybė jį apginti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nukrypta nuo susiklosčiusios praktikos analogiškose administracinėse bylose (adm. byla Nr.A20-150/2008, LVAT 2008-02-04 d. nutartis; adm. byla Nr.A-248-196-07, LVAT 2007-02-23 d. nutartis; adm. byla Nr.A10-571/2004, LVAT 2004-06-15 d. nutartis; adm. byla Nr.AS-438-28-06, LVAT 2006-02-02 d. nutartis), kur skundai buvo palikti nenagrinėti.
Mano, kad teismas akivaizdžiai susiaurino viešojo intereso gynybos mastą. Teisė į teisminę gynybą yra konstitucinė teisė, o viešasis interesas paprastai yra susijęs ne su konkrečių asmenų teisių ir pareigų ar interesų pažeidimu, o su neindividualizuotu visuomenės, jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių teisių bei interesų pažeidimu (administracinė byla Nr. A1-64-07, LVAT 2007-01-19 d. nutartis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Prašymai atnaujinti procesą netenkintini.
Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ 23 skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.). ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje įtvirtinami proceso atnaujinimo pagrindai. Nustatyti pagrindai bei prašymo turinys įpareigoja asmenį, paduodantį prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašymą pagrįsti ir pateikti konkrečius argumentus (įrodymus), patvirtinančius minėtų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą. Prašymo dėl proceso atnaujinimo nepagrindus argumentais (įrodymais), patvirtinančiais kurio nors iš įstatyme numatytų pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str.1 d.).
Pažymėtina, kad siekiant atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, materialinės teisės normų pažeidimo konstatavimas turi būti akivaizdus. Pažeidimas yra akivaizdus, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, kaip matyti iš prašymo turinio, pareiškėjai, prašydami atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, ginčija ne konkrečios įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o teismo įrodymų vertinimą. Mano, kad teismas netinkamai įvertino pareiškėjų nurodytas aplinkybes ir šių aplinkybių nepripažino svarbiomis. Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, kad procesas gali būti atnaujintas dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik dėl esminio materialinės, o ne procesinės teisės normų pažeidimo. Išnagrinėjus bylos medžiagą, pateiktus prašymus dėl proceso atnaujinimo, darytina išvada, kad nepateikti jokie akivaizdūs įrodymai, jog šioje administracinėje byloje teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, padarė esminį tokių normų pažeidimą, nesivadovavo materialinės teisės taikymo tikslais. Todėl konstatuotina, kad pareiškėjai nepagrindė proceso atnaujinimo šioje administracinėje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.
Prašymas atnaujinti procesą taip pat buvo grindžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktas numato, kad procesas administracinėje byloje gali būti atnaujinamas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Atsižvelgiant į šios teisės normos turinį pažymėtina, jog procesas administracinėje byloje remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte nurodytu pagrindu gali būti atnaujintas tik esant objektyviai būtinybei užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką. Vadovaujantis ABTĮ 157 straipsnio 2 dalimi, ši būtinybė turi būti pagrįsta atitinkamais įrodymais (nuorodomis į įvairiose administracinėse bylose priimtus atitinkamus vienodos administracinių teismų praktikos formavimui svarbius administracinių teismų sprendimus, nutartis ir pan.). Be to, reikia turėti omenyje, kad teismas, nagrinėdamas bylą, teisės normas taiko atsižvelgdamas ir įvertindamas nustatytas konkrečios bylos faktines aplinkybes, todėl kiekvienas teismo pateiktas teisės normų aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste. Įvertinus pareiškėjų nurodytose nutartyse nagrinėtus teisės klausimus ir tokių bylų faktines aplinkybes, pažymėtina, kad tiek minėtos aplinkybės, tiek ir bylose padarytos išvados neturi įtakos nagrinėjamos bylos klausimams. Todėl pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nukrypta nuo pareiškėjų nurodytos suformuotos administracinių teismų praktikos, nėra.
Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-1661/2008 pareiškėjų 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl procesą atsisakytina atnaujinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje A438 – 1661/2008 pagal pareiškėjų 702-osios gyvenamųjų namų statybos bendrijos, visuomeninės organizacijos „Miško ir kraštovaizdžio apsauga“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.
Nutartis neskundžiama.