Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Virginija Baškienė, sekretoriaujant Agnietei Garbaliauskaitei, dalyvaujant ieškovei M. Š., jos atstovams advokatei G. K. ir advokato padėjėjui Rūtiliui A. S., atsakovo atstovui M. B., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl pripažinimo nuomininko šeimos nariu ir nuomos sutarties pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad: butas su rūsiu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (b.l.68); 1990-04-04 Kauno miesto Panemunės rajono LDT VK išdavė gyvenamosios patalpos orderį Nr.201, kurio pagrindu bute (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko teisėmis buvo leista apsigyventi K. T. (b.l.71); 1999-01-20 su K. T. neterminuotam naudojimui buvo sudaryta gyvenamosios patalpos – 30,17kv.m bendro ploto, vieno kambario buto (duomenys neskelbtini), valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis (b.l.69,70); 2014-08-31 K. T., kuris buvo išsituokęs nuo 1981-12-09, mirė (b.l.72,90); ieškovė M. Š. savo gyvenamąją vietą nuo 1998-07-23 yra deklaravusi (duomenys neskelbtini), ir šią savo gyvenamąją vietą ji nurodydavo sudaromose sutartyse, gydymo įstaigoje (b.l.8,10,11,82,107); Kauno miesto savivaldybės administracijos Gyvenamojo fondo administravimo skyrius neturi duomenų kokiu pagrindu ieškovė yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą tuo adresu, nes tuo metu deklaravimo funkcijas vykdė policijos komisariatų poskyriai (b.l.97-99); ieškovė M. Š. yra našlė nuo 1983-09-07, nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi ir neturėjo (b.l.85-89,108); UAB „Kauno komunalinis ir butų ūkis“ yra tikrinęs gyvenamąsias patalpas (duomenys neskelbtini), ir nustatė: 2012-04-18 akte Nr.518, kad bute gyvena ieškovė M. Š. su sugyventiniu K. T., butas tvarkingas, skaitikliai plombuoti, plombos tvarkingos, bute pakeista santechnika, o tai, M. Š. teigimu, atliko jos sūnus; 2014-12-18 akte Nr.6491, kad bute gyvena ieškovė M. Š., jos sugyventinis K. T. mirė 2014-08-31, butas tvarkingas, nors jam seniai reikalingas remontas, vamzdynas pakeistas, buto techninis stovis patenkinamas (b.l.104,105,113); 2014-09-10 ieškovė kreipėsi į atsakovo Gyvenamojo fondo administravimo skyrių dėl nuomos sutarties pakeitimo, o šis nurodė šį klausimą galėsiantis spręsti pateikus teismo sprendimą, jog ieškovė buvo nuomininko K. T. šeimos narė (sugyventinė) (b.l.9); ieškovė yra pateikusi kvitus apie mokesčių už ryšio paslaugas mokėjimą, buto (duomenys neskelbtini), nuomos ir komunalinių paslaugų mokėjimą, išperkamosios nuomos sutarties su UAB „SNORO lizingas“ sudarymą ir įmokų pagal šią sutartį mokėjimą bei kt. su ginčo butu susijusius dokumentus (b.l.14-51,54-57,91-93); byloje pateiktos nuotraukos, kuriose ieškovės teigimu užfiksuotas jos ir K. T. dalyvavimas krikštynose bei laidotuvėse (b.l.53,106); ieškovė siūlė atsakovui sudaryti taikos sutartį, tačiau tokia sutartis nebuvo sudaryta (b.l.109-112).

Kaip matyti, byloje ginčas kilo iš savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos teisinių santykių – dėl ieškovės pripažinimo dabar jau mirusio K. T., kuris buvo savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nuomininku, šeimos nariu ir jos teisės reikalauti, kad su ja būtų sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis.

Kadangi ieškovė nurodo, jog ginčo bute gyvena nuo 1990 m. ir niekur iš jo nebuvo išsikėlusi, o jos gyvenamoji vieta ginčo buto adresu deklaruota nuo 1998-07-23, tai ieškinys nagrinėtinas pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinio kodekso normas, nes nuomos teisiniai santykiai tarp nuomininko K. T., Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės kaip nuomininko K. T. sugyventinės atsirado iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo, bet teisės ir pareigos, atsiradę iš šių santykių, įgyvendinamos šiuo metu, tai yra galiojant 2000 m. Civiliniam kodeksui (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2d.).

1964 m. Civilinis kodeksas numatė, kad nuomininko šeimos nariais teismine tvarka gali būti pripažinti sugyventiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį (1964 m. CK 329 str. 3d). Šiuo metu galiojantis CK numato, jog nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis), o valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį) (CK 6.588 str. 1d., 6.590 str.2d.). Taigi, nuomininko sugyventinis priskiriamas prie nuomininko šeimos narių, tačiau tam jis turi įrodyti, jog gyvenamojoje patalpoje jis tokiomis teisėmis apsigyveno (CK 6.588 str. 1d.). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sugyventinis tai faktinis sutuoktinis, kurio faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį – jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t.y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka (LAT nutartis Nr.3K-3-871/1999).

Ieškovė reikalavimą pripažinti ją 2014-08-31 mirusio K. T. šeimos nare grindžia savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis, liudytojų L. M., A. G., V. Z., L. L., R. S. Šiukščiaus parodymais, kuriais iš esmės netikėti teismas neturi pagrindo, juolab, kad liudininkai L. M., V. Z. yra ginčo buto kaimynai, A. G. yra K. T. buvęs bendradarbis, taigi, šie liudininkai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, kad visų liudininkų byloje duoti parodymai buvo nuoseklūs, neprieštaringi ir visi jie patvirtino ieškovės bei ginčo buto pagrindinio nuomininko K. T. ne itin turtingą, tačiau bendrą, draugišką gyvenimą vieningoje šeimoje kaip sutuoktinių, jų bendrą ūkio vedimą (CPK 185 str.). Be to, kaimynai liudininkai pripažino, jog jiems buvo netikėta sužinoti, kad ieškovė ir K. T. nėra susituokę, nes kaimynai neabejojo juos buvus sutuoktiniais. Ieškovės pateikti į bylą rašytiniai įrodymai apie ieškovės 2002 m. išsimokėtinai pirktą šaldytuvą, įmokų už jį, taip pat už mobilaus ryšio paslaugas mokėjimas tiesiogiai nepatvirtina ieškovės buvimo K. T. sugyventine, tačiau mokesčių už komunalines paslaugas bei nuomą kvituose nurodyta, kad bute yra du gyventojai, o duomenų, jog be ieškovės ir K. T. ginčo bute gyveno kas nors kitas, byloje nėra (b.l.14-51,54-57,91-93). Ieškovės pateiktos nuotraukos, kuriose ji nurodo esanti su K. T. krikštynose bei laidotuvėse, taip pat neleidžia padaryti vienareikšmiškos išvados apie buvimą sugyventiniais, bet tokiuose įvykiuose įprastai dalyvauja giminės, artimieji ir šeimos nariai, todėl, įvertinus juos su aukščiau nurodytų liudytojų parodymais, matyti, jog šie įrodymai ne tik neprieštarauja, bet netiesiogiai patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos ir K. T. šeiminių santykių (CPK 177, 185 str.). Duomenų apie ieškovės turėtą kitą gyvenamąją vietą ar negyvenimą ginčo gyvenamojoje patalpoje nuo 1990 m. ar nuo 1998 m. byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs ar ginčijęs ieškovės apsigyvenimą bei prisiregistravimą ginčo bute nuo 1995 m., kai atsakovas į ginčo butą įgijo nuosavybės teises (CPK 177 str., b.l.68). Atsakovo argumentai, kad K. T. nepripažino ieškovės savo šeimos nare, atmestini, nes: ieškovė paaiškino neįteisinusi santykių su K. T., kadangi nemanė pergyvensianti K. T., kuris buvo už ją jaunesnis; be pagrindinio buto nuomininko sutikimo ieškovė nebūtų galėjusi prisiregistruoti ginčo bute; ginčo bute ne tik yra deklaruota ieškovės gyvenamoji vieta, bet ir buto mokesčiai buvo mokami už du asmenis, o duomenų apie kitų asmenų gyvenamosios vietos deklaravimą ginčo bute arba gyvenimą jame nėra; liudininkai patvirtino šeiminių santykių buvimą tarp ieškovės ir ginčo buto pagrindinio nuomininko K. T. (CPK 177, 178, 185 str.). Teismo ištirti rašytiniai įrodymai, nuotraukos, ieškovės ir jos atstovų paaiškinimai, visų aukščiau nurodytų liudytojų parodymai, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė daugiau kaip 20 metų buvo buto (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko K. T., mirusio 2014-08-31, sugyventinė, juos siejo bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, bendras ūkis, todėl ji laikytina K. T. šeimos nare gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme (1964 m. CK 329 str. 3d., 2000 m. CK 6.588 str. 1d., CPK 177, 178, 185 str.).

Gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariai turi tokias pačias teises ir pareigas, kylančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir nuomininkas, o pirminis nuomininkas gali būti pakeistas kitu, kai taip susitaria nuomininkas bei jo šeimos nariai, taip pat tokia pat tvarka gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus (2000 m. CK 6.589 str. 1d., 6.602 str. 1,2d.). Gyvendama su K. T. jo gautame ginčo bute daugiau nei 20 metų kaip sugyventinė, ieškovė M. Š. įgijo K. T. šeimos nario teisinį statusą ir tokias pat teises kaip pradinis nuomininkas, todėl ji pagrįstai galėjo tikėtis, kad jos įgytos civilinės teisės bei pareigos išliks ateityje, o ieškovės teisių gynimas atitinka teisėtų lūkesčių principą (CPK 185 str.). Nors K. T. mirus ieškovės bei K. T. kaip sugyventinių santykiai pasibaigė, tačiau fiziniai asmenys, net ir nustoję būti nuomininko šeimos nariais, bet toliau gyvenantys nuomojamoje patalpoje, turi tokias pat teises bei pareigas kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai, taigi, ieškovė turi teisę reikalauti pripažinti ją nuomininke ir sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį (1964 m. CK 330 str. 2d., 2000 m. CK 6.602 str. 2d.).

Atsakovo nurodyti argumentai dėl ieškovės reikalavimo įpareigoti sudaryti su ja ginčo buto nuomos sutartį atmestini, nes: CK normos numato pagrindinio nuomininko teisę apgyvendinti savivaldybės gyvenamojoje patalpoje savo sutuoktinį (sugyventinį), sutinkant kitiems pilnamečiams šeimos nariams, tokia nuomininko teisė yra numatyta 1999-01-20 atsakovo bei ginčo buto nuomininko K. T. gyvenamosios patalpos nuomos sutartyje /3.1. punktas/, taigi, atsakovo leidimo ar sutikimo tam nereikia, o K. T. šia teise buvo pasinaudojęs, nes be jo sutikimo ieškovė negalėjo būti deklaruota ir, juolab, gyventi ginčo patalpoje, o jos gyvenimą vienoje šeimoje su K. T. patvirtino liudininkai (CK 6.590 str. 2d.); nuomojamoje patalpoje gyvenantys nuomininko šeimos nariai ir buvę šeimos nariai turi tokias pat teises bei pareigas kaip nuomininkas ir jo šeimos nariai, taip pat ir pakeisti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį nuomininkui mirus, o ieškovė per įstatymo nustatytą terminą tokį prašymą atsakovui pateikė (CK 6.589, 6.602 str., b.l.9); nuomotojas privalo vykdyti įstatymuose nustatytas pareigas dėl butų nuomos, todėl jo pasirinkimo teisė dėl nuomos sutarčių sudarymo nėra absoliuti, o ribojama įstatymuose nustatytų reikalavimų (Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 1d. 1,2p., 6 str. 15p., Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įgyvendinimo įstatymo 2 str.); dėl buto priskyrimo socialiniam būstui, tai atsakovas nepateikė duomenų apie ginčo butui taikomą socialinio būsto statusą, o kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nagrinėjant iš socialinių gyvenamųjų patalpų nuomos teisinių santykių kylančius ginčus, svarbus jų kilimo – nuomos sutarties sudarymo momentas, nes socialinio būsto nuomos sutarties sudarymo, vykdymo, nutraukimo tvarkos bei sąlygų reguliavimas keitėsi – Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą nuo 2003-01-01 pervadinus Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu, įtvirtintos pakitusios normos dėl savivaldybės butų fondo ir jam priklausančių gyvenamųjų patalpų teisinio statuso, dėl reikalavimų bei sąlygų nuomos teisiniams santykiams sukurti, palaikyti ir nutraukti, nuostatos dėl turinčių teisę į gyvenamųjų patalpų nuomą subjektų, nuomos santykių šalių teisių ir pareigų turinio, nuomos terminų, dėl nuomos santykių pasibaigimo pagrindų, todėl minėto įstatymo nuostatų skirtingų redakcijų taikymas priklauso nuo momento kada nuomotojas (savivaldybė) ir nuomininkas (fizinis asmuo, šioje byloje K. T.) sudarė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį. Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įgyvendinimo įstatymo 2 str. (paskutinė redakcija galioja nuo 2015-01-01) nurodyta, kad asmenims, kuriems yra išnuomotos savivaldybės gyvenamosios patalpos pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą, Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatyme nustatytas socialinio būsto naudingojo ploto normatyvas ir šio būsto nuomos sąlygos netaikomi ir dėl to nuomos sutartis nekeičiama, išskyrus Civiliniame kodekse nustatytus atvejus. Šia teisės norma gyvenamųjų patalpų teisiniams nuomos santykiams, atsiradusiems iki 2003-01-01, valstybė užtikrino status quo bei jos prisiimtų įsipareigojimų pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą tęstinumą, todėl iki to laiko sudarytos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pagrindu būstą nuomojantys asmenys neturi pareigos savivaldybei teikti duomenų apie turtą ir pajamas, šiems asmenims nuomos sutartis negali būti nutraukta dėl turimo turto ar pajamų viršijimo. Taigi, gyvenamųjų patalpų nuomininkų teisė į nuomojamas patalpas pagal Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo nuostatas neturi tokio pobūdžio ribojimų, taikomų gyvenamųjų patalpų nuomos sutartims, sudarytoms po 2003-01-01 (LAT 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-110/2012).

Šioje byloje kaip ir aukščiau minėtoje LAT nutartyje nustatytas ilgalaikis ieškovės ryšys su ginčo būstu – ieškovė jame gyvena ir yra deklaravusi gyvenamąją vietą nuo 1998 m., ginčo bute ieškovė gyvena kaip pagrindinio nuomininko šeimos narys, kito būsto neturi, įrodymų apie mokesčių nemokėjimą nėra, todėl pripažintina, kad ji ginčo patalpose gyvena teisėtai. Kadangi pagrindinis buto (duomenys neskelbtini), nuomininkas K. T. yra miręs, tai, patenkinus reikalavimą dėl ieškovės pripažinimo K. T. šeimos nare – sugyventine, atsižvelgus į ieškovės ryšio su ginčo patalpa teisėtumą, trukmę, susiklosčiusius nuomos santykius, kurių negalima prilyginti socialinio būsto nuomos santykiams, laikytina, jog yra pakankamas pagrindas tenkinti ir ieškovės reikalavimą įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti 30,17kv.m ploto, 1 kambario buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove M. Š., todėl šis reikalavimas tenkintinas (1964 m. CK 329 str. 3d. 2000 m. CK 6.588 str. 4d., 6.589 str., 6.598 str. 1d., 6.602 str., CPK 177, 178, 185 str., LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1079/2010).

Tenkinus ieškinio reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo: ieškovei – 41,99 Eur arba 145,-Lt žyminis mokestis ir 202,73 Eur arba 700,-Lt advokato atstovavimo išlaidos; išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes jis yra atleistas nuo tokių išlaidų valstybei mokėjimo (CPK 79 str., 80 str. 1d. 5p., 83 str. 1d. 5p., 85 str. 1d. 10p., 88 str. 1d. 3,6p., 93 str. 1d., 96 str. 1d., 98 str., b.l.2,81).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovę M. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) K. T., mirusio 2014-08-31, šeimos nare.

Įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę (kodas 111106319) sudaryti buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį su ieškove M. Š. (a.k(duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės (įmonės kodas 111106319, buveinė Kaune, Laisvės al.96, atsiskaitomosios sąskaitos Nr.LT444010042500010078 AB DNB banke) ieškovei M. Š. (a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 41,99 Eur (keturiasdešimt vieno euro 99ct) arba 145,-Lt žyminį mokestį ir 202,73 Eur (dviejų šimtų dviejų eurų 73ct) arba 700,-Lt advokato atstovavimo išlaidas.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.