Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

6. 2024-02-19 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau - ERT) atsakydama į 2023-11-22 Seimo Ekonomikos komiteto įpareigojimą pateikė raštą Nr. R2-(VTGI)-1215, kuriame aiškiai nurodyta, jog <....> į nacionalinę teisę, o konkrečiai - į EEĮ 47 straipsnio 3 dalį neperkėlus Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties, leidusios nukrypti nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, EEĮ 47 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-15 iki 2023-05-31) suteikė joje nurodytiems vartotojams teisę be jokių piniginių ribojimų (mokesčių, netesybų ar kt.) nutraukti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo - pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais <...>. Atsakovės vertinimu su atsakove sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9 punkte, 6.12 punkte ir fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygos, 4.1 punkte numatyta sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarka prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent EEĮ 47 straipsnio 3 daliai, Direktyvos 12 straipsnio 2 daliai, 2010-02-11 Lietuvos Respublikos Energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų taisyklių dėl elektros energijos tiekimo ir naudojimo 28 punktui, todėl turi būti pripažintos negaliojančiomis.

8. Ieškovės vertinimu Sutarčiai taikomi EEĮ 47 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 28 punktas nedraudė šalims susitarti dėl Sutarties nutraukimo mokesčio grąžinimo tuo atveju, jeigu Sutartis, nesant nepriklausomo elektros energijos tiekėjo (ieškovės) kaltės, vienašaliu vartotojo (atsakovės) sprendimu bus nutraukta iki joje nurodyto šalių sulygto elektros energijos pardavimo laikotarpio pabaigos, tokiu būdu atlyginant ieškovės dėl Sutarties pirmalaikio nutraukimo patirtus nuostolius. Ieškovės vertinimu, nustatytu reguliavimu nebuvo draudžiama šalims susitarti dėl vartotojo pareigos atlyginti tiekėjo patirtus nuostolius (Sutarties atveju - sumokant šalių iš anksto sulygtą Sutarties nutraukimo mokestį). Sutartis buvo sudaryta nesant jokių teisinių kliūčių joje numatyti atsakovės pareigą atlyginti ieškovės patirtus nuostolius sumokant šalių iš anksto sulygtą Sutarties nutraukimo mokestį. Atitinkamai, atsakovės teiginiai, kad Sutarties nuostatos dėl jos nutraukimo mokesčio taikymo tvarkos ir sąlygų negalioja, yra nepagrįsti, nes Sutarties sudarymo metu jokie teisės aktai nenumatė šalims draudimo susitarti dėl tokio ieškovės nuostolių kompensavimo mechanizmo.

9. Sutarčiai taikytinas EEĮ 47 straipsnio 3 dalies 2021-06-30 pakeitimas Nr. XIV-483 buvo atliktas, siekiant tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 1 ir 2 dalis į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę. Todėl Direktyva šiuo atveju yra reikšmingas šaltinis, leidžiantis atskleisti Lietuvos Respublikos teisės normų esmę, kontekstą bei tikslus. Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje pateikti paaiškinimai, leidžia teigti, kad nuostolių atlyginimui skirtos sumos Sutarties nutraukimo atveju yra leistinos netgi sutartyse su buitiniais vartotojais ir mažomis bei labai mažomis įmonėmis. Direktyvos 12 straipsnio 3 dalis, leidžianti tiekėjams terminuotose fiksuotos kainos elektros energijos tiekimo sutartyse su mažomis ir labai mažomis įmonėmis numatyti tiekėjo tiesioginiais ekonominiais nuostoliais grindžiamą sutarties pirmalaikio nutraukimo mokestį, Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje buvo įgyvendinta visa apimtimi, nors ir neperkelta tiesiogiai. Direktyva nėra siekiama uždrausti bet kokius mokėjimus ar kompensacijas pagal elektros energijos tiekimo sutartis. Atsakovės nurodoma jos teisė vienašališkai ir neatlygintinai nutraukti Sutartį nėra absoliuti ir neatleidžia atsakovės nuo pareigos sumokėti ieškovei už jos suteiktas paslaugas ir atlyginti ieškovės patirtus nuostolius dėl pirmalaikio Sutarties nutraukimo atsakovės vienašaliu sprendimu, kurie apskaičiuojami Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Ieškovės vertinimu Sutarties sudarymo metu ieškovė ir atsakovė turėjo neabejotiną teisę sulygti dėl privalomų netesybų (Sutarties atveju - sumokant šalių iš anksto sulygtą Sutarties nutraukimo mokestį), taikomų atsakovei vienašališkai nutraukiant ilgalaikę fiksuotos kainos Sutartį, vadovaujantis tuo metu galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalimi ir CK 6.71-6.75 straipsnio nuostatomis, kuriomis įgyvendinama Direktyvos 12 straipsnio 3 dalis.

11. Nesutinka su atsakove, kad atsakovei nebuvo žinomos sutarties sudarymo, nutraukimo sąlygos, kad ieškovės prašomos priteisti netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į prievolės pobūdį ir teisinį reglamentavimą. Ieškovės vertinimu, nėra pagrindo mažinti prašomą priteisti Sutarties nutraukimo mokestį, kuris yra abiejų šalių (verslininkų) susitarimas dėl tiesioginių iš anksto numatytų ieškovės nuostolių atlyginimo atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį prieš terminą. Jis visapusiškai atitinka įprastinę fiksuotų elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarčių praktiką. Šalys dėl Sutarties nutraukimo mokesčio susitarė išimtinai dėl to, kad buvo sudaryta Sutartis, numatanti fiksuotą elektros energijos kainą, nepaisant to, kokia tuo metu elektros energijos kaina rinkoje. Sutarties sudarymo metu elektros energijos rinkoje buvo susiklosčiusi išskirtinė situacija - elektros energijos kainos rinkoje, palyginus su ankstesniais laikotarpiais, buvo ženkliai išaugusios. Tokiu išskirtiniu laikotarpiu sudarytos Sutarties sąlygos atskleidžia esminį atsakovės siekį Sutarties sudarymo metu - apsisaugoti nuo elektros energijos kainų svyravimo rinkoje, tai yra, užsitikrinti, jog atitinkamas elektros energijos kiekis jai bus nepertraukiamai tiekiamas už fiksuotą kainą visą 120 mėnesių laikotarpį. Toks atsakovės sprendimas buvo logiškas, įvertinus atsakovės poreikį valdyti savo verslo riziką ilguoju laikotarpiu. Kiekvienas vartotojas yra laisvas ne tik pasirinkti tiekėją, bet ir atitinkamo tiekėjo siūlomą konkretų elektros energijos tiekimo produktą, kuris labiausiai atitiktų vartotojo poreikius, lūkesčius ir interesus. Atsakovė galėjo pasirinkti tiek trumpesnio laikotarpio fiksuotos elektros energijos kainos pirkimo-pardavimo sutartį, tiek elektros energijos pirkimo-pardavimo biržos kaina sutartį. Atsakovė pasirinko sudaryti fiksuotos elektros energijos pirkimo-pardavimo kainos sutartį 120 mėnesių laikotarpiui kaip tuo metu labiausiai atitinkančią jos interesus. Abi šalys susitarė dėl Sutarties nutraukimo mokesčio taikymo, šio mokesčio apskaičiavimo formulės, todėl pasirašant Sutartį atsakovei buvo žinoma, kokio dydžio iš anksto aptartus ieškovės nuostolius jai teks atlyginti prieš terminą nutraukus Sutartį, todėl reikalavimas sumažinti netesybas yra visiškai nepagrįstas. Be to, nepagrįsti atsakovės argumentai, kad tiekėjui yra nustatyta pareiga kiekvienu Sutarties nutraukimo atveju surinkti ir vartotojui pateikti konkrečius tiekėjo patirtus nuostolius pagrindžiančius dokumentus.

12. 2024-07-24 ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus, duomenis, nurodydama, kad ieškovė, siekdama tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl elektros energijos tiekimo atsakovei 10 metų 3 mėnesių laikotarpiu už fiksuotą 214,92 Eur/MWh kainą, privalėjo apsidrausti nuo elektros energijos rinkos kainos svyravimų. Sutarties specialiosiose sąlygose yra numatyta, kad sutartu elektros energijos pardavimo laikotarpiu į atsakovės objektus bus patiektas 2122 MWh elektros energijos kiekis, numatant diferencijuotą tiekimo režimą kiekvienam kalendoriniam mėnesiui, atitinkanti atsakovės elektros energijos bazinio (nuolatinio) vartojimo kiekius. Šalys taip pat susitarė, kad elektros energijos vartojimo atsakovės objektuose papildomam vartojimui užtikrinti, t. y. atsakovei suvartojant didesnį už fiksuotą mėnesinį elektros energijos kiekį, ieškovė papildomą elektros energijos kiekį patieks už „Nord Pool“ elektros energijos biržos Lietuvos kainų zonos kainą atitinkamą valandą pridėjus 11,00 Eur/MWh elektros energijos tiekimo paslaugos kainą.

13. Tam, kad galėtų įvykdyti šį įsipareigojimą, ieškovė su patronuojančia bendrove „Eesti Energia“ AS sulygo dėl ateities sandorio atsakovei tiekiamos elektros energijos kainos svyravimams kompensuoti. Prekyba ateities sandoriais tarp ieškovės ir „Eesti Energia“ AS vykdoma Energijos finansinių priemonių pagrindinės sutarties (Pagrindinė sutartis) pagrindu. Ieškovei ir atsakovei 2022-09-28 sudarius Sutartį, ieškovė tą pačią dieną kreipėsi į „Eesti Energia“ AS dėl Sutarčiai vykdyti reikalingo viso elektros energijos kiekio kainos draudimo. 2022-10-03 gautas „Eesti Energia“ AS patvirtinimas („Finansinės energijos pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas“), jog ieškovė sėkmingai sudarė ateities sandorį pagal Pagrindinę sutartį dėl 2 122 MWh elektros energijos kiekio išvestinės finansinės priemonės – kainos draudimo, šį kiekį išdalinant laikotarpiui nuo 2022-10-01iki 2032-12-31 pagal atsakovės elektros energijos vartojimo poreikį kiekvienam mėnesiui (kaip numatyta Sutartyje) už fiksuotą 163,9670 Eur/MWh kainą. Atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį nuo 2024-01-01 ieškovė liko įsipareigojusi „Eesti Energia“ AS už atsakovei apdraustą elektros energijos kainą sumokėti 305 470,52 Eur sumą, nepadengtą jokiais atsakovės mokėjimais. Siekdama maksimaliai sumažinti dėl Sutarties nutraukimo patiriamą nuostolį atsakovei nutraukus Sutartį, ieškovė kreipėsi į „Eesti Energia“ AS dėl įsigyto ateities sandorio (elektros energijos kainos draudimo išpirkimo). 2024-01-09 gautas „Eesti Energia“ AS patvirtinimas („Finansinės energijos pagrindinės sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinimas“), jog sėkmingai sudarytas ateities sandorio išpirkimas už 67,1183 Eur/MWh kainą. Ateities sandorio išpirkimo, kaip ir įsigijimo, kaina fiksuota pagal tuo metu aktualias energijos išteklių kainas Baltijos šalių rinkose, įvertinus „Eesti Energia“ AS patiriamas sąnaudas elektros energijos pokyčio rizikų perdraudimui „Nasdaq“ ateities sandorių biržoje. Ieškovė Sutarties tinkamam įvykdymui užtikrinti būtiną elektros energijos kainos draudimo ateities sandorį 2022-10-03 iš „Eesti Energia“ AS įsigijo už 163,9670 Eur/MWh, o 2024-01-19 nepanaudotą ateities sandorio dalį, lygią dėl Sutarties pirmalaikio nutraukimo atsakovės nebenupirktam elektros energijos kiekiui, pardavė atgal „Eesti Energia“ AS jau tik už 67,1183 Eur/MWh. Vien elektros energijos rinkos išvestinės finansinės priemonės, skirtos Sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti, įsigijimo ir nepanaudoto kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su „Eesti Energia“ AS nuostoliai, kuriuos patyrė ieškovė sudaro 180 429,13 Eur. Tačiau šie nuostoliai neapima kitų į mažmeninės rinkos kainą, nurodytą Sutartyje, įskaičiuotų pastovių ir kintamų ieškovės veiklos kaštų (OPEX), kurie atsiranda vykdant Sutartyje numatytus įsipareigojimus (pvz., darbuotojų atlyginimai, įmonės finansinių įsipareigojimų vykdymo išlaidos, administraciniai kaštai ir t. t.). Ieškovė visus su jos administravimu ir vykdymu susijusius kaštus išdalijo visam 10 m. 3 mėn. laikotarpiui ir nuo Sutarties nutraukimo dienos visos šios išlaidos nebegalės būti apmokėtos iš pagal Sutartį gautų mokėjimų, todėl jos turi būti atlygintos pritaikius Sutarties nutraukimo mokestį, kuris sudaro 240 237,58 Eur.

14. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2022-09-28 sudarė Elektros energijos pirkimo -pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria šalys sutarė dėl elektros energijos tiekimo atsakovei priklausantiems ir naudojamiems objektams. Pardavimo laikotarpio pradžia - 2022-10-01, pardavimo laikotarpio pabaiga - 2032-12-31, nustatytas fiksuotos kainos pirkimo kiekis - 2122.00 MWh, fiksuota kaina - 214.92 Eur/MWh ir kt. Nurodomi sutarties priedai, kurie yra šios Sutarties neatsiejama dalis, pasiekiami nuorodose konkrečiose nuorodose. 1) Priedas 1.1.1 „Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros)“ sąlygos, www.enefit.lt/fiksuotos_ir_birzos_kainos_elektros_energijos_pirkimo_sprendimas.pdf; 2) Priedas 1.1.2. „Elektros energijos pirkimo - pardavimo bendrosios sąlygos“ ; www.enefit.lt/elektros_energijos_pirkimo_bendrosios_salygos.pdf.; 3) Priedas 1.1.3 „Bendrosios žaliosios elektros energijos pirkimo - pardavimo ir žaliosios elektros energijos prekių ženklo naudojimo sąlygos“; 4) Priedas 1.1.4. „Objektų sąrašas“. Trečio priedo nuoroda : www.enefit.lt/bendrosios_zaliosios_elektros_energijos_pirkimo_salygos.pdf.

15. Remiantis Sutarties priedu „Elektros energijos pirkimo - pardavimo bendrosios sąlygos“ (toliau – Bendrosios sąlygos) šalys 6.6.3 punkte susitarė, kad kiekviena šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį raštu įspėjusi apie tai kitą šalį prieš 21 (dvidešimt vieną) kalendorinę dieną; 6.7 punkte susitarė, kad Sutartis pasibaigia: Šalių rašytiniu susitarimu; Sutartyje ir/arba taikytinuose teisės aktuose numatytais atvejais nutraukus Sutartį vienos iš Šalių pareiškimu; Bendrųjų sąlygų 2.5 punkte nustatyta tvarka. 6.9 punkte šalys susitarė, kad Pirkėjas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti Sutartį, apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuodamas Pardavėją raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių Šalys pažymi, kad Sutarties nutraukimo mokestis turi būti Pirkėjo sumokėtas Pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarties 6.12 punkte šalys susitarė, kad sutarčiai pasibaigus sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais arba jei pardavėjas nutraukia sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio.

16. Bylos duomenimis 2023-11-29 atsakovė UAB „Alda Silver“ kreipėsi į ieškovę su prašymu/pranešimu, kuriuo informavo, jog remiantis EEĮ 47 straipsnio 3 dalimi, vienašališkai ir neatlygintinai nutraukia elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „Enefit“ nuo 2024-01-01. 2023-12-28 raštu ieškovė pareikalavo raštu patvirtinti, kad atsakovė vienašališkai nutraukia Sutartį nuo 2024-01-01 ir sutinka sumokėti Pardavėjui Produkto sąlygų 5.1 punkte nustatyto dydžio Sutarties nutraukimo mokestį. 2023-12-19 raštu, atsakovė patvirtino savo apsisprendimą nutraukti sutartį remiantis EEĮ 47 straipsnio 3 dalimi ir atsisakė apmokėti reikalaujamą sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė pateikė duomenis iš Registrų centro, kad pagal Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatymo 3 straipsnį yra priskiriama mažų ir labai mažų įmonių kategorijai. Dėl šių aplinkybių tarp šalių ginčo nekyla. Byloje pateikta UAB „Enefit“ 2023-12-28 PVM sąskaita išrašyta atsakovei UAB „Alda Silver“ už laikotarpį nuo 2024-01-01 iki 2032-12-31 240237,58 Eur sumai.

17. Ieškovės ir atsakovės ginčas kilo dėl sudarytos 2022-09-28 elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovei pagal šią Sutartį bei Sutarties sudarymo metu galiojusį teisinį reguliavimą kyla pareiga sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Atsakovė priešieškiniu įrodinėjo, kad Sutarties ir jos priedo sąlygos, susijusios su Sutarties nutraukimo mokesčiu, negali būti taikomos, šios sąlygos pripažintinos negaliojančiomis kaip prieštaraujančios įstatymo imperatyvui.

18. Ieškovės atstovai teismo posėdžių metu palaikė argumentus nurodytus procesiniuose dokumentuose ir papildomai paaiškino, kad atsakovė laisva valia sudarė Sutartį, suprato jos esmę. Ieškovė taip pat įsivertino, kad yra fiksuojama dešimties metų trijų mėnesių laikotarpiui elektros kaina ir fiksuojamas laikotarpis nepriklausomai nuo to, kas vyksta rinkoje. Ieškovė prisiėmė visą riziką dėl kainų kitimo. Ieškovė, siekdama nepatirti nuostolių užsitikrino sandorio draudimą su motinine įmone „Eesti Energia“ AS užsitikrino kainos augimo draudimą. Neapsidraudus įvykdyti Sutarties nebūtų buvę įmanoma įvykdyti dėl kainų šuolių. Kitos galimybės apsidrausti kainą, ieškovė neturėjo. Įmonė „Eesti Energia“ AS perdraudžia sudarytus ateities sandorius tarptautinėje biržoje. UAB „Enefit“ dėl kapitalo nepakankamumo neturėjo galimybės apsidrausti kainą tiesiogiai biržoje. Jei atsakovė būtų sąžiningai vykdžiusi Sutartį ir jos nenutraukusi tokių pasekmių nebūtų kilę. Atsakovė savo iniciatyva Sutartį nutraukė 2024-01-01 prieš terminą, todėl atsižvelgiant į Sutarties sąlygas atsakovei kilo pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį. Kaip apskaičiuojamas sutarties nutraukimo mokestis atsakovei buvo žinoma. Pagal Fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų, kurios yra neatsiejama Sutarties dalis, 4.1. punktą Sutarčiai pasibaigus Bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, Sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš Sutartyje nustatyto Fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš Sutartyje nustatytos Fiksuotos kainos padaugintos iš koeficiento 0,6. Atsakovei Sutarties vykdymas buvo nebenaudingas dėl kritusių elektros kainų. Atsakovei nebuvo jokio pagrindo Sutartį nutraukti dėl neteisėtų ieškovės veiksmų.

19. Nurodė, kad ieškovė į bylą pateikė papildomus įrodymus, 2014-12-30 sudarytą sutartį tarp „Eesti Energia“ AS ir UAB „Enefit“ iš kurios matyti tarpusavio prekiavimas ateities sandoriais. Visą Sutarties vykdymo laikotarpį atsakovė vartojo energiją, mokėjo nustatytą kainą, jokių klausimų dėl kainos draudimo nekėlė, ginčų nekilo. Ieškovė pasidengdavo savo veiklos kaštus, mokėjo už įsigytą elektros energiją rinkoje ir mokėjo draudimą „Eesti Energia“ AS. Ieškovė buvo prisiėmusi riziką dešimties metų laikotarpiui ir toliau turėjo mokėti už kainos draudimą. Todėl ieškovė kreipėsi „Eesti Energia“ AS ir 2024 m. paprašė išpirkti likusią dalį ateities sandorio. Elektros kaina nuo 2022 m. (163, 96 Eur) buvo pasikeitusi ir „Eesti Energia“ AS sutiko išpirkti ateities sandorį už 67,12 Eur. Vien tik šis skirtumas sudaro 180429,13 Eur. Nurodė, kad pateikė papildomus paaiškinimus ir dokumentus 2024-07-25. Nors buhalteriniuose dokumentuose nėra pateikta duomenų apie atsakovę UAB „Alda Silver“, tačiau nėra galimybės nurodyti kiekvieno vartotojo duomenis nėra įmanoma, yra suteikiami konkretūs kodai vartotojams ir pagal tuos kodus yra fiksuojami atsiskaitymai tarp „Eesti Energia“ AS ir ieškovės. Sąskaitos ir mokėjimai yra susumuojami tarpusavyje kiekvieną mėnesį. Sąskaitoje nėra fiksuojama koks kiekis buvo nupirktas UAB „Alda Silver“ ir už tą kiekį yra sumokėta. Pateiktuose dokumentuose matosi ateities sandorių pavadinimai, kodai, kur lėšos pateko. Faktinius atsiskaitymus už ieškovės ir „Eesti Energia“ AS sudarytus ateities sandorius patvirtina „Eesti Energia“ AS apskaitos bei „Eesti Energia“ AS ir ieškovės buhalteriniai dokumentai. Sutarties nutraukimo mokesčio dalis 180429,13 Eur susidarė dėl kainų skirtumo. Likusi dalis susidaro dėl vykdomos veiklos, vykdomų derybų, komunikacijos, sutarčių administravimo ir kt. Ieškovė atsakovei nutraukus Sutartį nebeturi galimybės pasidengti savo patirtų kaštų. Sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis Sutarties nutraukimo mokestis yra skaičiuojamas atsakovės mokėtą fiksuotą elektros energijos kainą (t. y., 214,92 Eur/MWh = 163,9670 Eur/MWh ateities sandorio kaina + 50,9530 Eur/MWh. Ieškovės taikoma veiklos sąnaudų (OPEX) dedamoji) padauginus iš Sutartyje nustatyto privalomo nupirkti, bet atsakovės nenupirkto elektros energijos kiekio 1 863 MWh ir pritaikius 0,6 koeficientą. Būtent taip gaunamas ieškovės tiesioginius nuostolius sudarantis 240237,58 Eur Sutarties nutraukimo mokestis.

20. Dėl 2024-07-24 pateiktų papildomų dokumentų nurodė, kad dėl laiko stokos neturėjo galimybės išversti, tačiau pvz. pateiktame dokumentų 4 priede, kuriame nurodyta data 2022-10-03, yra pažymėtos, paryškintos 123 eilutės kurios prasideda kodu 428198, su atsakove ir joje numatytai fiksuotai elektros energijos kainai apdrausti. Toliau kodas priskiriamas Lietuvos elektros energijos rinkai, apskaitos kodai, laikotarpiai, kurie yra priskiriami konkrečiai sudarytai Sutarčiai, toliau data, elektros energijos kiekis, kaina, formuojama pagal reikšmes sandorio sudarymo dienai. Matosi kiekvieną mėnesį dešimčiai metų trijų mėnesių laikotarpiui „Eesti Energia“ AS užtikrinama fiksuota kaina 163,97 Eur. Taip pat 8 stulpelyje matosi pateikti kiekiai atsakovei. Sutartyje konkretaus mėnesio vertė yra nurodyta tokia pat. Sutikrinus visus duomenis matoma, kad visą laikotarpį, kiekvieną mėnesį elektros kiekio kaina buvo apdrausta. Iš pateiktų duomenų nėra matyti, kad konkretus kodas yra suteiktas būtent atsakovei, tačiau papildomų duomenų dėl priskirto kodo negali pateikti, prieigos prie duomenų sistemos neturi, šiais duomenimis disponuoja „Eesti Energia“ AS. Tačiau pateikti duomenys, jų sąsajumas patvirtina, kad minėtas kodas sietinas su atsakove.

21. Dėl ieškovės pateiktų paaiškinimų ir papildomų įrodymų atsakovė teismo posėdžio metu papildomai nurodė, kad atsakovės vertinimu pateikti duomenys nepatvirtina, kad suteiktas kodas yra priskirtas būtent atsakovei, kodas nėra identifikuotas, nėra sąsajų su įmonės kodu, sutarties numeriu ar kita, todėl pateiktose lentelėse nurodytas reikšmes nėra galimybės susieti su atsakove. Atsakovė nurodė, kad sudarant Sutartį atsakovė fiziškai Sutarties priedų negavo, atsakovei buvo pateikti du Sutarties lapai.

22. Ieškovės vertinimu šalys Sutartį sudarė gera valia, atsakovei buvo žinomos Sutarties sąlygos, Sutartyje buvo nurodyti priedai, el. prieigos prie Sutarties priedų. Šalys turėjo teisę susitarti, kad nutraukus Sutartį nurodytomis sąlygomis atsakovei teks pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį. Sutarties sudarymo metu 2022-09-28 galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalis nustatė, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo-pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Tačiau nesutinka, kad iki 2023-06-01 galiojusi EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcija draudė susitarimus dėl bet kokių sutarties nutraukimo mokesčių ir (ar) netesybų bet kokia forma. Toks draudimas dėl netesybų atsirado jau po Sutarties su atsakove sudarymo. Ieškovė sudarydama naujas sutartis su kitais klientais konkrečios sąlygos nebenumatė. Tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovei tenka pareiga sumokėti Sutarties nutraukimo mokestį nes vėlesni pakeitimai atgal negalioja.

23. Teismo pažymėtina, kad byloje ieškovė reiškė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol bus išnagrinėta bei priimta nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024. Ieškovė akcentavo, kad šis klausimas Kasaciniame teisme yra nagrinėjamas pirmą kartą, t. y. iki šiol nėra pateikta jokių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų šiuo klausimu. Ieškovės vertinimu vienas iš esminių byloje nagrinėjamų klausimų yra susijęs su tuo ar labai mažoms ir mažoms įmonėms gali būti taikomas elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo mokestis, t. y. šalių sutartos netesybos, skirtos kompensuoti ieškovės patirtus nuostolius dėl pirmalaikio sutarties nutraukimo. Ieškovės atstovų vertinimu civilinę bylą pagal ieškovės kasacinį skundą išnagrinėjus Lietuvos Aukščiausiajame teisme gali būti pateikti kitokie išaiškinimai dėl Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalies nuostatų nei Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-205-407/2024 padarytos išvados, kurios ne tik, kad turės prejudicinę reikšmę šioje byloje, tačiau ir bus privalomos, siekiant bylą išnagrinėti teisingai, pagrįstai ir kt. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgęs į iš esmės skirtingas šalių pozicijas dėl sudarytos sutarties nutraukimo sąlygų, taikytinų įstatymo nuostatų, keliamus teisės aiškinimo klausimus, nuolat akcentuojamą klausimą dėl neišnagrinėto kasacinio skundo, priėmė nutartį atnaujinti bylos nagrinėjimą ir civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdė iki kol bus priimtas procesinis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024.

24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad 2024-10-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 Lietuvos Aukščiausiasis teismas išnagrinėjęs ieškovės kasacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Enefit“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „FishNet“ dėl skolos priteisimo (civilinės bylos Nr. e2A-205-407/2024) Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą.

25. Pažymėtina, kad ieškovė, kasaciniam teismui priėmus minėtą nurodė, kad palaiko nagrinėjamoje byloje anksčiau išdėstytus argumentus ir prašo ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

26. Atsakovė taip pat nurodė, kad palaiko anksčiau išdėstytus argumentus, prašo ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti.

27. Valstybinė institucija Valstybinės energetikos reguliavimo taryba byloje pateikė išvadą, kurioje be kita ko nurodė, kad Direktyvos 12 straipsnio 3 dalies nuostata į nacionalinę teisę nebuvo perkelta, todėl Direktyvos 2019/944 12 straipsnio 2 dalis, numatanti namų ūkio vartotojų ir mažųjų įmonių teisę nemokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių, turėtų būti įgyvendinama pilna apimtimi. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2021-07-15 iki 2023-05-31, 47 straipsnio 3 dalyje buvo nurodyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos Smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros įstatyme, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. Todėl daroma išvada, kad į nacionalinę teisę, o konkrečiai – į Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalį neperkėlus Direktyvos 12 straipsnio 3 dalyje numatytos išimties, leidusios nukrypti nuo Direktyvos 12 straipsnio 2 dalies, Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalis (redakcija, galiojusi nuo 2021-07-15 iki 2023-05-31) suteikė joje nurodytiems vartotojams teisę be jokių piniginių ribojimų (mokesčių, netesybų ar kt.) nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su nepriklausomais elektros energijos tiekėjais. Be kitų argumentų išvadoje akcentavo ir tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad jeigu elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos po 2021 m. liepos 15 d., nutraukimo mokestis ir buvo numatytas tarp šalių sudarytoje sutartyje, jis, remiantis sisteminiu Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies, 2 straipsnio 1 dalies 17, 16 punktų ir Elektros energetikos įstatymo 47 straipsnio 3 dalies aiškinimu, negalėjo būti taikomas nutraukiant sutartį (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-205-407/2024). Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus ir atmetus ieškovės kasacinį skundą ir priėmus galutinę Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, institucijos atstovė nurodė, kad palaiko pateiktą išvadą, joje išdėstytus argumentus.

29. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl EEĮ 47 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo šalių teisiniams santykiams klausimas. Ieškovė laikosi pozicijos, kad iki 2023-05-31 galiojusioje EEĮ 47 straipsnio 3 dalies redakcijoje nenustačius tiesioginio draudimo šalims tartis ir dėl sutarties nutraukimo prieš terminą mokesčio, atsižvelgus į Sutartyje numatytas sąlygas (šios nutarties 14, 15 punktai) atsakovė pagal šalių Sudarytos Sutarties sąlygas turi pareigą Sutarties mokestį sumokėti. Ieškovės vertinimu, nors nuo 2023-06-01 įsigaliojusi EEĮ 47 straipsnio 3 dalis buvo papildyta sąlyga, kad elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartyse arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartyse, sudarytose su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, draudžiama numatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčius ir (ar) netesybas, kurie būtų taikomi šioje dalyje nurodytiems vartotojams už vienašališką elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą, ši aplinkybė reikšmės šalių teisėms ir (ar) pareigoms neturi dėl įstatymo galiojimo laike taisyklės nes teisės normos atgal negalioja. Ieškovės vertinimu šalys Sutartį sudarė gera valia, atsakovei Sutarties sąlygos buvo suprantamos, jokių klausimų atsakovei dėl Sutarties vykdymo atsakovė nekėlė. Sutarties 6.9 punkte šalys susitarė ir nurodė, kad Pirkėjas turi teisę bet kuriuo metu nutraukti Sutartį, apie tai prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų informuodamas Pardavėją raštu arba forma, kuri gali būti atkuriama raštu, ir sumokėdamas Sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių šalys pažymi, kad Sutarties nutraukimo mokestis turi būti Pirkėjo sumokėtas Pardavėjui iki Sutarties nutraukimo, kitu atveju Sutartis tęsiasi iki kol sumokamas Sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą). Sutarties 6.12 punkte šalys susitarė, kad sutarčiai pasibaigus sutarties 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais arba jei pardavėjas nutraukia sutartį dėl pirkėjo įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio. Atsakovei vienašališkai nutraukus Sutartį, nesant tame jokios ieškovės kaltės, atsakovei tenka pareiga sumokėti 240237,58 Eur Sutarties nutraukimo mokestį.

30. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 buvo sprendžiami tapatūs teisės aiškinimo ir taikymo klausimai kaip ir nagrinėjamoje byloje. Buvo sprendžiama dėl ieškovės parengtų elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 punktų ir fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punkto teisėtumo ir galiojimo, ieškovei pareiškus reikalavimą mažai įmonei, kaip ji apibrėžta SVVPĮ, sumokėti sutarties nutraukimo mokestį. Pažymėtina, kad pati ieškovė prašydama sustabdyti nagrinėjamą bylą akcentavo, kad išnagrinėtoje byloje pateiktais išaiškinimais bus privalu vadovautis, taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 yra precedentinė, todėl nagrinėjamoje byloje sprendžiant analogišką ginčą minėtoje nutartyje pateiktais išaiškinimais privaloma vadovautis.

31. 2019 m. birželio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. Direktyvos (ES) 2019/944 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šia direktyva nustatomos elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, energijos kaupimo ir tiekimo bendrosios taisyklės ir vartotojų apsaugos nuostatos siekiant sukurti iš tiesų integruotas, konkurencingas, į vartotojus orientuotas, lanksčias, sąžiningas ir skaidrias elektros energijos rinkas Sąjungoje. Šia direktyva siekiama, išnaudojant integruotos rinkos privalumus, užtikrinti vartotojams įperkamas, skaidrias energijos kainas ir išlaidas, aukštą tiekimo saugumo lygį ir sklandų perėjimą prie tvarios mažo anglies dioksido kiekio energetikos sistemos. Ja nustatomos pagrindinės taisyklės, reglamentuojančios Sąjungos elektros energijos sektoriaus organizavimą ir veikimą, visų pirma taisyklės, reglamentuojančios galių vartotojams suteikimą ir apsaugą, atvirą patekimą į integruotą rinką, trečiųjų šalių prieigą prie perdavimo ir skirstymo infrastruktūros, atskyrimo reikalavimus, taip pat energetikos reguliavimo institucijų nepriklausomumui taikomas taisykles (2 dalis).

32. Įgyvendinant nurodytus Direktyvos (ES) 2019/944 tikslus nagrinėjamai bylai aktualioje Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės užtikrina, jog bent namų ūkio vartotojams ir mažosioms įmonėms nereikėtų mokėti jokių tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tiekėjo pakeitimo mokesčio sąvoka yra įtvirtinta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 17 punkte – nustatyta, kad tai mokestis arba sankcija už tiekėjo arba telkimu užsiimančio rinkos dalyvio pakeitimą, įskaitant sutarties nutraukimo mokestį, kuriuos tiekėjai, telkimu užsiimantys rinkos dalyviai arba sistemos operatoriai tiesiogiai ar netiesiogiai nustato vartotojams. Sutarties nutraukimo mokesčio sąvoka įtvirtinta Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 16 punkte – tai mokestis arba sankcija, kuriuos tiekėjai arba telkimu užsiimantys rinkos dalyviai nustato vartotojams už elektros energijos tiekimo arba paslaugų sutarties nutraukimą. Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 1 dalies 16 punkto, 17 punkto ir 12 straipsnio nuostatos į nacionalines teisines sistemas turėjo būti perkeltos iki 2020 m. gruodžio 31 d. (Direktyvos (ES) 2019/944 71 straipsnio 1 dalis).

33. Perkeliant Direktyvos (ES) 2019/944 nuostatas į nacionalinę teisę 2021 m. birželio 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymas, jis įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 15 d. Šiuo įstatymu buvo pakeista EEĮ 47 straipsnio 3 dalis – nustatyta, kad buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, privalo apie elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 31-33 punktai).

34. Minėtos kasacinio teismo nutarties 39, 40, 41 punktuose kasacinis teismas pasisakė, kad remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projekto Aiškinamojo rašto 3 dalies 4 punktu, įstatymo projektu buvo siekiama tinkamai perkelti Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 1, 2 dalis, siūloma tikslinti EEĮ 47 straipsnio 3 dalį, nurodant, kad ne tik buitiniai vartotojai, bet ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju, įskaitant neatlygintiną nepriklausomo tiekėjo keitimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad galimybė neatlygintinai nutraukti sutartį su nepriklausomu tiekėju buvo įtvirtinta ir iki 2021-07-15 įsigaliojusio EEĮ 47 straipsnio 3 dalies pakeitimo, tačiau tik buitiniam vartotojui. Nuo 2021-07-15 įstatymų leidėjas tokią galimybę nustatė ir mažoms bei labai mažoms įmonėms, taip pat nustatė šiems subjektams teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2021-06-30 įstatymu Nr. XIV-483 tiesiogiai buvo siekiama Direktyvos (ES) 2019/944 tikslų įgyvendinimo. Įstatymų leidėjas žodį „neatlygintinai“ susiejo su Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies formuluote – nemokant tiekėjo pakeitimo mokesčių. Teisėjų kolegijos vertinimu, įstatymų leidėjas laikė, kad žodis „neatlygintinai“ yra pakankamas tam, kad buitiniai vartotojai, mažos ir labai mažos įmonės būtų apsaugoti nuo elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir tiekėjo pakeitimo mokesčių. Tą patvirtina Direktyvos (ES) 2019/944 ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 9, 34, 43, 44, 45, 46, 461, 47, 49, 51, 52 ir 60 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 462 ir 521 straipsniais įstatymo projekto Atitikties lentelė, kurioje nurodyta, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalis įgyvendinta visa apimtimi.

35. Europos Komisija 2023-07-14 pateikė pagrįstą nuomonę Lietuvai (INFR(2022)2036 C(2023)4183 final) dėl nepranešimo apie priemones, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva (ES) 2019/944. Remdamasi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnio pirmąja pastraipa, EK konstatavo, kad Lietuva, nepriėmusi įstatymų, kitų teisės aktų ir administracinių nuostatų, būtinų, kad būtų laikomasi 2019-06-05 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES (OL L 158, 2019 6 14, p. 125–199), arba bet kuriuo atveju apie tokias nuostatas nepranešusi Komisijai ir pakankamai aiškiai bei tiksliai nenurodžiusi nacionalinių priemonių, kuriomis įvairius direktyva nustatytus įpareigojimus Lietuva laiko perkeltais į nacionalinę teisę, neįvykdė savo pareigos pagal Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17, 21 ir 24 punktus, 10 straipsnio 11 dalį, 11 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 5 dalies a, b ir d punktus, 18 straipsnio 5 dalį, 19 straipsnio 6 dalį, 20 straipsnio f punktą, 24 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnio 5–8 dalis, 59 straipsnio 1 dalies v punktą ir II priedo 3 punktą. Teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad EK nelaikė, jog Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio nuostatos nėra perkeltos, tačiau buvo pripažinta, kad Direktyvos (ES) 2019/944 2 straipsnio 16, 17 punktuose įtvirtintos tiekėjo pakeitimo ir sutarties nutraukimo mokesčio sąvokos nebuvo aiškiai reglamentuotos nacionalinėje teisėje.

36. Kasacinis teismas minėtoje byloje pripažino, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo sudaryta elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartis su buitiniais vartotojais, labai mažomis įmonėmis ir mažomis įmonėmis, t. y. iki 2023-06-01 įsigaliojusios EEĮ 47 straipsnio 3 dalies naujos redakcijos ar po jos įsigaliojimo, sutarties šalys negalėjo sulygti tokių sąlygų, jog nurodytų subjektų vienašališko sutarties nutraukimo atveju bus mokami sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokesčiai ir (ar) netesybos. Tokia sąlyga prieštaravo tiek iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai, kad tokias sutartis buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės turi teisę vienašališkai nutraukti neatlygintinai, tiek ir nuo 2023-06-01 įsigaliojusios naujos redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatai – draudimui tokius mokesčius ir (ar) netesybas nustatyti sutartyse. Tokia sąlyga taip pat neatitiko Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalies nuostatų. Kitaip tarant, nepriklausomai nuo to, kada būtų sudaryta sutartis ir ar šie mokėjimai būtų nustatyti sudarytose sutartyse, buitiniams vartotojams, mažoms ir labai mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams draudžiama iš nurodytų subjektų reikalauti tokių mokesčių ir (ar) netesybų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 47 punktas). Taigi vadovaujantis minėta nutartimi ieškovė neturi pagrindo reikalauti iš atsakovės Sutarties nutraukimo mokesčio, nes toks reikalavimas nėra suderinamas su Sutarties sudarymo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu.

37. Kasacinis teismas išaiškino, kad Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 3 dalis nebuvo perkelta į nacionalinę teisę, t. y. Lietuva nepasinaudojo teise nacionalinėje teisėje nustatyti išimtį iš bendros taisyklės, įtvirtintos Direktyvos (ES) 2019/944 12 straipsnio 2 dalyje, leidžiant tiekėjams arba tiekimu užsiimantiems rinkos dalyviams taikyti sutarties nutraukimo mokesčius buitiniams vartotojams, labai mažoms ir mažoms įmonėms. Tokio pobūdžio ginče netaikytinos ir bendrosios CK 6.71–6.75, 6.258 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios netesybas, nes šalių teisinius santykius reglamentuoja ne bendrosios teisės normos, bet specialiosios, o būtent – EEĮ 47 straipsnio 3 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 50–51 punktai).

38. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškė reikalavimą priteisti skolą, netesybas, nurodė, kad dėl Sutarties nutraukimo negavo 240 237,58 Eur pajamų, patyrė nuostolius, teikė paaiškinimus iš ko susidaro Sutarties nutraukimo mokestis. Nurodė, kad elektros energijos išvestinės finansinės priemonės sutartyje šalių sulygtai elektros energijos kainai apdrausti įsigijimo ir nepanaudoto elektros energijos (finansinio turto) kiekio pardavimo pagal ateities sandorius su „Eesti Energia“ AS nuostoliai, kuriuos ji patyrė, sudaro 240 237,58 Eur, kurie apskaičiuoti pagal Sutarties nutraukimo mokesčiui apskaičiuoti formulę. Sutarties nutraukimo mokesčio dalis 180429,13 Eur susidarė dėl kainų skirtumo. Ieškovė nurodė, kad likusi dalis susidarė dėl vykdomos veiklos, vykdomų derybų, komunikacijos, sutarčių administravimo, darbo užmokesčio ir kt. Ieškovė nurodė, kad atsakovei nutraukus Sutartį nebeturi galimybės pasidengti savo patirtų kaštų. (šios nutarties 13,19, 20 punktai). Ieškovė nurodė, kad pagrindo mažinti netesybų nėra, be to pažymėjo, kad Sutarties nutraukimo mokestis yra taikomas ne 100 proc., o šalių atsakomybę išdalijant pritaikyto koeficiento pagalba – t. y., naudojant 0,6 daugiklį. Šis koeficientas reiškia, kad ieškovė prisiima riziką dėl elektros energijos kainos „Nord Pool“ biržoje, kuri taikoma sudarant apsidraudimo finansinės priemonės (angl. hedge) pardavimo ateities sandorį, sumažėjimo iki 40 proc. Jeigu kainos pokytis būtų didesnis, tokiu atveju nuostolių rizika (0,6 koeficientas) priskiriama atsakovei. Sutarties nutraukimo mokestis paskaičiuojamas įvertinant tai, kad dalis ieškovės nuostolių galės būti padengti sudarant apsidraudimo finansinės priemonės pardavimo ateities sandorį ir atsakovės atsakomybei priskirta tik dalis apsidraudimo finansinės priemonės pirkimo ateities sandorio sudarymo įsipareigojimų (t. y., ieškovės įsipareigojimo dar 9 m. mokėti „Eesti Energia“ AS 163,9670 Eur/MWh kainą už atsakovės nenupirktus 1863 MWh). Teismo vertinimu iš ieškovės paaiškinimų ir byloje esančių duomenų negalima nustatyti, kiek, ir ar pačios ieškovės priimti verslo sprendimai galėjo (ne)įtakoti konkrečios ieškovės nurodomos sumos susidarymą, kokio dydžio išlaidos, susijusios būtent su nagrinėjamoje byloje ginčo objektu, sudaryta Sutartimi, teko ieškovei, kokiais objektyviais duomenimis, kokiu pagrindu grindžiama prašoma priteisti suma, todėl priteisti 240 237,58 Eur skolą, kildinamą dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, nėra teisinio pagrindo. Be to, pripažinus, kad pagal ginčo Sutartį ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti Sutarties nutraukimo mokesčio dėl atsakovės Sutarties nutraukimo prieš terminą, ieškovės argumentai ir pateikti duomenys, kuriais ji įrodinėja prašomą priteisti sumą, siedama jos atsiradimą, susidarymą sudaryta su motinine įmone ,,Eesti Energia“ AS sutartimi, nepagrindžia reikalavimo pagrįstumo. Todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į kasacinio teismo praktiką nagrinėjamu klausimu, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo atmestinas ( CPK 185 straipsnis).

40. Atsakovės vertinimu EEĮ (aktuali redakcija 2022-07-08 - 2022-10-14) 47 straipsnio 3 dalis numatė, kad <...> buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo - pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo - pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją. Privalo apie elektros energijos pirkimo - pardavimo sutarties arba elektros energijos pirkimo - pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutarties nutraukimą raštu įspėti nepriklausomą tiekėją ne vėliau kaip prieš 2 savaites ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šio įstatymo 51 straipsnio 7 dalyje nurodytos galutinės (uždarymo) sąskaitos gavimo dienos visiškai atsiskaityti su nepriklausomu tiekėju už suvartotą elektros energiją ir (ar) suteiktas paslaugas <...>. Atsakovė pagal pateiktus dokumentus yra priskiriama labai mažų ir mažų įmonių kategorijai. Atsakovei dėl pasikeitusių kainų, Sutartis su ieškove tapo nuostolinga, atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl palankesnių atsakovei sąlygų, tačiau ieškovei nesutikus svarstyti Sutarties sąlygų pakeitimo, atsakovė pasinaudojo jai, kaip mažai įmonei, suteikta teise nutraukti su ieškove sudarytą Sutartį. Ieškovei reikalaujant sumokėti Sutarties nutraukimo Sutartį, konkrečių minėtų Sutarties sąlygų pagrindu, jos iš esmės prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Iš esmės, atsižvelgus į anksčiau išdėstytus teismo argumentus, kasacinio teismo praktiką, su atsakovės argumentais nėra pagrindo nesutikti.

41. CK 1.80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161-684/2019, 17 punktas). Imperatyvioji teisės norma CK 1.80 straipsnio prasme yra tokia, kuria siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, viešąją tvarką, todėl aiškinantis normos imperatyvumą turi būti nustatyta, ar egzistuoja viešasis interesas, kuriam užtikrinti ji skirta. Teisės norma, kurioje nėra aiškiai išreikšto imperatyvo, gali būti pripažįstama imperatyvia įvertinus jos tikslus ir uždavinius, objektą ir interesą, kurį ta teisės norma gina, taip pat tos teisės normos sisteminius ryšius su kitomis normomis ir t. t. Kita vertus, vien privalomojo teisės normos pobūdžio konstatavimas nepakankamas pripažinti, kad ją pažeidžiantis sandoris yra niekinis, jeigu privaloma taisyklė saugo tik privačius civilinės apyvartos dalyvių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2014; 2019 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-969/2019, 35 punktas).

42. Kasacinis teismas pasisakė, kad nuo 2021-07-15 iki 2023-06-01 galiojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostata, jog buitiniai vartotojai, labai mažos įmonės ir mažos įmonės, kaip jos apibrėžtos SVVPĮ, turi teisę vienašališkai neatlygintinai nutraukti elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį arba elektros energijos pirkimo–pardavimo ir persiuntimo paslaugos teikimo sutartį su nepriklausomu tiekėju ir turi teisę neatlygintinai pakeisti nepriklausomą tiekėją, buvo imperatyvi, nes nurodė vienintelį teisėtą elgesio modelį, paliepimą – buitiniams vartotojams, labai mažoms įmonėms ir mažoms įmonėms vienašališkai nutraukiant sutartis, elektros energijos tiekėjams nereikalauti jokių su tuo susijusių mokesčių ir mokėjimų, išskyrus atsiskaitymą už sunaudotą elektros energiją ir suteiktas paslaugas. Nuo 2023-06-01 įsigaliojusios redakcijos EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje jau tiesiogiai yra įtvirtintas draudimas tokio pobūdžio sutartyse nustatyti sutarties nutraukimo, tiekėjo keitimo mokestį ir (ar) netesybas, kas, atitinkamai, lemia ir įstatymo leidėjo aiškiai išreikštą valią, kad šie mokesčiai ir (ar) netesybos nebūtų reikalaujami iš sutartį nutraukiančių buitinių vartotojų, labai mažų įmonių ir mažų įmonių. Kasacinis teismas konkrečiu atveju nurodė, kadangi šalių sudarytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.12 punktas, kuriame buvo nustatyta, kad pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sutarties nutraukimo mokesčio, taip pat 6.9 punktas, nustatantis sutarties nutraukimo mokesčio mokėjimo tvarką, ir Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktas, nustatantis sutarties nutraukimo mokesčio apskaičiavimo tvarką, prieštarauja imperatyvioms EEĮ 47 straipsnio 3 dalies nuostatoms, nepriklausomai nuo to, jog atsakovė nebuvo pareiškusi prašymo pripažinti šias Sutarties nuostatas negaliojančiomis, teisėjų kolegija ex officio konstatuoja, kad, vadovaujantis CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, tokios sutarties nuostatos yra niekinės ir negalioja. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nurodytos Sutarties Bendrųjų sąlygų 6.9, 6.12 punktų, Fiksuotos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punkto nuostatos sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinos. Tai reiškia, kad ieškovė pagal 2022 m. rugpjūčio 16 d. Elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) neturi teisės reikalauti iš atsakovės sumokėti sutarties nutraukimo mokestį (netesybas), todėl jos reikalavimas priteisti jį iš atsakovės šioje byloje atmestas pagrįstai. Taip pat teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustačiusi, kad ieškovė neturi teisės reikalauti iš atsakovės sutarties nutraukimo mokesčio (netesybų), dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su sutarties nutraukimo mokesčio, kaip ieškovės realiai patirtų nuostolių, vertinimu, nepasisako, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 58, 59 punktai). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės argumentai, kad galiojusios normos nedraudė ieškovei susitarti dėl konkrečių ginčo sąlygų, sutarties nutraukimo mokesčio nepagrįsti, neatitinka aptartų kasacinio teismo išaiškinimų. Atsižvelgus į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, esant EEĮ 47 straipsnio 3 dalies normai imperatyviai, šalys susitarti dėl Sutarties nutraukimo mokesčio kitaip, nei šioje teisės normoje buvo numatyta, negalėjo.

43. Taigi, atsakovės argumentai, kad Sutarties bendrųjų sąlygų 6.12 punktas, kuriame nurodyta, jog sutarčiai pasibaigus jos 2.5 punkte arba 6.9 punkte nustatytais pagrindais, arba jei pardavėja nutraukia sutartį dėl pirkėjos įvykdyto esminio sutarties pažeidimo, pardavėja turi teisę reikalauti iš pirkėjos sutarties nutraukimo mokesčio, nėra suderinama su EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu imperatyviu draudimu reikalauti sutarties nutraukimo mokesčio, pagrįsti. Todėl yra pagrindas tokią Sutarties sąlygą pripažinti negaliojančia (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Taip pat, atsižvelgus į pateiktas teisės aiškinimo ir taikymo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024, 43 punktas), pripažintina negaliojančia kaip prieštaraujanti EEĮ 47 straipsnio 3 daliai ir bendrųjų sąlygų 6.9 punkto dalis, kurioje nurodoma, kad pirkėja turi teisę nutraukti sutartį <...> „sumokėdama sutarties nutraukimo mokestį. Siekiant išvengti abejonių šalys pažymi, kad sutarties nutraukimo mokestis turi būti pirkėjos sumokėtas pardavėjai iki sutarties nutraukimo, kitu atveju sutartis tęsiasi iki kol sumokamas sutarties nutraukimo mokestis (visais atvejais tinkamai atsižvelgiant į 30 (trisdešimties) kalendorinių dienų įspėjimo terminą)“ (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Taip pat Sutarties priede fiksuotos ir biržos kainos elektros energijos pirkimo sprendimo (kainodaros) sąlygų 5.1 punktas, kuriame nurodyta, kad sutarčiai pasibaigus, vadovaujantis 4.1 punktu arba bendrųjų sąlygų 6.12 punktu, sutarties nutraukimo mokestis pirkėjui ar pardavėjui apskaičiuojamas tokia tvarka: nesuvartotos elektros energijos kiekis (iš sutartyje nustatyto fiksuotos kainos pirkimo kiekio atėmus faktiškai pirkėjo suvartotos elektros energijos kiekį) padauginama iš sutartyje nustatytos fiksuotos kainos padaugintos iš koeficiento 0,6, prieštarauja EEĮ 47 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam imperatyvui, todėl pripažintinas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-421/2024 pateiktus išaiškinimus, atsakovės priešieškinis pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 185 straipsnis)

45. Atsakovė pareiškė prašymą priteisti 217 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už priešieškinį ir 4477,00 Eur už dokumentų parengimą, atstovavimą teismo posėdžiuose, pateikė duomenis apie lėšų sumokėjimą.