Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis D. B. įsteigtoje įmonėje, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį,

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikomas neteistu:

2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamoji byla nutraukta; kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K. ir M. J., veikdami bendrininkų grupėje, 2017 m. kovo 11 d. viešoje vietoje prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) M. J. spardant naktinio klubo duris, E. K. pasikėsino suduoti smūgį apsaugos darbuotojui, abu elgėsi įžūliai ir agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgiu, sukėlė muštynes ir sudavė smūgius nukentėjusiajam V. G. bei T. P., grasino susidorojimu muštynėse dalyvavusiems asmenims ir muštynes nutraukusiems apsaugos darbuotojams, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Teismo medicinos ekspertas G. S. tvirtino atlikto specialus tyrimo rezultatus ir paaiškino, jog smūgis nukentėjusiajam peiliu buvo suduotas tokia kryptimi – iš priekio į nugaros pusę, statmenai stovinčio žmogaus atžvilgiu. Žaizdos kanalas nueina iš krūtinės priekio į nugarą.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad durtinė-pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su krūtinplėvės ir širdiplėvės bei širdies dešinio skilvelio sužalojimu, kraujo susikaupimu krūtinplėvės ir širdiplėvės ertmėse V. G. padaryta vieno smūgio aštriu duriančiu - pjaunančiu įrankiu pasekoje aplinkybėse nurodytu laiku 2017-03-11. Durtinė-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda yra 1,2 cm ilgio; žalojančio įrankio, galimai peilio geležtės plotis yra artimas 1,2 – 1,4 cm. V. G. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies dešinio skilvelio sužalojimu. Dėl V. G. nustatytos durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies dešinio skilvelio sužalojimu kilo reali grėsmė jo gyvybei (b. l. 140-141, 2 tomas).

Iš (duomenys neskelbtini) rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2017 m. kovo 11 d. ligoninėje paimtuose V. G. kraujo mėginiuose nustatyta 2,27 promilės etilo alkoholio ir teigiami mėginių rezultatai amfetaminui ir morfinui (b. l. 177, 1 tomas).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. nustatyti odos nubrozdinimai dešinėje alkūnėje ir kelių priekiniuose paviršiuose, kurie padaryti galimai griūnant aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 11 d. E. K. nustatomas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2017-03-11 08.27 val. E. K.nustatytas 1,72 promilių girtumas (b. l. 144, 2 tomas, 106, 3 tomas).

Iš 2017 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. K. 2017 m. kovo 13 d. atliktas narkotikų testas ir jo organizme rasta THC (tetrahidrokanabinolis) (b. l. 146, 2 tomas).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. J. nustatyti pakaušio minkštųjų audinių sumušimas, linijiniai odos nubrozdinimai kairėje plaštakoje nugariniame paviršiuje, padaryti galimai griūnant aplinkybėse nurodytu laiku, t. y. 2017 m. kovo 11 d. M. J. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2017-03-11 05.49 val. M. J.nustatytas 2,13 promilių girtumas (b. l. 149, 2 tomas; 25, 3 tomas).

Iš 2017 m. kovo 13 d. (duomenys neskelbtini) priklausomybės ligų centro rašto Nr. (duomenys neskelbtini) (1.14) matyti, kad M. J. organizme rasta THC (tetrahidrokanabinolis) (b. l. 151, 2 tomas).

Iš 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra klubas (duomenys neskelbtini) ir automobilių plovykla. Ant pirmųjų pastato durų išorės yra matomi statiniai avalynės pėdsakai, kurie nufotografuoti. Įvykio vietoje prie (duomenys neskelbtini) namo ant šaligatvio plytelių rastas raudonos spalvos dėmės, taip pat baltos spalvos marškinėliai sutepti raudonos spalvos dėmėmis. 4,8 m nuo pirmųjų pastato durų ant šaligatvio rastas dešinės kojos 46,5 dydžio batas su užrašu „(duomenys neskelbtini)“; 5,5 m atstumu nuo pirmųjų pastato durų ant šaligatvio rasta automobilių stovėjimo aikštelės kortelė, išduota N. P. vardu. Š. M. gatvės pusėje yra asfaltuotas įvažiavimas į kiemus ((duomenys neskelbtini) namo kiemą); ant įvažiavimo keliuko rastas kairės kojos neužrištas 46,5 dydžio batas su užrašu (duomenys neskelbtini). Atlikus įvykio vietos apžiūrą, paimti biologiniai ir kvapo pėdsakai bei minėti daiktai (b. l.19-27, 1 tomas).

Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėti įvykio vietoje rasti batai (duomenys neskelbtini) (b. l. 98-104, 2 tomas).

Iš 2017 m. rugpjūčio 9 d. daiktų parodymo atpažinti protokolo matyti, jog liudytoja N. P. iš jai parodytų atpažinti trijų porų batų atpažino 2017 m. kovo 11 d. įvykio vietos apžiūros metu rastus odinius batus su užrašu (duomenys neskelbtini) priklausančius kaltinamajam E. K. (b. l. 132-135, 1 tomas).

Iš 2017 m. kovo 21 d. Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pranešimai apie įvykį užfiksuoti 2017 m kovo 11 d. 05:09:57 val. ir 05:11:21 val. (b. l. 173-174, 1 tomas). Iš 2017 m. liepos 3 d. garso įrašo iš Bendrojo pagalbos centro (duomenys neskelbtini) skyriaus apžiūros protokolo matyti, jog dėl nukentėjusiojo sužalojimo pagalba buvo kviesta du kartus (b. l. 94-97, 2 tomas).

Iš 2017 m. kovo 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) vadovė B. S. savo iniciatyva pateikė USB atmintinę su 2017 m. kovo 11 d. įvykio prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašu (b. l. 194, 1 tomas), kuris iš USB laikmenos buvo perkeltas į CD laikmeną (b. l. 197-200, 1 tomas).

Iš 2017 m. kovo 15 d., 2017m. balandžio 12 d., 2017 m. rugpjūčio 11 d. vaizdo įrašo apžiūros protokolų (2 tomas, b. l. 58-62, 64-68, 70-74) matyti aprašyta įvykio eiga ir visų proceso dalyvių atliekami veiksmai, apie kuriuos parodymus teisme davė kaltinamieji, nukentėjęs ir liudytojai.

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2017 m. liepos 14 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad tiriamojoje vaizdo byloje užfiksuotą einantį dalyvį Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.), tikėtina, kad už striukės laiko asmuo – dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (M. J.), dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.) žengdamas dešiniąja koja į priekį, artėdamas prie dalyvio Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.), kelia kairiąją ranką, kurią dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) sugriebia kairiąja ranka ir tuo pačiu stumia dalyvį Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.), tikėtina, kad tuo metu dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.) atvirkščiai – traukia kairiąja ranka dalyvio Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) kairiąją ranką; dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.) atlieka nenustatytus veiksmus, dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.) praradęs pusiausvyrą krenta ant nugaros, tuo metu dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (V. G.) užbėga už tolumoje stovinčio šviesios spalvos automobilio, dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (M. J.) žengia kelis žingsnius paskui nubėgantį dalyvį Nr. 1 (E. K.) ir sustoja; atlikus vaizdo bylos vizualinį tyrimą nustatyta, kad dalyvis Nr. (duomenys neskelbtini) (E. K.) dešinėje rankoje laiko nenustatytą, šviesą atspindintį objektą. (2 tomas, b. l. 133-135).

Iš 2017 m. rugpjūčio 14 d. nukentėjusiojo V. G. drabužių apžiūros protokolo matyti, kad ant džemperio, marškinėlių ir striukės užfiksuoti kiauryminiai pažeidimai (2 tomas, b. l. 114-124).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išanalizavęs visus byloje surinktus įrodymus, juos sugretinę tarpusavyje, konstatuoja:

BK 284 straipsnyje numatyta nusikalstama veika yra vienas iš nusikaltimų viešajai tvarkai, t. y. šia veika yra pažeidžiamos teisės normų saugomi visuomenės teisiniai gėriai šioje srityje – pagarba aplinkiniams ar aplinkai, visuomenės rimtis ar tvarka. Nuosavybė, sveikata, garbė, orumas ir kt. yra laikomi šios nusikalstamos veikos fakultatyviniais objektais.

Remiantis byloje surinktais įrodymais – pačių kaltinamųjų E. K., M. J. parodymais, nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais – nustatyta, kad kaltinamieji viešoje vietoje, būdami apsvaigęs nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, M. J. spardant naktinio klubo duris, E. K. pasikėsino suduoti smūgį apsaugos darbuotojui, abu elgėsi įžūliai ir agresyviai, vartojo necenzūrinius žodžius apsaugos darbuotojų atžvilgiu, sukėlė muštynes ir sudavė smūgius nukentėjusiajam V. G. bei T. P., grasino susidorojimu muštynėse dalyvavusiems asmenims ir muštynes nutraukusiems apsaugos darbuotojams, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Visiškai pagrįstai kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, nes kaltinamieji savo nusikalstamais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Nors kaltinamasis E. K. teisminio bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad neturėjo tikslo nužudyti nukentėjusiojo V. G., nukentėjusiajam V. G. dūrė peiliu nesitaikydamas ir jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal realiai kilusius padarinius – kaip sunkus sveikatos sutrikdymas pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau byloje surinkti įrodymai paneigia tokius kaltinamojo E. K. parodymus ir nesudaro pagrindo jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismas, vertindamas E. K. parodymus, jais remiasi tiek, kiek jie atitinka ir neprieštarauja surinktų įrodymų visumai.

Tai, jog kaltinamasis E. K. atliko kaltinime nurodytus veiksmus patvirtina surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymai, teismo medicinos specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai. Liudytojas T. P. aiškiai parodė, jog kaltinamasis E. K. per ištiestą ranką tiesiu judesiu trenkė V. G. į krūtinę. Liudytojas V. V. nuosekliai teigė, jog matė kaltinamojo E. K. rankos judesį, o liudytojas T. Ž. tvirtino, jog kaltinamasis E. K. smūgiavo į nukentėjusįjį ranka. Liudytojas A. D. patvirtino, jog kaltinamojo rankoje matė peilį ir dėl šios aplinkybės perspėjo liudytoją V. V.. Ginčo, jog smūgį peiliu į krūtinę nukentėjusiajam sudavė kaltinamasis E. K. šioje byloje nėra, tačiau yra keliamas tyčios rūšies klausimas: ar kaltinamasis E. K. veikė netiesiogine ar tiesiogine tyčia.

Aplinkybes, jog demonstravę nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai ir sutrikdę visuomenės rimtį ir tvarką, vėliau kaltinamieji konfliktavo su nukentėjusiuoju V. G. ir jo draugais, jog kaltinamieji buvo agresyvūs, bijojo dėl kaltinamųjų veiksmų, bandė raminti kaltinamuosius, reikėjo prieš juos panaudoti spec. priemones, vienodai nurodė liudytojai V. V., A. D., T. Ž., o liudytojas T. P. patvirtino, jog V. G. mušėsi su kaltinamuoju E. K., taip pat šis liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (b. l. 95-98, 1 tomas), jog po įvykusio konflikto tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų kaltinamieji E. K. ir M. J. atsitraukė, nuėjo per gatvę, tačiau šukavo ir grasino susidorojimu. Šios aplinkybė svarbios pripažinti, jog E. K. tyčia smurtauti buvo susiformavusi ir būtent jo tyčia smurtauti buvo nukreipta į nukentėjusįjį V. G.. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgęs ne tik į byloje esantį vaizdo įrašą, bet ir į liudytojo T. P. parodymus, jog tuo metu, kai kaltinamieji ėjo link nukentėjusiojo ir liudytojų prie automobilių serviso buvo jis (T. P.) ir kiti žmonės, tačiau E. K. smūgį sudavė būtent V. G., su kuriuo prieš tai mušėsi. Akivaizdu, jog E. K. tyčia smurtauti buvo nukreipta būtent į V. G.. Kaltinamojo E. K. bandymas įtikinti teismą, jog jokios tyčios nužudyti nukentėjusiojo neturėjo ir sudavė smūgį peiliu visiškai nesitaikydamas ir net nematydamas, kur duria, yra prieštaraujantys ne tik paminėtų proceso dalyvių parodymams, bet ir vaizdo įrašo apžiūros protokolui, kuriame labai aiškiai užfiksuotas E. K. ėjimas, taip pat smūgio sudavimas per ištiestą ranką tiesiai nukentėjusiajam į krūtinę (b. l. 198, 1 tomas). Nustatyta, jog nusikaltimo padarymo metu E. K. buvo neblaivus ir apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, taip pat prieš jį buvo naudotos dujos, kuriomis jis buvo ne vieną kartą nupurkštas, tačiau šios aplinkybės nėra esminės konstatuojant, kad kaltinamasis E. K. nesiekė nusikalstamų pasekmių. Vaizdo įraše labai aiškiai yra užfiksuota, jog tuo metu, kai abu kaltinamieji kryptingai ėjo link nukentėjusiojo ir kitų asmenų, nei kaltinamasis M. J., nei E. K. rankomis veidų nesidengė, ėjo tiesiai pro automobilius, užlipo ant šaligatvio, negriuvinėjo, todėl tampa neįtikinami kaltinamojo E. K. parodymai, jog dėl papurkštų dujų jis nieko nematė, o dėl girtumo visiškai nesiorientavo. Įvertinus nukentėjusiajam padaryto sužalojimo lokalizaciją, nėra abejonių, kad E. K. veiksmai buvo kryptingi siekiant sukelti nukentėjusiajam sunkias pasekmes. Kaltinamasis E. K. teisme aiškino, jog įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo, tačiau ikiteisminio tyrimo metu nurodė ne vieną aplinkybę, o būtent: teigė, jog nukentėjusysis ir su juo buvę asmenys tyčiojosi iš jo ir M. J., dėl to, kad buvo nupurkšti dujomis; prisiminė, jog kilo muštynės, nes kabinėjosi nukentėjusieji, pradėjo tyčioti, kai voliojosi ant žemės; sudavė smūgius, neatsimena kam; prisiminė, jog su broliu atsitraukė, vyko įžeidinėjimai ir grasinimai, patys nelabai grasino, buvo grasinama, kad bus pagauti vėliau, konfliktas baigėsi, tada įvyko kitas konfliktas, vėl buvo grasinama; tada vėl pabėgo, buvo atsitraukę, taip vyko kelis kartus (b. l. 117-118, 3 tomas). Šie ikiteisminio tyrimo metu fiksuoti E. K. parodymai dar labiau sustiprina teismo įsitikinimą, jog E. K. bando švelninti savo padėtį, nes būtent paminėtuose parodymuose kaltinamasis E. K. akcentavo nukentėjusiųjų netinkamą elgesį, nurodė įvykių eigą iki pat jų (kaltinamųjų) pabėgimo iš įvykio vietos, tačiau aplinkybių apie savo (E. K.) ar M. J. atliekamus veiksmus nenurodė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, kaltinamasis E. K. teigė, jog parodymus duoda tik apie tas aplinkybes, kurias prisimena, tačiau prieš tai paminėti E. K. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu leidžia tvirtinti, jog tai yra kaltinamojo E. K. ginimosi pozicija. Kaltinamasis turi teisę duoti tokius parodymus, kokius mano esant reikalinga, tačiau būtent ta aplinkybė, jog kaltinamasis E. K. įvardino tik nukentėjusiųjų atliekamus veiksmus, leidžia teigti, kad E. K. savo parodymus bandė derinti prie surinktų įrodymų ir taip švelninti savo padėtį. Analogiškai teismas vertina ir kaltinamojo M. J. parodymus, pripažindamas, jog M. J. savo parodymais siekia padėti sušvelninti savo brolio E. K. padėtį šioje baudžiamojoje byloje. Byloje esančiame vaizdo įraše fiksuoti abiejų kaltinamųjų veiksmai nuo pat pirmo priėjimo prie naktinio klubo durų iki pat pasišalinimo iš įvykio vietos atitinka liudytojų apsaugos darbuotojų V. V., A. D., T. Ž. parodymus apie tai, jog kaltinamieji net ir po dujų panaudojimo buvo agresyvūs, nuo naktinio klubo nėjo, elgėsi konfliktiškai. Teismas nesiremia liudytojų A. D. ir V. V. parodymais apie dujų poveikį asmenims, kadangi jie yra grindžiami spėjimais, tačiau šiuo atveju svarbu yra tai, jog kita šių liudytojų parodymų dalis apie kaltinamųjų elgesį visiškai atitinka vaizdo įraše fiksuotus kaltinamųjų veiksmus ir leidžia tvirtinti, kad kaltinamieji E. K. ir M. J. suvokė savo pavojingų nusikalstamų veikų pobūdį. Sprendžiant dėl E. K. kaltės rūšies, taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog kaltinamasis E. K. iš karto po įvykdyto nusikaltimo pasišalino iš įvykio vietos, nubėgo išsinešdamas nusikaltimo padarymo įrankį ir šios aplinkybės sustiprina teismo įsitikinimą dėl E. K. kaltės, t. y. veikiant tiesiogine tyčia.

Kėsinimasis į kito asmens gyvybę laikomas tyčiniu, jei kaltininkas sąmoningai veika ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, ir to siekia (tiesioginė tyčia). Pasikėsinimas nužudyti galimas esant tik tiesioginei tyčiai. Tokia tyčia yra tik tada, kai kaltininkas sąmoningai veikia ar neveikia, suvokdamas, kad jo veika atims kito žmogaus gyvybę, tokių padarinių nori ir to siekia. Nors kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad peiliu nukentėjusiajam dūrė nesitaikydamas, nematė, kur duria, jokio motyvo ir tyčios nužudyti nukentėjusiojo nebuvo, tačiau byloje nustatyti kaltinamojo E. K. veiksmai – įrankio – peilio – pasiėmimas (pagal paties E. K. parodymus geležtės ilgis apie 8 cm ir iki 2 cm pločio), peilio atlenkimas (kaltinamasis E. K. nurodė, kad peilis buvo sulenkiamas), kryptingas ėjimas būtent link nukentėjusiojo V. G., o ne kokio nors kitos asmens, nors įvykio vietoje buvo daugiau žmonių, kitam kaltinamajam bandant E. K. sulaikyti, smūgiavimas peiliu ištiesta ranka nukentėjusiajam tiesiai į širdį - patvirtina, kad smūgis nukentėjusiajam V. G. buvo suduotas tyčia. Toks peilio panaudojimas, duriant į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą, rodo, kad kaltinamasis E. K. suvokė savo veikos pavojingumą bei galimas pasekmes, tarp jų ir žmogaus mirtį. Visos galimos pasekmės jį tenkino ir visų galimų pasekmių jis vienodai norėjo, todėl teismo išvada yra ta, jog jis veikė tiesiogine tyčia ir atsako už pasikėsinimą nužudyti. Nukentėjusiajam buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, jis nemirė tik todėl, kad pats atstūmė kaltinamąjį, po ko šis pragriuvo, o liudytojas T. Ž. kaltinamąjį bandė sulaikyti, o nukentėjusysis pasitraukė, be to, nukentėjusiajam laiku buvo suteikta medicininė pagalba. Kadangi nukentėjusiajam gyvybė nebuvo atimta dėl nuo kaltinamojo valios nepriklausančių aplinkybių, teismas pripažįsta, jog kaltinamojo E. K. veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį.

Nukentėjusysis V. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs neturtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 93-94, 4 tomas) bei prašė priteisti iš kaltinamojo E. K. 20 000 Eur, o iš M. J. 5 000 Eur. Iki teisiamojo posėdžio kaltinamieji nukentėjusiajam V. G. padarytą žalą atlygino (b. l. 58, 65-66, 5 tomas), nukentėjusysis V. G. pretenzijų kaltinamiesiems nebereiškė, todėl procesas dėl civilinio ieškinio bylos nutrauktinas.

Civilinis ieškovas - Valstybinė ligonių kasa - baudžiamojoje byloje pareiškė 5493,16 Eur turtinės žalos civilinį ieškinį (b. l. 181-187, 1 tomas). Byloje nustatyta, kad kaltinamasis E. K. panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo V. G. atžvilgiu ir tokiu būdu jam padarė sunkų sveikatos sutrikdymą. Dėl patirto sužalojimo V. G. buvo gydytas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa dėl to turėjo išlaidų. Iš byloje pateiktų duomenų (b.l. 186-187, 1 tomas) matyti, kad V. G. VšĮ (duomenys neskelbtini) buvo gydytas nuo 2017-03-11 iki 2017-03-29 ir dėl V. G. patirto sužalojimo gydymo (duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa sumokėjo sveikatos priežiūros įstaigai 5493,16 Eur. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas, kadangi žala padaryta neteisėta kaltinamojo E. K. veika. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis E. K. Valstybinei ligonių kasai atlygino 200 Eur (b. l. 141, 5 tomas), civilinis ieškinys šia suma mažintinas ir priteistina iš kaltinamojo E. K. valstybinei ligonių kasai 5293,16 Eur.

Ikiteisminio tyrimo metu E. K. pranešus apie įtarimą dėl tyčinių nusikalstamų veikų padarymo 2017 m. kovo 11 d. buvo atlikta krata kaltinamojo E. K. gyvenamosiose patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), ir paimti E. K. priklausantys ginklai bei šaudmenys – lygiavamzdis šautuvas Nr. (duomenys neskelbtini) su plastikiniu dėklu, graižtvinis šautuvas su optika Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir medžiaginiu dėklu, dėžutė (duomenys neskelbtini) su 20 vnt. šovinių, dėžutė (duomenys neskelbtini) su 25 vnt. šovinių, 15 vnt. mėlynos spalvos šovinių, 3 vnt. rudos spalvos šovinių, dėžutė (duomenys neskelbtini)su 5 vnt. šoviniais, dėžutė (duomenys neskelbtini) su 9 vnt. šovinių, dėžutė (duomenys neskelbtini) su 8 vnt. šovinių (b. l. 26-30, 2 tomas). Ginklai ir šoviniai ikiteisminio tyrimo metu priduoti saugoti į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos licencijavimo skyrių (b. l. 24-31, 2 tomas). Nors iš kaltinamojo E. K. paimti šaunamieji ginklai ir šaudmenys nebuvo nusikaltimo padarymo įrankiai, tačiau tenkinti kaltinamojo prašymą - leisti notarei patvirtinti įgaliojimą tikslu realizuoti šaunamuosius ginklus ir šaudmenis - nėra pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, Valstybinei ligonių kasai padaryta žala, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 116 straipsnis reikalauja, kad proceso metu teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti: surasti kaltinamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį. Esant tokioms aplinkybėms, siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ir nepažeisti civilinio ieškovo teisėtų bei pagrįstų turtinių interesų, tikslinga prieš tai nurodytiems kaltinamojo E. K. ginklams ir šaudmenims skirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas, o dėl veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje lengvina tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą nukentėjusiajam V. G. ir iš dalies atlygino padarytą žalą valstybinei ligonių kasai. Kaltinamojo E. K. atsakomybę dėl abiejų veikų sunkina tai, jog abi veikas padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, o dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, sunkina dar ir tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvina nuoširdus gailestis ir prisipažinimas bei tai, jog savo noru atlygino padarytą žalą. Kaltinamojo M. J. atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė, apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui ir tai, jog nusikalto, veikdamas bendrininkų grupėje.

Skirdamas bausmę M. J., teismas atsižvelgia į kaltinamojo M. J. padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis įvykdė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis). Atsižvelgiama į kaltinamojo M. J. asmenybę – nors nusikaltimo padarymo metu M. J. ir buvo neteistas (b. l. 181-182, 2 tomas), tačiau jis įstatymą pažeidžia ne pirmą kartą – Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nuosprendžiu jis buvo atleistas pagal laidavimą dėl įvykdyto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 98-115, 5 tomas). Kaltinamasis M. J. baustas administracine tvarka (b. l. 178-180, 2 tomas), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre nepateikta, dirba ir darbdavių charakterizuojamas teigiamai (b. l. 171, 2 tomas, 59, 62-64, 5 tomas), teigia, jog nei alkoholio, nei narkotinių medžiagų nebevartoja, šią aplinkybę grindė pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) (1.14) (b. l. 61, 5 tomas). Kaltinamasis M. J. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – atlygino neturinę žalą nukentėjusiajam V. G. (b. l. 58, 5 tomas), atsiprašė nukentėjusiojo, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, nukentėjusysis atleido kaltinamajam M. J..

Bylos nagrinėjimo metu buvo prašoma taikyti BK 38 straipsnį ir M. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybė kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Pažymėtina, jog teismas taiko BK 38 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 1 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Net ir esant visoms įstatyme nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju pripažįstama, jog nėra teisinio pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas bei atleisti M. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi dėl anksčiau nurodytų aplinkybių apie M. J. įvyktą nusikalstamą veiką, padarytus administracinius nusižengimus nėra BK 38 straipsnyje numatytų sąlygų visumos, o būtent: pagrindo manyti, kad M. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą ir šios bylos aplinkybes, M. J. skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas – vieneriems metams. Pagal šios bylos aplinkybes, kaltinamasis M. J. vartojo alkoholinius gėrimus, narkotines medžiagas, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, todėl M. J. įpareigotinas per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholinių gėrimų, narkotinių medžiagų, kas galėtų turėti teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis). Darydamas šią išvadą, teismas dar kartą atsižvelgia į jau aptartas bylos aplinkybes ir konstatuoja, jog būtent tokios trukmės bausmė būtų proporcinga baudžiamojo įstatymo pažeidimui, M. J. asmenybei ir užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus, t. y. kaltinamajam M. J. padarys pakankamą poveikį, kad jis suvoktų padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalingumą kitiems asmenims, visuomenei, taip pat pajustų neigiamas to pasekmes.

Skirdamas bausmę kaltinamajam E. K., teismas atsižvelgia į kaltinamojo E. K. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamojo E. K. padarytas nusikaltimas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai, o nusikaltimas numatytas BK 284 straipsnyje – nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos BK 11 straipsnis), kaltinamasis pasikėsino įvykdyti tyčinį labai sunkų nusikaltimą, į nusikaltimo pasekmes – nukentėjusysis iki bylos nagrinėjimo teisme nedirbo (b. l. 75, 5 tomas), neteko dalies darbingumo, iki šiol yra stebimas, gydomas dėl patirto sužalojimo (b. l. 95-97, 4 tomas, 88-97, 5 tomas). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – nors laikoma, kad kaltinamasis yra neteistas (b. l. 86-89, 3 tomas), tačiau įstatymą pažeidžia ne pirmą kartą - 2006 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 38 straipsniu, baudžiamoji byla dėl veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalį, nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius (b. l. 100-102, 3 tomas), be to, buvo nusižengęs ir kitoje valstybėje (b. l. 88-98, 3 tomas). Nors nuo ankstesnių įstatymų pažeidimų yra praėję santykinai nemažai laiko, tačiau paminėti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį. Pagal gyvenamąją vietą E. K. charakterizuojamas gerai (b. l. 140, 5 tomas), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 84-85, 3 tomas), duomenų, kad būtų registruotas psichikos sveikatos centre, teismui nepateikta, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (b. l. 174-175, 3 tomas), iki suėmimo dirbo (b. l. 180, 3 tomas; 142-156, 5 tomas), turi sveikatos problemų (b. l. 178-179, 3 tomas).

Teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį ir motyvus, į kaltinamojo E. K. elgesį viso proceso metu ir atkreipia dėmesį į tai, jog po nusikaltimo padarymo kaltinamasis E. K. ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – nukentėjusiajam V. G. atlygino visą neturtinę žalą (b. l. 65-66, 5 tomas), atsiprašė nukentėjusiojo, nukentėjusysis V. G. tvirtino, kad abiem kaltinamiesiems pretenzijų neturi, jiems atleidžia ir prašo nebausti – ir tai rodo, jog kaltinamasis E. K. supranta savo neteisėto elgesio pasekmes. Nors savo kaltę E. K. ir pripažino iš dalies, tačiau akivaizdu, jog yra kritiškas savo elgesiui, tardymo izoliatoriuje du kartus buvo paskatintas, Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 137-139, 5 tomas).

Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių visumą ir šios bylos aplinkybes, E. K. už nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, skirtina įstatymo sankcijose numatyta bausmė – areštas, kurio trukmė nustatytina mažesnė nei šios bausmės skiriamos už nusikaltimus vidurkis. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Sąlygų ir aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, visumos nėra. Taip pat nėra aplinkybių, leidžiančių manyti, jog realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis), todėl skirti švelnesnės bausmės rūšies, negu numatyta BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, nėra teisinio pagrindo. Įvertinus visetą paminėtų aplinkybių, teismas prieina prie išvados, kad kaltinamajam E. K. už pasikėsinimą įvykdyti labai sunkų nusikaltimą skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatytina lygi bausmės minimumui. Būtent minimalios trukmės laisvės atėmimo bausmė pasieks tuos tikslus, kuriuos kelia BK 41 straipsnis.

Nukentėjusysis V. G. pateikė dokumentus (b. l. 55-57, 5 tomas), prašydamas išlaidas advokato pagalbai apmokėti pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamųjų. Įvertinus proceso trukmę, daroma išvada, kad prašomos priteisti proceso išlaidos – 600 eurų - yra proporcingos suteiktoms atstovavimo paslaugoms ir nėra aiškiai per didelės, todėl, vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, nukentėjusiojo V. G. patirtos atstovavimo išlaidos – 600 eurų, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamųjų E. K. ir M. J. nukentėjusiajam V. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 straipsniais, 303 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprend ž i a:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir paskirti jam areštą dvidešimt penkioms paroms;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį 129 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį laisvės atėmimu septyneriems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (įskaitytinai).

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės laiką skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos – 2018 m. sausio 29 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir nubausti jį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant jį per visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitokių psichiką veikiančių medžiagų, jeigu jos nėra paskirtos gydytojo.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2017 m. kovo 11 d. iki 2017 m. kovo 25 d. (keturiolika dienų), vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki pradėjus bausmės vykdymą.

Procesą dėl nukentėjusiojo V. G. civilinio ieškinio nutraukti.

T. P. teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį ir priteisti iš E. K. (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai 5293,16 Eur.

Priteisti iš E. K. nukentėjusiajam V. G. 300 eurų jo turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Priteisti iš M. J. nukentėjusiajam V. G. 300 eurų jo turėtas proceso išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą E. K. turtui - ginklams ir šaudmenims: lygiavamzdžiam šautuvui Nr. (duomenys neskelbtini) su plastikiniu dėklu, graižtviniam šautuvui su optika Nr. (duomenys neskelbtini) su dėtuve ir medžiaginiu dėklu, dėžutei (duomenys neskelbtini) su 20 vnt. šovinių, dėžutei (duomenys neskelbtini) su 25 vnt. šovinių, 15 vnt. mėlynos spalvos šovinių, 3 vnt. rudos spalvos šovinių, dėžutei (duomenys neskelbtini) su 5 vnt. šoviniais, dėžutei (duomenys neskelbtini) su 9 vnt. šovinių, dėžutė (duomenys neskelbtini) su 8 vnt. šovinių ir taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki nuosprendžio įvykdymo civilinio ieškinio dalyje.

Daiktinius įrodymus – tyrimo metu paimtus pėdsakus, kurie 2017 m. kovo 29 d. nutarimu pagal kvitą B serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) yra saugomi (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, sunaikinti;

odinius batus su užrašu (duomenys neskelbtini), saugomus pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. kvitą serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) ir striukę (duomenys neskelbtini) saugomą pagal 2017 m. rugpjūčio 9 d. kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje, grąžinti E. K.;

batų (duomenys neskelbtini) vieną porą, saugomą pagal 2017 m. rugpjūčio 16 d. kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje ir kepurę grąžinti nukentėjusiajam V. G.; nukentėjusiojo V. G. drabužius saugomus pagal tą patį kvitą bei E. K. drabužius saugomus pagal kvitą Nr. (duomenys neskelbtini), sunaikinti;

M. J. drabužius ir avalynę, saugomą pagal 2017 m. balandžio 26 d. kvitą B serija BBB Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugojimo patalpoje grąžinti M. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.