Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. H. ir M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų J. H. ir M. M. ieškinį atsakovams R. M., Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių dėl mirusiojo sutuoktinio solidarios prievolės dalies atidalinimo, trečiasis asmuo byloje – A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

6. Atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų ieškinį ir išaiškino, kad jie su ieškiniu turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą. Teismas sprendė, kad ieškovų ieškinio reikalavimas (padalinti mirusiojo R. M. ir R. M. solidarią prievolę pagal 2008 m. balandžio 21 d. Kreditavimo sutartį Nr. KK08/04/87VY su Luminor bank AS ir nustatyti, kad R. M. priklauso ½ dalis šios prievolės, R. M. – ½ dalis prievolės) yra turtinis, jog ieškinio suma viršija 100 000 Eur, todėl toks ieškinys yra teismingas apygardos teismui.

7. Apeliantai atskiruoju skundu nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir teigia, jog jų ieškinio reikalavimas yra neturtinis. Ieškinio kvalifikavimas (turtinis ar neturtinis) yra teisiškai reikšmingas, nes lemia civilinės bylos teismingumą ir ieškinio apmokestinumą, o tinkamas civilinės bylos teismingumo nustatymas – ir tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą. Turtiniai (įkainojamieji) ieškiniai apmokestinami proporciniu žyminiu mokesčiu, kurio dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Turtiniuose ieškiniuose turi būti nurodoma ieškinio suma (CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškinio suma nustatoma pagal ieškomą sumą, išreikalaujamojo turto rinkos vertę, bendrą išmokų ar davinių sumą, reikalaujamą priteisti sumą ir kt. (CPK 85 straipsnis). Analizuojant šias CPK normas dėl turtinio ieškinio kriterijų, darytina išvada, kad turtiniu (įkainojamuoju) ieškiniu laikytinas ieškinys, kuriuo prašoma tiesiogiai priteisti turtą. Neturtiniai (neįkainojamieji) ieškiniai apmokestinami žyminiu mokesčiu, kuris išreiškiamas tikslia pinigų suma, nepriklausomai nuo ginčo dalyko vertės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teisės teorijoje ir teismų praktikoje sąvoka „turtinis ginčas“ aiškinama kaip ginčas dėl turto arba ginčas, tiesiogiai susijęs su turtu; neturtiniai ieškiniai aiškinami kaip ieškiniai, kuriuose turtinis interesas negali būti išreikštas pinigų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-381/2008).

8. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtiniais ieškiniais paprastai pripažintini ieškiniai dėl pripažinimo ir teisinių santykių modifikavimo, kurie pareikšti ne dėl turto ar neturi tiesioginio ryšio su kokiu nors konkrečiu turtu; ginčas laikomas turtiniu ir už jį mokamas proporcinis žyminis mokestis tada, kai sandorio negaliojimas lemia restitucijos taikymą, nes restitucijos taikymo atveju įmanoma įvertinti priteistiną turtą ar priteistinas lėšas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr.3K-3-334/2009). Šiuo atveju ieškovai prašo padalinti mirusiojo R. M. ir R. M. solidarią prievolę pagal 2008 m. balandžio 21 d. kreditavimo sutartį Nr. KK08/04/87VY su Luminor bank AS kiekvienam po ½ dalį šios prievolės. Kaip matyti iš Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro 2023 m. gruodžio 6 d. vykdomojo įrašo - visa skolos suma yra 234 217,93 Eur, todėl tenkinus ieškovų ieškinio reikalavimą, ieškovų kreditorinis įsipareigojimas sumažėtų dvigubai ir būtų 117 108,96 Eur (vietoj dabar esamų 234 217,93 Eur) Taigi, toks ieškovų ieškinio reikalavimas yra susijęs su konkrečia pinigų suma, patenkinus ieškinį, ieškovų finansinis reikalavimas sumažėtų 117 108,96 Eur suma, o šis reikalavimas turi tiesioginį ryšį su ieškovų turimu turtu (finansinių įsipareigojimų dydžiu), kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog ieškovų reiškiamas reikalavimas yra turtinio pobūdžio ir yra teismingas Vilniaus apygardos teismui.

9. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Ieškovų J. H. ir M. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.