Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant L. E. - Krivdai, dalyvaujant prokurorui V. G., nukentėjusiajam E. M., kaltinamojo įstatyminiam atstovui ir civiliniam atsakovui J. K., teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

TOMAS KAUŠAS, asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1994-10-25, Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, mokosi Laivų statybos ir remonto mokykloje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. pažeidė viešąją tvarką ir nesunkiai sutrikdė žmogui sveikatą.

Jis 2011-09-10 apie 19.00 val., viešoje vietoje, prie išėjimo iš „Žalgirio“ stadiono, adresu Sportininkų g. 46, Klaipėdoje, elgdamasis įžūliai dėl chuliganiškų paskatų priėjęs iš už nugaros prie E. M. tyčia spyrė į galvą, po ko kumščiais sudavė ne mažiau 15 kartų bei spyrė ne mažiau 10 kartų į įvairias kūno vietas. E. M. bandant pabėgti T. K. jį pargriovė ant žemės ir gulinčiam spyrė ne mažiau 15 kartų į įvairias kūno vietas padarydamas poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimą dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, dešinės plaštakos pirštų naginių falangų tiesiamuosiuose paviršiuose, kairiame delne, kairio kelio srityje, nugaros juosmeninėje dalyje iš kairės, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, galvos sumušimą su minkštųjų audinių patinimu viršugalvio kairėje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis T. K. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-09-10, apie 19.00 val. jis, prie „Žalgirio“ stadiono, Klaipėdos mieste iš pavydo sumušė E. M.. Kiek smūgių jam sudavė nežino, tačiau teigia, kad mažiau nei 15 kartų. Dėl šio poelgio gailisi, nukentėjusiojo atsiprašė.

Nukentėjusysis E. M. parodė, kad 2010-09-10, vaikščiojant su draugu M. J. ir dviem panelėm po „Žalgirio“ stadioną, prie jų priėjo du jam nepažįstami jaunuoliai, rankose turėjo alaus butelius. Jis suprato, kad Mindaugas vieną iš jų pažįsta, todėl jie pasikalbėjo ir išsiskyrė, tačiau apie 19.00 val. jiems išeinant iš stadiono, vienas iš minėtų jaunuolių, t.y. kaltinamasis priėjęs iš už nugaros ėmė jį mušti .Nuo smūgio į nosį jis apsvaigo, buvo nugriuvęs, jį mušė rankomis ir kojomis, suduodant į įvairias kūno vietas ne mažiau 15 smūgių. Vėliau priėjęs padavė jam ranką ir pasakė savo vardą ir pavardę. Jis ranką padavė, tačiau taikytis nesutiko, nes jam padaryta turtinė ir neturtinė 8000 litų žala.

Liudytojas M. J. parodė, kad 2011-09-10 vaikščiojant po „Žalgirio“ stadioną, su E. M., sutiko du vaikinus, kurių vienas buvo T. K.. Tai buvo maždaug apie 16.30 val. Pakalbėję jie nuėjo. Apie 19.00 val., jiems išeinant iš stadiono T. K. sumušė E. M.. Edgaras buvo mušamas kumščiais, kiek smūgių buvo suduota jis nematė. Ar buvo nugriuvęs, nematė.Visi buvo blaivūs.

Iš VTMT Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G 1421/11 (03) matyti, kad E. M. padaryta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje, odos nubrozdinimas dešinio dilbio vidiniame paviršiuje, dešinės plaštakos pirštų naginių falangų tiesiamuosiuose paviršiuose, kairiame delne, kairio kelio srityje, nugaros juosmeninėje dalyje iš kairės, kairės šlaunies išoriniame paviršiuje, galvos sumušimas su minkštųjų audinių patinimu viršugalvio kairėje, poodinėss kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, nosies kaulų lūžimą .Dėl nosies kaulo lūžimo E. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai E. M. padaryti kietais , bukais daiktais, sumušant , užduotyje nurodytu laiku,nustatyta ne mažiau kaip devynios trauminio poveikio vietos. ( b.l. 16-17)

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Kaltinamasis T. K. nusikalstamus veiksmus, t.y. smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje ir šiuo įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą ne tik nukentėjusiesiems, bet ir aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis kumščiais ir kojomis suduodamas daugybinius smūgius E. M. į įvairias kūno vietas bei suprato, kad tai daro viešojoje vietoje, numatė, kad šiais veiksmais bus ne tik padaryta žala nukentėjusiesiems, bet ir pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, įvykio liudininkai patirs neigiamų išgyvenimų, sutriks įprasta viešoji tvarka.

Kaltinamojo T. K. veika dėl viešosios tvarkos pažeidimo atitinka Lietuos Respublikos BK 284 str. 1 d. kvalifikaciją .

Be to, kaltinamasis T. K. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, dėl pavydo ir siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, nukentėjusiajam E. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą ir ši jo veika atitinka Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. kvalifikaciją. Suduotų smūgių skaičius reikšmės jo veikos kvalifikavimui neturi.

Kaltinamojo T. K. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p., atitinkamai kvalifikuojamos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis.

Kaltinamojo T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamais prisipažino padaręs nusikalstam veiką ir nuoširdžiai gailisi, kadangi iš karto po veikos padarymo atsiprašė nukentėjusiojo ir nurodė savo asmeninius duomenis (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 1 p.).

Pateiktame kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis 2011-09-10 apie 19.00 val. elgdamasis įžūliai ir dėl chuliganiškų paskatų sumušdamas E. M., buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau duomenų, kad kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio byloje nėra, todėl ši aplinkybė šalintina iš kaltinimo ir nelaikytina kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skiriant bausmę, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, kaltinamųjų asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos BK 91 str. numatytus bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumus.

Kaltinamasis T. K. yra jauno amžiaus, nusikalto būdamas neteistu,jį byloje esanti medžiaga apibūdina teigiamai (b.l. 47-60, T. 1).

Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad T. K. pripažino savo kaltę, nusikalstamą veiką padarė nepilnametis, atsiprašė nukentėjusiojo, Valstybinės ligonių kasoms atlygino dėl nusikalstamos veikos atsiradusias nukentėjusiojo gydymo išlaidas, mokosi, pripažino savo kaltę ir iš jo elgesio matyti, jog savo poelgį vertina neigiamai, gailisi įvykdęs nusikalstamas veikas, teismas turi pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, laikysis įstatymų. Jo atžvilgiu taikytinas LR BK 93 str. ir jis nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. atleistinas.

Nukentėjusysis E. M. pareiškė ir palaikė civilinį ieškinį dėl 100 Lt turtinės žalos ir 7900 neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį.

Savo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos nukentėjusysis E. M. motyvavo tuo, jog įvykio metu buvo sugadintas mobilaus ryšio telefonas, kurį vertina 100 Lt (atskaičius susidėvėjimą).

Teismas nukentėjusiojo 100 Lt civilinį ieškinį dėl įvykio metu sugadinto mobilaus ryšio telefono (atskaičius susidėvėjimą) laiko protingu ir pagrįstu, todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai, kas šioje byloje yra neginčijamai nustatyta. Svarbiu kriterijumi, nulemiančiu fizinių bei dvasinių kančių bei jų piniginio įvertinimo mastą, teismas laiko sveikatos sužalojimo laipsnį bei patirtos traumos pobūdį, dėl sveikatos sužalojimo atsiradusius neturtinius padarinius.

Civilinį ieškinį dėl 7900 Lt neturtinės žalos nukentėjusysis motyvavo tuo, jog dėl kaltinamojo elgesio jis patyrė daugybinius sužalojimus, kaltinamasis jį sužalojo taip, kad jam lūžo nosis ir liko randas. Teigia, kad jis dvasiškai išgyvena kuomet yra aptariamas minėtas įvykis.

Teismas neabejoja, kad nukentėjusysis E. M. dėl kaltinamojo veiksmų patyrė didelius skausmus, dvasinius išgyvenimus, buvo pažemintas kitų asmenų akivaizdoje, o dėl sukeltų sužalojimų jaučia diskomfortą. Tačiau teismas laiko, jog neturtinė 7900 Lt žala, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytus kriterijus - nusikalstamos veikos padarinius, nukentėjusiojo bei kaltinamojo interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra aiškiai per didelė, todėl mažintina. Spręsdamas priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti byloje dydžio klausimą, teismas atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo patirtą emocinę traumą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, bet ir į veikos padarymo aplinkybes, motyvus, į kaltinamojo turtinę padėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, E. M. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo T. K. priteistina 3000 Lt dydžio suma. Jam neturint turto ir lėšų, išieškojimas nukreiptinas į jo įstatyminių atstovų – tėvų turtą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 str.,

nusprendžia:

TOMĄ KAUŠĄ, asmens kodas (duomenys neskelbtini) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 1 d. 3 p., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. atleisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 str. 2 d., 82 str. 1 d. 5p, 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., paskirti auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant T. K. 12 (dvylika) mėnesių būti namuose nuo 21.00 val. iki 07.00 val., jei tai nesusiję su mokslu, ir tęsti mokslą, bei uždraudžiant be elgesio apribojimo vykdymą kontroliuojančių institucijų žinios keisti gyvenamąją vietą.

Priteisti iš T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

T. K. neturint turto ir lėšų, išieškojimą nukreipti į įstatyminių atstovų- tėvų turtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teisme.