- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-09
- Bylos Nr.
- 2K-611/2007
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Aidukas (pirm.), Aldona Rakauskienė, Alvydas Pikelis (pran.)
- Nuteistasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- D. Š.
- Kategorijos
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:
A. B. nubaustas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3750 Lt) dydžio bauda. Iš A. B. priteista 3000 Lt D. Š. neturtinei žalai atlyginti.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartis, kuria Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. sausio 24 d. nuosprendis pakeistas – iš A. B. nukentėjusiajai D. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimas sumažintas iki 500 Lt. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, nukentėjusiosios ir jos atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. gruodžio 30 d., apie 15.30 val., viešoje vietoje, Vilniuje, Žirmūnų g. 64 esančio prekybos centro „Hyper RIMI“ stovėjimo aikštelėje, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, savo vairuojamu automobiliu „Renault“ (duomenys neskelbtini) tyčia užblokavęs atbuline eiga į parkavimosi vietą judančiam D. Š. automobiliui „Audi“ (duomenys neskelbtini), kelią ir atidaręs D. Š. vairuojamo automobilio dureles, sakydamas „ką tu sau galvoji“, ranka sudavė vieną kartą nukentėjusiajai per veidą, dėl to nuo suduoto smūgio ši galva atsitrenkė į automobilio sėdynės atlošą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. kasaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti. Skunde kasatorius nurodo, kad jo kaltė nėra įrodyta, nes teismai rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais. Nesutampa nei liudytojų parodymai dėl atstumo, iš kurios šios matė įvykį, nei nukentėjusios bei liudytojos A. I. parodymai apie pačią tariamo nusikaltimo vietą, kuri byloje taip ir liko nenustatyta, nei liudytojos A. I. parodymai apie nuteistąjį apibūdinančius požymius, kuriuos ji nurodė skirtingus, tačiau teigė galėsianti nuteistąjį atpažinti, o vėliau nepažino. Asmens parodymas atpažinti vyko pažeidžiant nuteistojo teises, nes kiti du asmenys buvo visiškai į jį nepanašūs, taip palengvinant nukentėjusiajai galimybę pagal jos išvardintus požymius atpažinti būtent jį. Nei liudytojos, nei nukentėjusioji neprisiminė, kuria ranka jai buvo suduota per veidą, o tai leidžia abejoti paties smūgio sudavimo faktu. Visa tai rodo, kad byloje remtasi nenuosekliais ir tarpusavy prieštaraujančiais įrodymais, nors pagal įstatymų reikalavimus tam, kad baudžiamojoje byloje būtų galima priimti sprendimą, turi būti surinkta neabejotina, pakankama, objektyvi ir teisėtais būdais gauta informacija apie įvykdytą nusikaltimą. Teisėjų vidinį įsitikinimą taip pat turi suformuoti objektyvi ir neabejotina, įstatymų reikalavimus atitinkančiais būdais surinkta informacija. Kadangi tokios informacijos byloje nėra, nuosprendis priimtas pažeidžiant BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, ignoruojant kitas proceso ir materialinės teisės normas. Tai, kad byloje, be to, vadovaujamasi vien kaltinančiais nuteistąjį įrodymais, pažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą principą. Liudytojos J. B. apklausos protokole, kuriame nurodyta 2005 m. rugsėjo 27 d. data, ji davė parodymus apie įvykius, vykusius po šios datos, todėl šis dokumentas bendrai kelia abejonių. Tai, kad po pareikštos gynėjo pastabos apie tai, jame atsirado įrašas su nauja data bei užrašu „pataisymu tikėti“ ir parašu, nepaneigia tikimybės, jog jis galėjo būti suklastotas, nes nėra nurodyta nei kas tą įrašą padarė, nei kas po juo pasirašė, pačiame protokole apie jokius pakeitimus, pataisymus ar papildymus net neužsiminta. Apeliacinės instancijos teismas, nutartyje šiuos argumentus atmesdamas kaip nepagrįstus, neatsižvelgė į tai, kad minėtas protokolas ir jame užfiksuoti parodymai pažeidžia įrodymų leistinumo principą. Toks baudžiamojo proceso pažeidimas sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Skundas iš dalies tenkintinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų apie neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir įrodymų vertinimą
Pateikto kasacinio skundo argumentai iš esmės suformuluoti remiantis bylos apeliacinio nagrinėjimo pagrindais. Skunde daug vietos skiriama įvykio aplinkybėms, akcentuojamos kai kurios detalės ir nesutapimai tarp nukentėjusiosios ir liudytojų parodymų. Šie klausimai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas ir jie buvo sprendžiami bylos nagrinėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose metu. Kai kurie netikslumai liudytojos A. I. parodymuose, apibūdinant chuliganiškus veiksmus atlikusį asmenį, bei A. B. neatpažinimas parodymo atpažinti metu nėra esminiai trūkumai vertinant bylos aplinkybių ištyrimo išsamumą bei įrodymų pakankamumą nustatant nusikalstamos veikos kaltininką, nes pats A. B. neginčija incidento fakto D. Š. atliekant manevrą automobiliu iš Žirmūnų gatvės link „Rimi“ parduotuvės. Nuteistasis pripažįsta ir tai, jog, privažiavęs automobilių stovėjimo aikštelėje prie nukentėjusios automobilio, priėjęs atidarė vairuotojo dureles ir bandė aiškintis dėl nukentėjusiosios automobilio manevro metu sukurtos avarinės situacijos. Todėl kasacinio skundo argumentai dėl trūkumų organizuojant asmens atpažinimo procesinį veiksmą bei liudytojos neatpažinimas A. B. tarp kitų asmenų nėra reikšmingi faktai bylos aplinkybių visapusiškam išsiaiškinimui. A. B. neigia smūgio sudavimo faktą, tačiau šią aplinkybę nurodo nukentėjusioji bei patvirtina liudytojos A. I. ir J. B. Tai, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje neteisingai nurodyta liudytojos J. B. apklausos data, neturi reikšmės įrodymų leistinumo principui, nes ši ikiteisminio tyrimo metu atlikta apklausa nėra įrodymas byloje, kadangi teismas rėmėsi teismo posėdžio metu atliktos apklausos duomenimis. Skunde be pagrindo sureikšminama tai, kad nukentėjusioji ir liudytojos neatsimena, kuria ranka buvo suduota D. Š., nes natūralu, jog momentinėje ir netikėtoje situacijoje tokia detalė nebuvo įsidėmėta.
Tačiau, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, byla nebuvo patikrinta tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, kurios klostėsi tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo prieš jų betarpišką konfliktą „Hyper Rimi“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Šios aplinkybės yra svarbios atskleidžiant A. B. veiksmų paskatas bei įvertinant, ar nukentėjusiosios elgesys nebuvo provokuojantis ir rizikingas, ir kokią tai turėjo reikšmę konflikto vystimuisi. Šių aplinkybių nustatymas yra reikšmingas pripažįstant, ar A. B. veiksmai buvo atlikti dėl chuliganiškų paskatų, ar įtakoti asmeninių priežasčių ir kokią reikšmę šiems veiksmams turėjo nukentėjusiosios elgesys. Nuteistasis visą bylos nagrinėjimą teisme aiškino, jog nukentėjusioji, manevruodama automobiliu iš trečios eismo juostos į pirmą, sukėlė avarinę situaciją ir jis buvo priverstas staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, kad išvengtų susidūrimo. Šio fakto neneigia ir nukentėjusioji, nes 2005 m. gruodžio 30 d. pareiškime, adresuotame Vilniaus m. Žirmūnų policijos nuovadai, ji nurodo, jog, persirikiuodama į kairę eismo juostą, ji sudarė kliūtį dešine eismo juosta važiavusiam „RENAULT“ markės automobiliui. Nukentėjusioji taip pat pripažįsta, jog nuteistasis, priėjęs prie jos automobilio, pasakė „ką tu sau galvoji“, o ji atsakė „kaip nemėgstu tokių vairuotojų“. Minėtos aplinkybės teismo nebuvo įvertintos arba įvertintos nepilnai. Chuliganiškas paskatas A. B. veiksmuose teismas pripažino fragmentiškai įvertindamas įvykio situaciją nuo to momento, kai A. B. priėjo prie nukentėjusiosios automobilio bei ištarė minėtą frazę. Nukentėjusiosios veiksmai ir elgesys nebuvo tiriami ir vertinami.
Remiantis išdėstytais argumentais, kolegija laiko, jog buvo nepilnai ištirtos įvykio aplinkybės ir nepilnai išnagrinėtas apeliacinis skundas. Šis procesinis pažeidimas gali turėti reikšmės kvalifikuojant nusikalstamą veiką ir sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. balandžio 11 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.