Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Misiūnaitė-Bashir rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui G. E..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo priteisti iš atsakovo G. E. 1 541,82 Eur žalos atlyginimą (e.b.l. 1-2). Ieškinys buvo priimtas 2019 m. lapkričio 12 d. Ši diena laikoma bylos iškėlimo teisme diena (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 1 dalis).

Atsakovui ieškinys ir jo priedai bei pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo 2019 m. gruodžio 5 d. nutarties pagrindu įteikti viešo paskelbimo būdu specialiame tinklalapyje www.teismai.lt. Pagal CPK 130 straipsnio nuostatas laikoma, kad atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Per teismo nustatytą ir pranešime nurodytą 14 dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformuojant šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-497-626/2019 paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 18 d. nuosprendį, kuriuo pirmosios instancijos teismas pripažino atsakovą kaltu smurtiniais veiksmais padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 149 straipsnio 1 dalyje („išžaginimas“) ir 150 straipsnio 1 dalyje („seksualinis prievartavimas“), ir priteisė G. G. naudai iš atsakovo 21,83 Eur turtinei žalai ir 5 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (e.b.l. 11-19). 2016 m. rugsėjo 20 d. Teisingumo ministerija priėmė sprendimą Nr. (1.34.)7R-7248 dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, kuriuo nusprendė G. G. pateiktą prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą patenkinti iš dalies ir išmokėti jai 1 541,83 Eur dydžio kompensaciją (21,83 Eur turtinės žalos ir 1 520,00 Eur neturtinės žalos) (e.b.l. 3-5). Teisingumo ministerija 2016 m. spalio 10 d. mokėjimo nurodymu Nr. 24152 G. G. sumokėjo 1 541,82 Eur (e.b.l. 14). Byloje duomenų, kad atsakovas būtų atlyginęs ieškovės kompensuotą žalą, padarytą smurtiniu nusikaltimu, nėra (CPK 178, 185 straipsniai).

CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, įstatymo nustatyta tvarka kompensavus smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į tai, kad atsakovas žalą padarė smurtiniu nusikaltimu ir jos neatlygino, darytina išvada, jog ieškovė, kompensavusi smurtiniu nusikaltimu atsakovo padarytą žalą, įgijo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti išmokėtą sumą žalai atlyginti. Įvertinus nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir teisėtu, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina ieškovės prašoma 1 541,82 Eur žalos suma (CK 6.111 straipsnis, 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.245–6.249 straipsniai, 6.251 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), valstybei iš atsakovo priteistina 35 Eur žyminio mokesčio suma (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Kadangi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti viešo paskelbimo būdu, todėl ir šis sprendimas už akių atsakovui įteikiamas viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 96 straipsniu, 130 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 268 straipsniu, 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais, 287 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. E., gimusio 1973 m. lapkričio 29 d., ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, naudai 1 541,82 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt vieną eurą ir aštuoniasdešimt du euro centus) žalos.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo G. E., gimusio 1973 m. lapkričio 29 d., 35 Eur (trisdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovui G. E., gimusiam 1973 m. lapkričio 29 d. šį sprendimą už akių įteikti viešo paskelbimo būdu, t. y. specialiame interneto tinklalapyje ? www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“, paskelbiant tokio turinio pranešimą:

„Vilniaus miesto apylinkės teisme 2019 m. gruodžio 30 d. priimtas sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. e2-38996-819/2019 pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo regreso tvarka, pareikštą atsakovui G. E., gimusiam 1973 m. lapkričio 29 d. Atsakovo G. E. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, todėl atsakovui sprendimas už akių yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovas informuojamas, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Informacijos teirautis tel. (8 5) 274 0351.“

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.