Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. K. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. Biržų rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir, atsižvelgiant į ATPK 257 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.), teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, padarė teisingas, įrodymais paremtas išvadas ir pagrįstai Pažeidėją pripažino kaltu ir nubaudė pagal ATPK 214¹⁰ str. 1 d.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo, Pažeidėjas nesutinka su jo nubaudimu pagal ATPK 214¹⁰ str. 1 d., ir tvirtina, kad jis pažeidimo nepadarė, protokolas surašytas ne tam subjektui. Jis skunde tvirtina, kad nėra atsakingas už muzikinių kūrinių viešą naudojimą jo kavinėje neturint galiojančios autorinės – licencinės sutarties su LATGA. Teigia, kad jis neleido muzikos transliuoti viešai, sukuriant muzikinį foną kavinės patalpoje, pats jis to nedarė. Su tokiais argumentais sutikti negalima.

ATPK 214¹⁰ str. 1 d. numato atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą, kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais. LATGA 15 str. 3 d. numatyta, kad už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją. Be to, to paties įstatymo 73 str. numatyta, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis (duomenų bazių gamintojų) teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios šio įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės.

Apylinkės teismas pagrįstai nurodė, kad Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 20 d. nustato, kad kūrinio, gretutinių teisių ar sui generis teisių objekto naudotojas yra fizinis arba juridinis asmuo, kuris naudoja kūrinių, gretutinių teisių ar sui generis teisių objektų originalus ar jų kopijas (bet kokiu būdu juos atgamina, išleidžia, importuoja, parduoda, nuomoja, teikia panaudai ar kitaip platina, naudoja viešam atlikimui ar viešam rodymui, transliuoja, retransliuoja ar kitaip viešai juos skelbia). Šio įstatymo 70 str. 2 d. 3 p. numatyta viena iš kūrinių ir gretutinių teisių objektų naudotojų pareiga – ne vėliau kaip prieš 3 dienas iki kūrinių ar gretutinių teisių objektų naudojimo kreiptis į kolektyvinio administravimo asociaciją su prašymu suteikti licenciją prašyme nurodytu būdu naudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus.

LATGA specialistė R. B. 2015-02-20 surašė viešo kūrinių naudojimo fakto neturint autorinės – licencinės sutarties nustatymo aktą (9 b. l.). Asociacijos LATGA poskyrio vadovas A. A., remdamasis šiuo aktu, 2015-03-03 raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai kreipėsi į Pažeidėją ir siūlė per nustatytą terminą sudaryti autorinę – licencinę sutartį, suteikiančią teisę viešai atlikti muzikos kūrinius jam priklausančiose ūkinės – komercinės veiklos patalpose bei sumokėti kompensaciją už neteisėtą kūrinių naudojimą (14, 15 b. l.). Nesulaukusi atsakymo iš Pažeidėjo, LATGA administracija 2015-07-21 kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatą prašydama atlikti pakartotinį patikrinimą kavinėje (duomenys neskelbtini). Iš 2015-08-05 tarnybinio pranešimo matyti, kad minėtą dieną, apie 13³⁰ val., kavinėje buvo pakartotinai užfiksuotas viešas muzikos transliavimas per radijo stotį. Taigi, pats pažeidimo faktas yra visiškai akivaizdus ir byloje neginčijamas, t. y. Pažeidėjas neginčija to, kad protokole nurodytų autorių kūriniai Pažeidėjo individualiai įmonei priklausančioje kavinėje patikrinimo metu buvo atliekami. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu pats Pažeidėjas pripažino ir patvirtino, kad nebuvo sudaręs autorinės – licencinės sutarties su LATGA, kadangi nusprendė nešvaistyti pinigų, nurodė, kad įmonės veikloje nebenaudos foninės muzikos.

Byloje nustatyta, kad muzikos imtuvas rastas kavinės tarnybinėse patalpose – indų plovykloje (42, 43 – 44 b. l.). Tačiau, muzikinis fonas buvo girdimas ir viešoje kavinės salėje. Nustatant ATPK 214¹⁰ str. 1 d. numatytą pažeidimą nėra svarbu, kokioje patalpoje buvo įrenginys, iš kurio buvo transliuojami muzikos kūriniai – svarbu, jog muzika buvo girdima viešai, suvokiant, jog tai viešoje kavinės salėje skambantis muzikinis fonas. Įstatymų leidėjas numatė atsakomybę už neteisėtą literatūros, mokslo ar meno kūrinio (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objekto arba jų dalies viešą atlikimą, atgaminimą, viešą paskelbimą ar kitokį panaudojimą bet kokiais būdais ir priemonėmis nekomerciniais tikslais be licencijos, todėl asmuo, viešai transliuodamas muzikinius kūrinius, turi būti ne tik sąžiningas, bet ir apdairus, bei užtikrinti, kad vartotojui muzika būtų transliuojama teisėtai. Minėto Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 15 str. 3 d. nustatyta, kad tiek kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas) viešumoje, tiek panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją, be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu (išskyrus šio įstatymo numatytus atvejus). Tiek kavinės darbuotoja R. K., tiek specialistė R. B. teisme parodė, kad kavinės viešoje salėje patikrinimo metu buvo sukurtas muzikinis fonas.

Be to, ką nurodė pirmos instancijos teismas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymą, individuali įmonė turi vienasmenį valdymo organą – individualios įmonės vadovą. Individualios įmonės savininkas kartu yra ir vienasmenis individualios įmonės valdymo organas – įmonės vadovas, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip (7 str. 1 d.). To paties įstatymo 5 str. numatyta, kad individualios įmonės vadovas vienvaldiškai veikia individualios įmonės vardu, jeigu individualios įmonės nuostatai nenustato kitaip, ir atsako už individualios įmonės veiklos organizavimą < ... >. Tai reiškia, kad ne kas kitas, o tik individualios įmonės vadovas turi įmonės veiklą organizuoti taip, kad joje nebūtų daromi jokie pažeidimai, tame tarpe – ir administraciniai. Iš bylos taip pat matyti, kad tarp LATGA ir E. K. individualios įmonės dar 2009-10-23 buvo sudaryta autorinė – licencinė sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teisės naudoti LATGA repertuaro kūrinius viešam atlikimui restoranuose, kavinėse, baruose, pagal kurią buvo mokamas ir autorinis atlyginimas (2 – 5 b. l.). Pažeidėjo prašymu ši sutartis buvo nutraukta, jis buvo informuotas, kad nuo 2011-05-31 netenka teisės naudoti muzikos kūrinius restorane (7 b. l.). Tai rodo, kad Pažeidėjas puikiai žinojo teisės aktų reikalavimus ir tai žinodamas privalėjo imtis visų priemonių, kad kavinėje nebūtų viešai transliuojami kūriniai, už kuriuos autoriams privalo būti sumokėtas LATGA administruojamas autorinis atlyginimas. Nesiėmęs tokių priemonių Pažeidėjas akivaizdžiai pažeidė ATPK 214¹⁰ str. 1 d. Jo paaiškinimas, kad pats to nedarė, muzika kavinėje buvo leidžiama be jo žinios, ir pan. jo administracinės atsakomybės šiuo atveju nešalina. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu neabejotinai patvirtina, jog būtent Pažeidėjas buvo atsakingas už teisėtą muzikos kūrinių transliavimą jam priklausančioje kavinėje (duomenys neskelbtini) viešoje salėje sukuriant muzikinį foną, todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas jam surašytas visiškai pagrįstai ir teisėtai.

Negalima sutikti su Pažeidėju, kad buvo praleistas nuobaudos skyrimo jam terminas, numatytas ATPK 35 str. 1 d.

ATPK 35 str. 1 d. nustato, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato galimybę pratęsti nuobaudos skyrimo terminą, jeigu dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens administracinės atsakomybės klausimo. Terminas pratęsiamas ne ilgiau kaip vieneriems metams, jį skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, ar ne. Administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo priežastys administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti objektyviai užkertančios kelią išnagrinėti bylą per įstatymo numatytą laiką. Be to, svarbu, kad motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Sprendimą dėl termino administracinei nuobaudai skirti pratęsimo gali priimti institucija (organas), kurių žinioje yra byla tuo metu, kai atsiranda aplinkybės, sudarančios pagrindą terminui pratęsti (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-2-2012). Nagrinėjamu atveju Biržų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis ATPK 35 str. 3 d., atsižvelgęs į šio pažeidimo tyrimo apimtį, 2015-08-13 nutartimi administracinės nuobaudos skyrimo terminą šioje byloje pratęsė iki vienerių metų, terminą skaičiuojant nuo 2015-02-20 d. (38 b. l.). Skundžiamas nutarimas priimtas 2015-09-24, t. y. teismo pratęsto termino ribose, todėl Pažeidėjo argumentas, jog administracinė nuobauda jam negalėjo būti skirta suėjus ATPK 35 str. 1 d. numatytam terminui, yra nepagrįstas.

Atsižvelgiant į virš išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas Biržų rajono apylinkės teismo 2015-09-24 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės bei proceso teisės normų, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas

NUTARĖ:

Biržų rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutarimą palikti nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.