Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant D. B., dalyvaujant : prokurorui K. G., nukentėjusiajai L. B., specialistui teismo medicinos ekspertui V. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :

E. K., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. 1982-02-24 Vilkaviškio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nesusituokęs, tačiau gyvenantis faktinėje šeimoje su sugyventine ir turintis 3 mažamečius vaikus išlaikytinius, pradinio išsilavinimo, dirbantis darbininku (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (2 veikos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kaltinamasis E. K. 2017 m. spalio 30 d. - lapkričio 06 d. laikotarpyje, tiksliau nenustatytą dieną ir laiku, šeimos bute (duomenys neskelbtini) kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė ranka tris kartus per veidą ir vieną kartą į nosį, tris kartus spyrė į kairės kojos šlaunį ir penkis kartus į nugarą sugyventinei L. B., tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

2. Kaltinamasis E. K. 2017 m. lapkričio 07 d. apie 19 val. šeimos bute (duomenys neskelbtini), kilus šeiminio buitinio pobūdžio ginčui, tyčia sudavė du kartus ranka per veidą ir tris kartus spyrė į kairės kojos šlaunį sugyventinei L. B., padarydamas jai kraujosruvas ties apatinio žandikaulio dešiniu kampu, dešinėje šlaunyje ir nugaroje bei nežymiai sutrikdydamas jos sveikatą.

Šiais veiksmais kaltinamasis E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK (toliau – BK) 140 str. 2 d. (realioji nusikaltimų sutaptis).

I. Faktiniai duomenys, pagrindžiantys teismo išvadas

3. Kaltinamasis E. K. kaltu teisiamajame posėdyje nepripažino visiškai, pareikšdamas, jog 2017-10-30 – 2017-11-07 laikotarpiu nukentėjusios nemušė ir kitaip prieš ją nesmurtavo, lapkričio 4 ar 5 dienomis pastebėjęs ant sugyventinės veido sumušimą, ji teigė, kad kažkur nugriuvusi, dar skundėsi ir nugaros skausmais, dėl ko lapkričio 7 d. ir lankėsi pas gydytojus. Minimu laikotarpiu jis namuose niekada nepietavo (tai darė darbo vietoje), po darbo grįždavo apie 17.30 val., buvo namuose ir ilsėjosi. Lapkričio 7 d. apie 19.30 val. grįžęs į namus iš Vilkaviškio m., sugyventinę rado neblaivią, dėl to jiedu stipriai susipyko, tačiau jis smurto nevartojo, pareikalavo ją išeiti, sugyventinė susirinkusi asmeninius daiktus išėjo. Prieš nukentėjusią yra smurtavęs 2016 m., tuomet jiedu susitaikė ir teismas jį nuo atsakomybės atleido, tvirtinantis, kad daugiau prieš ją nėra smurtavęs, dėl ko sugyventinė šįkart jį apkalbėjo, paaiškinti negalįs.

4. Nukentėjusiai L. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymus prieš kaltinamąjį atsisakius, Lietuvos Respublikos BPK (toliau – BPK) 276 str. 1 d. 2 p. tvarka kitiems bylos duomenims patikrinti buvo perskaityti ir ištirti jos ikiteisminio tyrimo metu byloje duoti parodymai, kur L. B. nurodė, jog 2017-11-06 (vėliau tikslino ir teigė, kad spalio 30 d.) apie 13 val. į namus trumpam sugrįžęs pasiimti traktorininko pažymėjimą, kaltinamasis supyko, kad ji per nežinojimą nebuvo paruošusi jam pietus, rankos plaštaka sudavė jai triskart per veidą dešinėje ir kartą į nosį. Sugrįžęs namo po darbo apie 17.30 val. kaltinamasis vėl supyko, kad ji dar nebaigusi jam paruošti vakarienę, triskart spyrė jai į dešinę šlaunį, kartą į nugarą, jai nugriuvus koridoriuje, dar keturiskart spyrė į nugarą. 2017-11-07 ji lankėsi pas gydytojus Kybartuose ir Vilkaviškyje, į namus sugrįžo apie 19 val., kaltinamasis be pagrindo sukėlė vėl konfliktą, dukart rankos plaštaka sudavė jai per veidą, jai nukritus, triskart spyrė į kairės kojos šlaunį. Sumušęs kaltinamasis ją išvijo iš namų. Eidama gatve ji atsitiktinai susitiko liudytoją R. Ž., kuris ją pavežė pernakvoti pas liudytoją I. T., ji abiem papasakojo apie patirtą kaltinamojo smurtą bei parodė jo sumuštas vietas, liudytojų raginama lapkričio 8 d. pranešė apie įvykius policijai. Visi liudytojams rodyti ir nustatyti specialisto sužalojimai ant jos kūno buvo padaryti kaltinamojo – iki jo smurto jos kūnas buvęs visiškai sveikas (1 t., b. l. 20-22, 24-26, 30-31, 34).

5. Liudytojas R. Ž. patvirtino, jog 2017-11-07 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) sutiko apsiverkusią su dviem dideliais krepšiais daiktų nukentėjusiąją, jos prašymu ją pavežė pas liudytoją I. T., nukentėjusi pasiskundė, kad sugyventinis (kaltinamasis) ją išvijęs iš namų, kad prieš tai tą patį lapkričio 7 d. vakarą bei dar kartą anksčiau, jis supratęs, jog išvakarėse, kaltinamasis ją dukart suspardęs, apie kitokį galimą smurtą nepasakojusi. Nukentėjusi jam taip pat parodė didelę kraujosruvą ant šono-nugaros juosmens aukštyje, veide sužalojimų nepastebėjęs. Jis, kaip to kaimo bendruomenės pirmininkas, raginęs nukentėjusią pranešti policijai, tačiau ši pradžioje nenorėjusi, teigė kaltinamojo bijanti, kad šis ją nepriimsiąs į savo butą, o ji pati kito būsto neturinti, sekančią dieną nukentėjusi visgi paskambino į policiją. Jis lapkričio 8 d. kalbėjosi su kaltinamuoju jo darbovietėje, kaltinamasis jam pripažinęs, jog išvakarėse mušęs nukentėjusią dėl to, kad ši per dažnai vartojanti alkoholį.

6. Liudytoja I. T. patvirtino, kad 2017-11-07 apie 21 val. liudytojas R. Ž. į jos namus atvežė pernakvoti nukentėjusią su daiktais. Ši jai skundėsi, kad ją namuose sumušė kaltinamasis, kad mušė rankomis per veidą, šonus, kitokį smurtą ar pasakojo jau neprisimenanti. Ji pati matė pas nukentėjusią kraujosruvas ant dešinio skruosto bei ant juosmens daugiau nugaros pusėje, šias vietas ji dar patepė nuskausminančiu tepalu. Nukentėjusi jai taip pat pripažino, kad dėl kaltinamojo sumušimų lankėsi pas gydytojus, tačiau sumelavo, kad pati susimušusi buityje. Liudytoja taip pat patvirtino ikiteisminiame tyrime nurodytą aplinkybę, kad nukentėjusi jai skundėsi, jog kaltinamojo buvo sumušta viso du kartus, t. y. tą patį vakarą lapkričio 7 d. ir rodos išvakarėse.

7. 2017-11-08 įvykio vietos apžiūra fiksuota, jog kaltinamojo ir nukentėjusios šeimos būstas yra bute (duomenys neskelbtini), šis yra dviejų aukštų daugiabučio namo pirmame aukšte, kairėje aikštelės pusėje. Už įėjimo yra tiesiai vedantis koridorius, jo abejose pusėse yra vonios, virtuvės, kambarių patalpos, jose vyrauja netvarka (1 t., b. l. 6-9).

8. 2017-11-10 teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nukentėjusiajai L. B. konstatuota kraujosruvos ties apatinio žandikaulio dešiniu kampu (4x5 cm) ir kairės šlaunies išorinio paviršiaus viduriniame trečdalyje (6x8 cm). Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tame tarpe tiek suduodant rankomis, tiek spiriant kojomis, tiek kontaktuojant su tokių savybių daiktais, galimai 3-4 parų laikotarpyje iki apžiūros (lapkričio 6-7 dienomis), galimais dviem trauminiais poveikiais, nukentėjusiai esant bet kokioje padėtyje, ji galėjo jausti fizinį skausmą, sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 40).

Teisiamajame posėdyje dėl duotos rašytinės išvados paaiškinimo ir papildymo apklaustas specialistas teismo medicinos ekspertas V. V. patvirtino, kad jo konstatuotos kraujosruvos, sprendžiant iš jų spalvinės išvaizdos ir kt. požymių, anksčiau kaip lapkričio 6 d. negalėjo būti padarytos. Duomenų kategoriškai išvadai ar abu jo konstatuoti sužalojimai padaryti to paties sumušimo metu, ar skirtingų, nepakanka, tačiau laiko skirtumas, jeigu toks buvo, tarp jų nebuvo didesnis nei 1 para. Nukentėjusios medicininio tyrimo metu jis nėra užfiksavęs kraujosruvos nugaroje, tačiau tai nereiškia, jog tokio sužalojimo ten nebuvo – jeigu nukentėjusi apie tai nepasakė ir pati neparodė, liko neužfiksuota. 2017-11-07 nukentėjusios medicininių dokumentų išraše fiksuoti gydytojų įrašai apie suteiktas jai konsultacijas nėra susiję su jo konstatuotais sužalojimais ir išvadai jokios įtakos neturi - konsultuota dėl nusiskundimų krūtinės ląstos ir juosmens srityse, nukentėjusios aiškinimu susimušusi buityje (1 t., b. l. 43).

9. 2017-11-22 objekto – kaltinamojo darbovietės (duomenys neskelbtini) teritorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašų, apžiūra nustatyta, kad 2017-11-06 d., 12.32 val. – 12.59 val., 13.23 val. – 13.35 val. laiku kaltinamasis E. K. užfiksuotas įmonės teritorijoje (1 t., b. l. 61-79).

Motyvuojamoji dalis

II. Bylos faktinių duomenų vertinimas ir teismo išvados dėl jų

10. Dėl kaltinamojo parodymų. Nors E. K. bylos procese pats nuosekliai neigė bent kartą mušęs nukentėjusiąją, tačiau ši dalis jo parodymų, teismo vertinimu, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nustatytų visuma, tame tarpe ir objektyvaus pobūdžio, teisme ištirtų ir patikrintų duomenų (nukentėjusios L. B., liudytojų R. Ž. ir I. T. parodymų, teismo medicinos specialisto išvadų bei papildomų paaiškinimų teisme apie nukentėjusiai konstatuotus sužalojimus, jų atsiradimo priežastis, laiką ir mechanizmą), aptariama kaltinamojo parodymų dalis yra visiškai įtikinamai paneigta minėtais teisėtai gautais ir įrodymais byloje pripažįstamais duomenimis, todėl vertinama kaip neatitinkanti tikrovės ir atmetama.

11. Dėl nukentėjusios parodymų. L. B. paaiškinimai apie nusikaltimų įvykių aplinkybes per visą bylos procesą buvo įtikinami, išsamūs ir iš esmės nuoseklūs, išskyrus vienintelę aplinkybę – kurią dieną ji kaltinamojo buvo sumuštą pirmąjį kartą, tyrimo pradžioje ji nurodė lapkričio 6 d., akistatoje su kaltinamuoju ir vėliau – spalio 30 d. Visą likusią be išimties dalį nukentėjusios parodymų, kaip teisingą patvirtina ne tik objektyvaus pobūdžio teismo medicinos specialisto rašytinės išvados bei jo papildomi paaiškinimai teisme, tačiau ir dviejų netiesioginių nusikaltimų įvykių liudytojų R. Ž. ir I. T. parodymai. Nukentėjusios parodymų teisingumą netiesiogiai patvirtina ir įvykio vietos apžiūra nustatyti duomenys apie nusikaltimų įvykių vietos aplinką, taip pat įrašai jos medicininių dokumentų išraše. Netikėti nukentėjusios parodymais teismas neturi bylos duomenimis pagrindžiamo pagrindo, juolab, kad ji pati yra akivaizdžiai priklausoma nuo kaltinamojo, jo bijo ir nuo pat pradžios vengė kelti viešumon nusikaltimų prieš ją faktus, kas, teismo vertinimu, daugiau nei įtikinamai rodo, jog ji neturėjusi ir neturi motyvų kaltinamąjį apkalbėti ir neteisingai apkaltinti nusikaltimų prieš ją įvykdymu. Visiškai nelogiška ir teisiškai nepagrįsta teismas vertina kaltinamojo teisme išsakytą versiją, kad nukentėjusi jį neva apkalbėdama siekia vienasmeniškai užvaldyti ir įgyti savo nuosavybėn jam asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, kuriame dabar jų šeima gyvena. Kita vertus nukentėjusios paaiškinimai apie esmines nusikaltimų prieš ją aplinkybes visiškai sutampa su netiesioginių jų įvykių liudytojų R. Ž. ir I. T. parodymais, kuriems šias aplinkybes nukentėjusi pareiškė betarpiškai ir iškart po antrojo nusikaltimo įvykio, nesant nei laiko, nei kitokių tam prielaidų, kad sugalvoti ir pateikti liudytojams kokią tai melagingą įvykių versiją, kita vertus, tai visiškai atitiko nukentėjusios emocinę būklę, išvaizdą, akivaizdžias sužalojimų žymes. Vertinant nenuoseklius nukentėjusios pareiškimus apie pirmojo jos sumušimo dieną ir laiką, teismo sprendžiama, jog nukentėjusi pradžioje tikėtina tai nurodė teisingai, o akistatoje su kaltinamuoju ir vėliau buvo įtakota kaltinamojo, jo gynybinės pozicijos ir šioje dalyje parodymus pakeitė. Kadangi gauti teisme duomenys apie pirmojo nusikaltimo dieną ir laiką byloje nesutampa, prieštaringi, subjektyvaus pobūdžio, todėl nesant galimybės pasiremti objektyvios kilmės duomenimis, teismas nuosprendyje (punktas 1) patikslino pirmojo nusikaltimo dieną ir laiką, nustatydamas jį plačiau nei buvo įvardinta kaltinamajame akte, pats pastarojo (pirmojo) nusikaltimo (epizodo) prieš nukentėjusią įvykdymo faktas abejonių teismui nekelia.

12. Dėl liudytojų parodymų. R. Ž. ir I. T. parodymai byloje buvo nuoseklūs, išsamūs, jų pateikti duomenys visiškai sutampa tiek tarpusavyje, tiek ir su nukentėjusios, iš kurios tiesiogiai jie gavo informaciją apie nusikaltimus, parodymais, nėra nuneigti kt. bylos duomenimis, jų teisingumas teismui nekelia abejonių dar ir dėl to, kad liudytoja I. T. yra ne nukentėjusios, bet būtent kaltinamojo tolima giminaitė, todėl kaltinamojo apkalbėjimo galimybė šiuo atveju visiškai atmetama.

13. Specialisto teismo medicinos eksperto rašytinės išvados bei papildomi paaiškinimai teisiamajame posėdyje teismui abejonių taip pat nekelia, nukentėjusios medicininio tyrimo duomenys iš esmės sutampa tiek su nukentėjusios, tiek su liudytojų R. Ž. ir I. T. parodymais apie sužalojimus, jų pobūdį, skaičių (su aukščiau jau aptarta išimtimi (punktas 8), padarymo laiką ir galimą mechanizmą.

14. Teisme liudytoju apklausto kaltinamojo bendradarbio E. M. parodymai, taip pat kaltinamojo darbovietės teritorijos stebėjimo kamerų vaizdo įrašai teismo nustatytų, patikslintų BPK 255 str. 2 d. tvarka ir aukščiau suformuluotų (punktai 1 ir 2) nusikaltimų įvykdymo aplinkybių nepaneigia.

15. Visi aukščiau vardinti ir skyriumi bei sugretinant tarpusavyje įvertinti duomenys dėl esminių ir reikšmingų teismo išvadoms aplinkybių nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visetas yra pakankamas teismui konstatuoti, kad kaltinamasis, kilus šeiminio, buitinio pobūdžio ginčams, tyčia du kartus fiziniu smurtu užpuolė jam neįtikusią nukentėjusiąją, savo sugyventinę, suduodamas jai smūgius plaštaka į veidą, nosį bei spirdamas kojomis į nugarą ir koją, pirmu atveju nukentėjusiai sukėlė fizinį skausmą, o antruoju - padarė išorinius kūno sužalojimus, kuriais nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

III. Teisme įrodytų nusikalstamų veiksmų kvalifikacija

16. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmai dėl abiejų nusikaltimų įvykių pagal BK 140 str. 2 d. byloje kvalifikuoti teisingai. Pirma, byloje nenuginčytai nustatyta, jog nukentėjusiąją abiem atvejais smurtu užpuolė būtent kaltinamasis ir niekas kitas. Antra, kaltinamasis taip aktyviai veikė (suduodamas plaštaka per veidą, nosį, spirdamas į nugarą, kojas) tiesiogine staigiąja tyčia, nors pasekmių atžvilgiu jo tyčia ir buvo neapibrėžta, todėl jis turi atsakyti pagal faktiškai kilusias pasekmes nukentėjusios sveikatai, t. y. pirmojo nusikaltimo atveju už fizinio skausmo sukėlimą, o antruoju - išorinių kūno sužalojimų padarymą bei nežymaus nukentėjusios sveikatos jais sutrikdymą. Trečia, pakankamai stiprūs smūgiai rankos plaštaka per veidą, nosį, taip pat spyriai kojomis į nugarą, kojas, padarę mažiausiai tris kraujosruvas nukentėjusios kūne, aiškinamos teisės normos prasme neabejotinai turi būti traktuojama nukentėjusios mušimu. Ketvirta, nukentėjusios byloje nurodytos jos mušimo pasekmės šio asmens sveikatai – pirmo nusikaltimo atveju – fizinis skausmas, o antrojo - išorinių kūno sužalojimų padarymas veide, kojoje ir nugaroje, yra akivaizdžios, pakankamai pagrįstos tiek nukentėjusios pareiškimu, tiek jos tiesioginio teismo medicininio tyrimo rezultatais ir liudytojų R. Ž. bei I. T. parodymais apie nukentėjusios išvaizdą iškart po antrojo nusikaltimo įvykio, tiek iš dalies ir paties kaltinamojo paaiškinimais (išskyrus, žinoma, šių sužalojimų atsiradimo priežastį). Penkta, kaltinamojo ir nukentėjusios bendras gyvenimas maždaug 5 metus nustatytomis byloje aplinkybėmis (kartu gyvenant, vedant bendrą ūkį, auginant tris bendrus vaikus ir kt.) atitinka šalies Konstitucinio Teismo 2011-09-28 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. X-1569 „Dėl valstybinės šeimos politikos koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pateiktą konstitucinės šeimos sampratos išaiškinimą, pagal kurį sprendžiant apie šeimos santykių buvimą esminę reikšmę turi santykių turinys (tarpusavio atsakomybė, emocinis prieraišumas ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-24 nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-110-699/2015). Bylos duomenimis kaltinamasis ir nukentėjusi kartu nuolat gyvena jau maždaug 5 metai, visą šį laiką veda bendrą ūkį, kartu rūpinasi ir augina tris bendrus mažamečius vaikus, todėl aptariamo baudžiamojo įstatymo požiūriu jie yra vienos faktinės šeimos nariai.

IV. Bausmės skyrimo motyvai, kiti sprendimai ir jų argumentai.

17. Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmes kaltinamajam už kiekvieną realiąja sutaptimi įvykdytą nusikalstamą veiką paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į pripažintomis įrodytomis jo veikų pobūdį, taip pat šių pavojingumo visuomenei laipsnį. Juos teismas vertina : 1) dėl pirmojo nusikaltimo (nukentėjusios sumušimas 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 06 d. laikotarpiu) - mažesniais nei jie apibrėžti rūšinėje baudžiamojo įstatymo (BK 140 str. 2 d.) dispozicijoje dėl tokių aplinkybių : a) smurtaudamas kaltinamasis nenaudojo įrankių, priemonių ar kt. sunkesnes pasekmes galinčių sukelti daiktų, b) kaltinamojo neteisėtai panaudota fizinė jėga nebuvo didelė ir kūno sužalojimų ir (ar) sveikatos sutrikdymo nukentėjusiai nesukėlė; 2) dėl antrojo nusikaltimo (2017-11-07 nukentėjusios sumušimas) - maždaug rūšinės baudžiamojo įstatymo sudėties lygmeniu (BK 54 str. 2 d. 1, 8 p. p.).

18. Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikų kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmių individualizavimo požiūriu (BK 54 str. 2 d. 2 ir 3 p. p.) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytų kaltinamojo veikų stadija - nusikalstamos veikos buvo baigtos nuo pat nusikalstamais pripažįstamais veiksmais kaltinamojo sukeltų pasekmių (pirmu atveju fizinio skausmo pojūčio, antruoju atveju - išorinių kūno sužalojimų) atsiradimo nukentėjusiajai momentų, kas iš esmės sutapo su pačių smurtinių veiksmų atlikimu (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtinas kaltinamajam bausmes faktinio pagrindo nėra.

19. Toliau spręsdamas bausmių individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kurią vertina iš esmės dar teigiamai : kaltinamasis nusikalto antrąjį kartą – 2016-03-24 teismo nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už analogišką nusikaltimą (BK 140 str. 2 d.) BK 38 str. tvarka (susitaikius su nukentėjusiu asmeniu), tačiau administracinėmis nuobaudomis ir (ar) poveikio priemonėmis niekada nebaustas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, ilgas laikas gyvena faktinėje šeimoje su sugyventine (nukentėjusiąja) ir augina bei išlaiko tris mažamečius vaikus, dirba nuolatinį darbą, gyvenamosios vietos savivaldos institucija nusiskundimų dėl jo viešo elgesio iš bendruomenės narių ar kt. asmenų nėra gavusi (BK 54 str. 2 d. 5 p.).

20. Kaltinamojo atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė (BK 54 str. 2 d. 7 p.).

21. Todėl teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį dėl pirmojo nusikaltimo įvertinus mažesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, o dėl antrojo – rūšinės sudėties lygmeniu, nenustačius atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, kartu konstatavus dar labiau teigiamą kaltinamojo asmenybę (punktai 17, 19, 20), yra teisinga kaltinamajam paskirti bausmes : a) dėl pirmojo nusikaltimo - savo dydžiu mažesnę nei baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkis, tačiau kita vertus, būtų neteisinga paskirti minimalią ar artimą tokiai bausmę, kadangi, kaip jau yra pažymėta aukščiau (punktai 17, 19), buvo nustatyta ir kaltinamojo bei jo veikos pavojingumą didinančių aplinkybių, b) dėl antrojo nusikaltimo – maždaug baudžiamojo įstatymo sankcijos vidurkio dydžio (BK 61 str.).

22. Teismas sprendžia, jog šioje byloje, nenustačius kitų, be aukščiau aptartų, kokių tai išimtinių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į aplinkybes, kad analogiško pobūdžio kaltinamojo tyčinės smurtinės nusikalstamos veikos tos pačios nukentėjusios (sugyventinės) atžvilgiu kartojasi – jis visgi nepadarė reikiamų išvadų iš ankstesnio (nutraukto) jo baudžiamojo persekiojimo ir vėl naujai nusikalto, kaltinamasis nuolat dirba ir tik iš to išlaiko šeimą, jam paskirtinos ne pačios švelniausios rūšies (viešų darbų), tačiau dar ir nesusijusios su realiu laisvės jam atėmimu rūšies laisvės apribojimo bausmės, kurių trukmė nustatytina taip : a) dėl pirmojo nusikaltimo – 8 mėnesiai, b) dėl antrojo nusikaltimo – 1 metai. Tokios bausmės, teismo vertinimu, atitiks jų paskirtį ir teisingumo principą.

Kaltinamajam skirti švelnesnes bausmes, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, nėra faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 str., 54 str. 3 d.). Taip pat nėra pakankamo faktinio pagrindo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36-40 str. str.) dėl aukščiau jau paminėtų bausmės rūšį individualizuojančių argumentų (punktas 22).

23. Už realiąja sutaptimi kaltinamojo įvykdytus nusikaltimus skiriamos jam bausmės subendrintinos tarpusavyje pagal BK 63 str. 1 ir 4 d. d. taisyklę, jas iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant pusę nuo švelnesnės) ir tokiu būdu kaltinamajam E. K. nustatytina galutinė subendrinta bausmė – 1 m. 4 mėn. laisvės apribojimo. Nustatytini kaltinamojo asmeninę ir turtinę padėtis, taip pat darbinę veiklą atitinkantys bei ir nukentėjusios interesus turintys apsaugoti įpareigojimai : a) per visą skiriamos bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) 9 mėn. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, c) 3 mėn. gyventi skyriumi nuo nukentėjusios L. B. (BK 48 str. 6 d. 3 p. ir 7 dalis).

24. Į skiriamą bausmę kaltinamajam įskaitytina 1 para jo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamo laisvės apribojimo (BK 66 str. 2 d.).

25. Kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonės neskirtinos, nes tam nenustatyta faktinių pagrindų.

26. Kaltinamajam E. K. byloje paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

27. Byloje civilinių ieškinių nėra pareikšta, daiktinių įrodymų ir (ar) priteistinų atlyginti proceso išlaidų taip pat nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 d. d.,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl L. B. sumušimo 2017 m. spalio 30 d. – lapkričio 06 d. laikotarpyje) ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėn. laisvės apribojimo.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (dėl L. B. sumušimo 2017 m. lapkričio 7 d.) ir nuteisti jį 1 (vieneriems) m. laisvės apribojimo.

Skiriamas bausmes subendrinti tarpusavyje pagal BK 63 str. 1 ir 4 dalių taisyklę, jas iš dalies sudedant (prie griežtesnės bausmės pridedant pusę nuo švelnesnės) ir tokiu būdu E. K. nustatyti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, nustatyti įpareigojimus : a) per visą skiriamos bausmės vykdymo laiką dirbti ar registruotis Darbo biržoje, b) 9 (devynis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, c) 3 (tris) mėnesius gyventi skyriumi nuo nukentėjusios L. B.

Į skiriamą bausmę įskaityti 1 (vieną) parą nuteistojo laikiname sulaikyme išbūto laiko už 2 dienas skiriamos laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus ją panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.