Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Panevėžio rajono sav., laikomas neteistu (2023 m. rugsėjo 14 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo ir baudžiamoji byla nutraukta),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. P. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei I. P., būtent: 2025 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), Šiauliai, koridoriuje, tris kartus tyčia rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. P. į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis K. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltine nurodytą dieną su nukentėjusiąja susirašinėjo žinutėmis. Paklausė, ar gali pas ją atvykti. Ji sutiko. Jis atvažiavo, praleido su ja šiek tiek laiko, bendravo, kartu vartojo alkoholį. Kilo pyktis, susikivirčijo. Jis bandė ją nuraminti, nes ši kalbėjo pakeltu tonu, todėl pliaukštelėjo nukentėjusiajai per veidą. Pripažįsta, kad galėjo suduoti ir tris kartus. Nenorėjo jos sužaloti. Dėl savo poelgio labai gailisi. Nukentėjusiosios atsiprašė. Jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl narkotikų laikymo.

Nukentėjusioji I. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad oficialiai su kaltinamuoju susitaikė. Anksčiau kaltinamasis jos atžvilgiu fizinio smurto nėra naudojęs, tik žodinį.

Po kaltinamojo K. P. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. P. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d., 22.16 val., į Bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi I. P. pranešė, kad jos sugyventinis girtas, agresyvus, sumušė, mušė rankomis. GMP atsisakė. Vaikų nėra. Vyras yra netoliese (b. l. 26);

2025 m. rugpjūčio 25 d. pareigūno tarnybiniu pranešimu, kad š. m. rugpjūčio 24 d., dirbant kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja S. D. apie 22.19 val., gavo pranešimą iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operacijų valdymo skyriaus budėtojo, kad adresu Šiauliai, (duomenys neskelbtini), prieš 10 min. pranešėjos sugyventinis, girtas, agresyvus, sumušė, mušė rankomis. GMP atsisakė. Vaikų nėra. Vyras yra netoliese. Apie 22.24 val., nuvykus minėtu adresu namuose rasta neblaivi pranešėja I. P., nustatytas 3,60 prom. neblaivumas, kuri paaiškino, kad jos neblaivus sugyventinis 2,59 prom. K. P., būdamas namuose, apie 22 val., įvykus žodiniam konfliktui, 3 kartus sudavė iš dešinės rankos į galvos sritį (dešinę akį). Pranešėjai dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 9 balais, konfliktas įvyko gyvenamojo buto koridoriuje. Pranešėjai buvo iškviestas GMP. Medikai atvykę moterį apžiūrėjo, tačiau ši atsisakė vykti į Šiaulių Respublikine ligoninę apžiūrai. K. P. 22.54 val. buvo sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Tarnybiniame pranešime pažymėta vieta ant I. P. veido dešinės akies, kur matosi patinimas (b. l. 7–11);

2025 m. rugpjūčio 25 d. apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, apžiūra (b. l. 18–24);

2025 m. rugpjūčio 24 d. asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusios I. P. kūno apžiūra, kurios metu akivaizdžių sužalojimų neužfiksuota (b. l. 55–61);

2025 m. rugsėjo 2 d. iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 987/2025(04), kurioje nurodyta, kad I. P. kūne sužalojimų nėra (b. l. 67);

Įtariamasis K. P. 2025 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu parodė, kad psichinėmis ligomis neserga, nėra registruotas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų neturėjęs. Pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu neprisipažįsta visiškai. Su I. P. sugyventiniais yra apie 5 metus, vedė bendrą ūkį, tačiau šiuo metu yra išsiskyrę. 2025 m. rugpjūčio 17 d. jis išsinuomojo butą, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, ir ten išėjo gyventi vienas. I. P. liko gyventi (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2025 m. rugpjūčio 22 d. I. P. jį pakvietė pabūti kartu jos namuose. 2025 m. rugpjūčio 23 d. išvyko į Panevėžio miestą, pas savo močiutę švęsti jos gimtadienio, I. kartu nevyko. Kadangi su I. 2025 m. rugpjūčio 24 d. ir toliau bendravo telefonu, nusprendė grįžti pas ją į namus (duomenys neskelbtini), Šiauliai ir 2025 m. rugpjūčio 24 d., apie 21.00 val., jau buvo pas ją. Jam atvykus pas I., namuose ją rado stipriai neblaivią, dėl to nesistebėjo, kadangi ji dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, o kai ji būna neblaivi su ja sunku bendrauti, tampa agresyvi, sudaro konfliktines situacijas, kyla ginčų. Kadangi ir pats pas I. į namus grįžo neblaivus, sunkiai pamena įvykio aplinkybes. Pamena, kad tarp jų vyko ramus, nekonfliktiškas pokalbis, tačiau apie ką jis vyko – neprisimena, o neilgai trukus I. pradėjo jam priekaištauti dėl grįžimo, tiksliai nepamena, bet lyg ir dėl to, kad gana vėlai grįžo. To pasėkoje tarp jų išsivystė žodinis konfliktas, kurio metu I. prieš jį pakėlė ranką ir norėjo suduoti jam į veidą, tačiau jis nestipriai sugriebė jos abiejų rankų riešus ir to padaryti neleido. Tuo visas jų konfliktas ir baigėsi, jis išėjo į balkoną parūkyti, o kur nuėjo ir ką veikė I., nematė ir negirdėjo. Jos skambučio Bendrajam pagalbos centrui negirdėjo. Neužilgo, jam būnant virtuvėje, atvyko policijos pareigūnai. Apie įvykį papasakojo viską, prieš I. nesmurtavo, jokių smūgių jai į jokias kūno vietas nesudavė ir fizinio skausmo nesukėlė. Kodėl I. nurodė tokias aplinkybes, kad jis jai rankos kumščiu sudavė į dešinę akį, nežino, galimai būdama neblaivi, apimta emocijų, iš pykčio ji norėjo jį išprašyti iš namų, nes anksčiau tokių situacijų ginčo metu pasitaikydavo, tik šiuo metu jis negirdėjo, kad ji būtų prašiusi jo išeiti. Dėl šios situacijos labai išgyvena (b. l. 84–87);

Nukentėjusioji I. P. 2025 m. rugpjūčio 25 d. apklausos metu parodė, kad sugyventiniais su K. P. buvo apie 4 metus, vedė bendrą ūkį, šiuo metu jau yra išsiskyrę, apie 2025 m. rugpjūčio 17 d. K. išsikraustė gyventi kitu adresu, išsinuomojo butą pietinėje Šiaulių miesto dalyje, tikslaus adreso nežino. Šiuo metu gyvena viena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. 2025 m. rugpjūčio 22 d. abipusiu sutarimu K. atvyko pas ją į namus pabūti kartu. Tą dieną tarp jų jokių konfliktų nebuvo. 2025 m. rugpjūčio 23 d. K. išvyko pas savo tėvus į Panevėžio miestą, 2025 m. rugpjūčio 24 d. turėjo dalyvauti savo močiutės rengtoje šventėje. 2025 m. rugpjūčio 24 d. jie visą dieną bendravo telefonu, vakare jis jai atsiuntė žinutę siūlydamasis atvykti pas ją. Ji pati K. į savo namus nekvietė. Apie 21.00 val. jis pats atvyko pas ją į namus. Jam būnant pas ją, neužilgo jai paskambino K. tėtis ir patarė K. išprašyti iš savo namų, nes jis manantis, kad K. gali norėti dar vartoti alkoholinių gėrimų, ar net prieš ją smurtauti. Apie K. tėčio skambutį pasakė K. pridurdama, kad tėtis teisingai sako, paprašė jo išeiti iš namų, nustoti vartoti alkoholinius gėrimus, nes rytoj reikės jam eiti į darbą. K. jos pasakymas nepatiko, dėl to jis labai supyko, pradėjo kelti konfliktą. Buto koridoriuje tarp jų vyko ginčas, ji liepė jam eiti miegoti arba eiti iš jos namų. Tada K. savo kairės rankos delnu 3 kartus trenkė jai į dešinės pusės skruostą. Kai jis trenkė trečią kartą į skruostą, ji, neišlaikiusi koordinacijos nukrito ant koridoriuje esančios batų spintelės. Šiais veiksmais K. P. sukėlė jai fizinį skausmą, kurį skalėje nuo 1 iki 10 vertinu 7 balais, taip pat po K. suduotų smūgių po jos dešine akimi atsirado mėlynė. Kai po suduotų smūgių nukrito ant batų spintelės, fizinio skausmo nepajuto. Daugiau K. jokių smūgių nesudavė. Po suduotų smūgių K. nuėjo į virtuvę, o ji nubėgusi į miegamąjį kambarį paskambino Bendrajam pagalbos centrui. Šie jos parodymai yra visiškai teisingi, prašo jais vadovautis ikiteisminiame tyrime. Po įvykio policijos pareigūnams galėjo nurodyti netikslias įvyko aplinkybes dėl girtumo. Į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyrių nuvyks. K. P. pretenzijų neturi, esant galimybei sutiktų taikytis ir, kad jis neieškotų jokių ryšių su ja. Su K. P. sugyventiniais nebėra nuo 2025 m. rugpjūčio 17 d., šią dieną jis visiškai išsikraustė iš jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, bendro ūkio nebeveda. Su K. išsiskyrė jos iniciatyva, kadangi jam sunkiai sekasi susirasti nuolatinį ilgalaikį darbą bei dėl 2025 m. rugpjūčio mėnesį pradėto ikiteisminis tyrimo jo atžvilgiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį. Toks jo gyvenimo būdas jai yra nepriimtinas, todėl nusprendė su K. P. nutraukti santykius (b. l. 35–38; 39–41);

2025 m. rugpjūčio 25 d. akistatos metu, kuri atlikta tarp nukentėjusiosios I. P. ir įtariamojo K. P. dėl jų parodymuose esančių prieštaravimų. Įtariamasis K. P. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nurodydamas, kad 2025 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.00 val., vykusio žodinio konflikto metu tarp jo ir I. P. galėjo jai suduoti savo rankos delnu jai į skruostą. Kiek kartų galėjo suduoti, nepamena, galimai iki 3 kartų. Pripažįsta, kad galėjo I. P. sukelti fizinį skausmą savo veiksmais (b. l. 46–49);

Įtariamasis K. P., 2025 m. rugpjūčio 3 d. įteikus patikslintą pranešimą apie įtarimą parodė, kad psichinėmis ligomis jokiomis neserga, neregistruotas priklausomybių ligų ar psichikos sveikatos centre, galvos traumų neturėjęs. Pareikštas įtarimas yra aiškus ir suprantamas, kaltu prisipažįsta visiškai. Gynėjas ikiteisminio tyrimo metu nereikalingas. Parodymus davė anksčiau, jie iš dalies yra teisingi. Prisipažįsta, jog 2025 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.00 val., savo buvusios sugyventinės I. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Šiauliai, koridoriuje, kilus ginčui dėl abiejų neblaivumo, I. priekaištų jam, pamena, kad po to, kai vykstant žodiniam konfliktui, kurio metu I. prieš jį pakėlė ranką ir norėjo suduoti jam į veidą, jis, savo rankos delnu apie 3 kartus pliaukštelėjo I. P. į jos dešinės pusės skruostą. Ankstesnėje apklausoje parodymus apie sukeltą fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei davė tik iš dalies teisingus, nes nebuvo prisiminęs visų įvykio aplinkybių, šiuo metu jo parodymai yra teisingi. Labai nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė, išgyvena, ateityje nenusikals. Su I. P. nebepalaiko jokių ryšių, gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Pirmos apklausos metu buvo suklydęs adresą, nes buvo neseniai atsikraustęs gyventi, todėl pasimiršo tikslus adresas. Nurodo, kad šie parodymai yra teisingi, jų laikysis viso ikiteisminio tyrimo metu. Sutinka, kad baudžiamoji byla būtų baigta pagreitinto proceso tvarka. Sutinka su sutrumpintu įrodymų tyrimu teisme(b. l. 95–98).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Kaltinamojo K. P. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo buvusiai sugyventinei I. P., būtent: 2025 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.00 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiauliai, koridoriuje, tris kartus tyčia rankos delnu sudavė nukentėjusiajai I. P. į dešinės pusės skruostą, taip sukeldamas nukentėjusiajai I. P. fizinį skausmą.

Kaltinamojo K. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis K. P. laikomas neteistu, tačiau prieš du metus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (b. l. 115–119), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra po vieną jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 106–114), dirba (b. l. 103–104). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam skirtina sankcijose numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas (BK 48 straipsnis) be intensyvios priežiūros, visą bausmės laikotarpį nustatant įpareigojimą tęsti dirbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas) bei draudimą vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti kaltinamąjį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.

Byla teisme išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis pripažino savo kaltę, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis ir skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į atliktą bausmę įskaitytinas K. P. laikino sulaikymo laikas nuo 2025 m. rugpjūčio 24 d., 22.54 val. (b. l. 69–73), iki 2025 m. rugpjūčio 25 d., 15.30 val. (b. l. 74–76), ir laikytina, kad jis atliko 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Kadangi kaltinamasis padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, sukėlusią fizinį skausmą nukentėjusiajai, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, K. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam K. P. paskira kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 99–102), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. rugsėjo 4 d. pažyma Nr. APD-2025-09594 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo K. P..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam K. P. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

K. P. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, visą bausmės laikotarpį įpareigojant tęsti dirbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. P. laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, visą bausmė laikotarpį įpareigojant tęsti dirbą, o jo netekus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, tarp jų alkoholį.

K. P. į atliktos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką ir laikyti jį atlikusį 3 (tris) laisvės apribojimo dienas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti K. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją atlikti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

K. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nepriteisti iš K. P. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, kuris supakuotas į voką, prisegtas prie baudžiamosios bylos viršelio paliktinas saugoti, kaip baudžiamosios bylos medžiagos dalis.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.