- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-03-16
- Bylos Nr.
- 1-336-295/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-00603-2014-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Bugelevičius
- Nukentėjusysis
- H. S.
- Kaltinamasis
- H. S.
- Advokatai
- Raimundas Jurka, Rokas Laurenčikas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis vadybininku UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2002-04-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2003-05-01), - laisvės atėmimu 1 metams ir 5 MGL (625 Lt) dydžio bauda, atidedant laisvės atėmimo bausmės vykdymą vieneriems metams,
kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis H. S. (toliau ir – H. S. jaunesnysis) sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo artimojo giminaičio sveikatą, o būtent:
jis, 2014 m. vasario 16 d., apie 11:20 val., namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, verandoje, tarpusavio konflikto su savo tėvu H. S. (toliau ir – H. S. vyresnysis) metu, sudavė kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus nukentėjusiajam H. S. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu nukentėjusiajam sukeldamas fizinį skausmą.
Vėliau, kaltinamasis H. S. jaunesnysis, tęsdamas nusikalstamą veiką, jam su tėvu H. S. išėjus į minėto namo kiemą, kaltinamasis H. S. jaunesnysis sudavė savo tėvui H. S. du smūgius į krūtinės ir žasto sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam H. S. poodines kraujosruvas dešiniame žaste, ir taip nežymiai sutrikdydamas H. S. vyresniojo sveikatą.
Be to, kaltinamasis H. S. jaunesnysis, tęsdamas nusikalstamą veiką, jam įsėdus į savo automobilį, o nukentėjusiajam H. S. bandant neleisti kaltinamajam išvažiuoti iš namo kiemo ir savo kūnu užstojus automobilį, kaltinamasis H. S. jaunesnysis, važiuodamas automobiliu, prie išvažiavimo iš namo kiemo, tyčia parbloškė nukentėjusįjį H. S. ant žemės ir automobiliu užvažiavo jam ant dešinės kojos, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam – savo tėvui H. S. odos nubrozdinimus abiejų kelių srityse, poodinę kraujosruvą su odos įbrėžimais dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje, ir tokiu būdu nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo - savo tėvo H. S. sveikatą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis H. S. jaunesnysis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis H. S. jaunesnysis savo kaltės jam inkriminuota nusikalstama veika nepripažino. Kaltinamojo H. S. jaunesniojo teigimu, jo santykiai su tėvu - nukentėjusiuoju H. S. yra blogi, jie jau keletą metų visiškai nebendrauja, todėl jokios priežasties kaltinamajam H. S. jaunesniajam smurtauti prieš tėvą nebuvo. 2014 m. vasario 16 d., apie 11:20 val., jis su savo dvejų metų amžiaus sūnumi atvažiavo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriuose gyvena kaltinamojo H. S. motina S. V., motinos sesuo V. Š. ir jo tėvas H. S. vyresnysis, pasiimti savo motinos ir tetos, kadangi jis su motina ir teta turėjo važiuoti į teatrą. S. V. ir V. Š. įsėdus į kaltinamojo H. S. vairuojamą automobilį, prie jo staiga pribėgo nukentėjusysis H. S. vyresnysis, ir bandė atidaryti automobilio dureles, reikalaudamas, kad kaltinamasis išliptų iš automobilio. Tarp kaltinamojo H. S. jaunesniojo ir nukentėjusiojo H. S. vyresniojo kilo konfliktas, todėl jie nuėjo išsiaiškinti santykių į namo vidų, tačiau kas vyko namo viduje, kaltinamasis H. S. teisiamajame posėdyje paaiškinti negalėjo, motyvuodamas tuo, kad įvykio aplinkybių nepamena. Vėliau kaltinamasis H. S. jaunesnysis išėjo iš namų ir atsisėdęs į automobilį, norėjo išvažiuoti, tačiau jo tėvas H. S. vyresnysis pribėgęs prie automobilio pradėjo rankomis daužyti automobilio variklio dangtį. Ar nukentėjusysis H. S. vyresnysis parkrito po automobilio ratais, kaltinamasis pasakyti negalėjo, nes H. S. jaunesniojo teigimu, momento, kai tėvas nukrito ant žemės, H. S. jaunesnysis nematė. Kaltinamojo H. S. tvirtinimu, savo tėvo jis nemušė ir jokio smurto jo atžvilgiu nenaudojo.
Nors kaltinamasis H. S. jaunesnysis savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė fizinio skausmo sukėlimu ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymu artimajam giminaičiui – savo tėvui H. S. vyresniajam, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais ir teisiamojo posėdžio metu patikrintais įrodymais.
Nukentėjusysis H. S. vyresnysis teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014 m. vasario 16 d., apie 11 val., pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atvyko jo sūnus kaltinamasis H. S. jaunesnysis. Kadangi sūnaus deklaruota gyvenamoji vieta taip pat yra nurodyta šiuo adresu, H. S. jaunesniojo vardu ateina laiškai nuo antstolių, kita korespondencija, todėl nukentėjusysis H. S. vyresnysis, priėjęs prie kaltinamojo, paklausė, kur jis gyvena, kad galėtų persiųsti gaunamą korespondenciją, tačiau kaltinamasis H. S. jaunesnysis vietoje atsakymo, iš karto pradėjo vadinti nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais ir išlipęs iš automobilio sudavė nukentėjusiajam H. S. vyresniajam kelis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, nuo kurių nukentėjusysis parkrito ant žemės. Vėliau, jiems būnant namo verandoje, kaltinamasis H. S. jaunesnysis dar kartą sudavė kelis smūgius rankomis į įvairias kūno vietas, o vėliau, supratęs, kad nukentėjusiojo draugė K. Z. iškvietė policiją, ir skubėdamas išvažiuoti iš įvykio vietos, kaltinamasis H. S. jaunesnysis tyčia automobiliu užvažiavo ant nukentėjusiojo H. S. kojos. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Nukentėjusiojo H. S. vyresniojo teigimu, dažni konfliktai tarp jo ir sūnaus, bei tarp nukentėjusiojo ir S. V. kyla dėl to, kad nukentėjusysis H. S. vyresnysis į namus atsivedė draugę, su kuria kartu gyvena, o tai nepatinka nei jo sūnui, nei buvusiai sutuoktinei.
Savo parodymus nukentėjusysis H. S. vyresnysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T.1., b.l. 88-91) bei akistatoje su kaltinamuoju H. S. jaunesniuoju (T.1., b.l. 74-75).
Smurto nukentėjusiojo H. S. vyresniojo atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiais (T. 1., b. l. 31, 35) teismo medicinos specialisto išvada ir H. S. vyresniojo medicininių dokumentų apžiūros protokolu, iš kurių turinio matyti, kad H. S. vyresniajam padaryta: poodinės kraujosruvos dešiniame žaste, odos nubrozdinimai abiejų kelių srityse, poodinė kraujosruva su odos įbrėžimais dešinio blauzdinio sąnario srityje, nuo trauminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2014-02-16) ir sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, o taip pat teismo medicinos specialistas, apžiūrėjęs medicininius dokumentus konstatavo, kad H. S. vyresniajam VšĮ Antakalnio poliklinikoje buvo nustatyta dešinės kojos pėdos sumušimas ir poodinė kraujosruva čiurnos sąnario srityje, ir tai padaryta paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicinos pagalbos, ir sužalojimas vertinamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymu.
Duodama parodymus teisme, nukentėjusiojo H. S. sugyventinė – liudytoja K. Z. parodė, kad 2014 m. vasario 16 d. ji su nukentėjusiuoju H. S. vyresniuoju buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kai ji išgirdo triukšmą ir išėjusi iš kambario, pamatė namo verandoje kaltinamąjį H. S. jaunesnįjį, mušantį nukentėjusįjį H. S. vyresnįjį, kuris jau gulėjo ant verandos grindų, o kaltinamasis užsigulęs tėvą, mušė jį rankomis į įvairias kūno vietas. Nukentėjusysis H. S. prašė iškviesti policiją, todėl liudytoja K. Z. paskambino telefonu 112 ir iškvietė pagalbą. Kol liudytoja K. Z. kvietėsi pagalbą, kaltinamasis H. S. jaunesnysis ir nukentėjusysis H. S. vyresnysis išėjo į lauką, kur kaltinamasis toliau mušė savo tėvą, o bandydamas išvažiuoti iš namo kiemo, dar ir tyčia užvažiavo automobiliu nukentėjusiajam ant kojos, kadangi ji (liudytoja K. Z.) ir nukentėjusysis H. S. norėjo sukliudyti kaltinamajam išvažiuoti iš įvykio vietos, kol neatvyko policijos pareigūnai. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir medikai, kurie nukentėjusįjį išvežė į ligoninę.
Savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. Z. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (T.1., b.l. 93-96) bei akistatose su liudytojomis S. V. ir V. Š. (T. 1., b.l. 82-83).
Motyvuojamoji dalis
Liudytoja – kaltinamojo motina – S. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad 2014 m. vasario 16 d. tarp jos sūnaus kaltinamojo H. S. ir buvusio sutuoktinio H. S. vyresniojo įvyko žodinis konfliktas, tačiau liudytojos S. V. teigimu, smurtiniai veiksmai šio tarpusavio konflikto metu naudojami nebuvo, taip pat, liudytojos S. V. teigimu, nukentėjusysis H. S. nebuvo patrenktas ir kaltinamojo H. S. vairuojamo automobilio, o pats pargriuvo ant žemės, paslydęs ant šlapios žemės dangos.
Liudytoja – kaltinamojo motinos sesuo – V. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat teigė, kad jokio konflikto tarp kaltinamojo H. S. jaunesniojo ir nukentėjusiojo H. S. vyresniojo nebuvo, o jeigu koks nors konfliktas ir buvo, tai ji to konflikto nematė. Liudytoja V. Š. patvirtino, kad nukentėjusysis H. S. vyresnysis, atsistojęs priešais automobilį, neleido automobiliui išvažiuoti iš namo kiemo, tačiau, liudytojos V. Š. teigimu, automobilio partrenktas nebuvo, o dėl kokių priežasčių nukentėjusysis atsidūrė ant žemės šalia automobilio, liudytoja V. Š. paaiškinti negalėjo.
Dėl įrodymų vertinimo
Asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o nukentėjusiojo parodymai yra viena iš parodymų rūšių, tačiau nukentėjusysis yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, turintis teisėtą interesą, kad kaltininkas būtų nuteistas ir jam atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, jeigu tokia buvo padaryta. Liudytojai K. Z., kaip nukentėjusiojo H. S. vyresniojo sugyventinė, S. V., kaip kaltinamojo H. S. jaunesniojo motina, ir V. Š., kaip kaltinamojo H. S. teta, taip pat yra suinteresuoti bylos baigtimi asmenys, todėl vertinant nukentėjusiojo ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymus ir pripažįstant juos patikimais įrodymais, būtina juos vertinti neatsiejamai nuo kitų baudžiamojoje byloje nustatytų faktų ir aplinkybių, ir tik nustačius, kad nukentėjusiojo asmens ir suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymai yra patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais, galima padaryti išvadą dėl šių įrodymų pakankamumo teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti.
Nukentėjusiojo H. S. vyresniojo parodymai apie tai, kad kaltinamasis H. S. jaunesnysis naudojo smurtą jo atžvilgiu, taip pat jo parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, be to, nukentėjusiojo parodymai apie suduotų smūgių mechanizmą ir padarytų kūno sužalojimų pobūdį, patvirtinti teismo medicinos specialistų išvadomis, todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo H. S. vyresniojo parodymais šioje baudžiamojoje byloje. Teismas, analizuodamas baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, taip pat konstatuoja, kad liudytojos K. Z. parodymai šioje baudžiamojoje byloje yra neprieštaringi ir nuoseklūs, savo parodymus ji patvirtino ne tik parodymų patikrinimo vietoje metu, bet ir akistatose su liudytojomis S. V. bei V. Š., be to, jos parodymai atitinka faktines įvykio aplinkybes ir teismo medicinos specialistų pateiktas išvadas dėl sužalojimų, padarytų nukentėjusiajam pobūdžio, todėl teismas daro išvadą, kad liudytojos K. Z. parodymai taip pat yra patikimi ir pripažintini tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.
Kaltinamojo H. S. jaunesniojo ir liudytojų S. V. bei V. Š. parodymai apie įvykio aplinkybes kelia pagrįstų abejonių duomenų patikimumu, nes yra nenuoseklūs ir prieštaringi tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu, be to, nepatvirtinti kitomis faktinėmis tiriamo įvykio aplinkybėmis. Liudytojos S. V. ir V. Š., nors ir buvo tiesioginėmis įvykio liudytojomis, tačiau skirtingai nurodė įvykio esmę ir įvykio aplinkybes tiek visumoje, tiek ir atskiras įvykio detales, o esminių prieštaravimų jų parodymuose nepavyko pašalinti ir jų tarpusavio akistatos metu (T. 1., b.l. 76-78). Kaltinamojo H. S. jaunesniojo teiginius, kad jis neprisimena savo veiksmų pobūdžio tarpusavio konflikto su tėvu metu, tiek jiems abiem būnant namo verandoje, tiek namo kieme, teismas vertina kritiškai, laikydamas šį teiginį nelogišku, kadangi kaltinamasis H. S. prisimena visas kitas įvykio aplinkybes, išskyrus savo veiksmus konflikto metu, ir šiuos kaltinamojo H. S. jaunesniojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją dėl jam pareikšto kaltinimo smurtiniu nusikaltimu. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo H. S. jaunesniojo ir liudytojų S. V bei V. Š. parodymai yra nepatikimi, ir konstatuoja, kad jie negali būti tinkamu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje.
Taigi, teismas, išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir atsižvelgdamas į nukentėjusiojo H. S. ir liudytojos K. Z. parodymus bei teismo medicinos specialistų šioje baudžiamojoje byloje pateiktas išvadas, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosios išvadoms padaryti, jog kaltinamasis H. S. jaunesnysis, tyčia suduodamas smūgius rankomis savo tėvui (artimam giminaičiui) – nukentėjusiajam H. S. vyresniajam į įvairias jo kūno vietas (jį mušdamas), bei kitaip smurtaudamas (automobiliu parblokšdamas ant žemės ir užvažiuodamas ant kojos), sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jo sveikatą.
Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto - fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti šią nusikalstamą veiką kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų.
Kaltinamajam H. S. jaunesniajam prokuroro kaltinamuoju aktu buvo inkriminuota, kad jis, sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, tačiau pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariais yra laikomi tik kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), bei sutuoktinio tėvai. Nukentėjusysis H. S. vyresnysis kartu su kaltinamuoju H. S. jaunesniuoju negyveno, todėl nukentėjusysis H. S. vyresnysis negali būti laikomas nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariu, o turi būti laikomas nusikaltimą padariusio asmens artimuoju giminaičiu, kuriais pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 1 dalis) yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai.
Nors aprašydamas kaltinamajam H. S. inkriminuojamą nusikalstamą veiką, prokuroras kaltinamajame akte klaidingai nurodo, kad ji buvo padaryta nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariui, tačiau teismas mano, kad šis apsirikimas nekeičia kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir pareikšto kaltinimo esmės, todėl nepažeidžia kaltinamojo H. S. jaunesniojo teisės į tinkamą teisminę gynybą ir netrukdo bylą išnagrinėti teisme. Be to, pažymėtina, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnyje, padariusio asmens tėvas, bet kokiu atveju, pagal įstatymą (BK 248 straipsnis) yra priskiriamas arba prie artimųjų giminaičių arba prie šeimos narių, todėl fizinio skausmo sukėlimas ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas tėvui, bet kokiu atveju, turi būti kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Bausmės skyrimas
Kaltinamojo H. S. jaunesniojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, bei į kaltinamojo H. S. asmenybę, kuris anksčiau buvo teistas ir daug kartų trauktas administracinėn atsakomybėn už įvairius administracinius teisės pažeidimus, taip pat į tai, kad jis dirba ir išlaiko mažametį sūnų, gimusį 2012 m. kovo 15 d., ir mano, kad kaltinamajam H. S. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) numatytą įpareigojimą ir BK 72² straipsnyje numatytą privalomąją baudžiamojo poveikio priemonę, kurie gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.
Dėl kardomosios priemonės
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam H. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 1., b.l. 65-67). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.
Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam H. S. jaunesniajam skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga H. S. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis H. S. vyresnysis pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo H. S. jaunesniojo jam padarytą 3000 € dydžio neturtinę ir 112,95 € dydžio turtinę žalą (T. 2., b.l. 88-90), o taip pat išieškoti iš kaltinamojo H. S. nukentėjusiojo H. S. vyresniojo turėtas 579 € dydžio išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 106 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Prašydamas iš kaltinamojo išieškoti 112,95 € dydžio turtinę žalą, nukentėjusysis H. S. vyresnysis nurodo, kad nusikalstamos veikos darymo metu, kaltinamasis H. S. jaunesnysis sudaužė nukentėjusiajam priklausantį mobilaus ryšio telefoną Nokia 515, kurio vertė yra 112,95 € (390 Lt). Kad mobilaus ryšio telefonas Nokia 515 buvo sudaužytas, patvirtinama 2014 m. vasario 26 d. telefono apžiūros protokolu su fotolentelėmis (T. 1., b.l. 18-21), o telefono vertė yra patvirtinta prie apžiūros protokolo pridėtomis UAB „Mobili linija“ išrašytomis sąskaitomis ir kasos čekiais (t. 1., b.l. 22-23), todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo H. S. pareikštas 112,95 € dydžio ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir turi būti patenkintas.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo H. S. jaunesniojo padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis H. S. vyresnysis patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, kadangi smurtą jo atžvilgiu panaudojo sūnus, kurį jis augino, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis H. S. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis H. S. vyresnysis. Teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo H. S. jaunesniojo nukentėjusiojo H. S. vyresniojo naudai priteistinas 500 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
Kaip minėta, įstatymas (BPK 106 straipsnio 2 dalis) suteikia teismui teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šių išlaidų teismas gali neišieškoti ar jų dydį sumažinti, tik atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį. Kaltinamasis H. S. dirba, jokių objektyvių duomenų, kad jo turtinė padėtis yra bloga, kaltinamasis teismui nepateikė, todėl teismas mano, kad iš kaltinamojo H. S. jaunesniojo turi būti išieškotos nukentėjusiojo H. S. vyresniojo turėtos išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 350,31 Lt (101,46 €) dydžio civilinį ieškinį (b.l. 42-44), kuriuo prašo išieškoti iš kaltinamojo H. S. jaunesniojo civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiojo H. S. vyresniojo gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).
Sutinkamai su CK 6.283 straipsnio 1 dalies reikalavimais, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo H. S. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš civilinio ieškovo pateiktų dokumentų matyti, kad nukentėjusiojo H. S. vyresniojo gydymo išlaidos sudarė 350,31 litus (101,46 €), todėl ši suma ir turi būti išieškota civilinio ieškovo naudai iš kaltinamojo H. S. jaunesniojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,
nusprendžia:
H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį H. S. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio reikalavimais, įpareigoti H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per dešimt mėnesių nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.
Kardomąją priemonę, paskirtą H. S. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.
Išaiškinti nuteistajam H. S., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam H. S. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.
Išieškoti iš H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai 500 € (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo, 112,95 € (vieną šimtą dvylika eurų 95 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 579 € (penkis šimtus septyniasdešimt devynis eurus) nukentėjusiojo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat iš H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išieškoti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 101,46 € (vieną šimtą vieną eurą 46 centus) nukentėjusiojo H. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gydymo išlaidų.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.