- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-02
- Bylos Nr.
- ATP-247-616/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-29-3-00311-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernesta Montvidienė
- Kategorijos
- 47.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracine tvarka nubaustos J. J. skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimo, kuriuo J. J. pripažinta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau Lietuvos Respublikos ATPK) 163² straipsnio 6 dalyje, ir paskirta jai administracinė nuobauda – 5792,00 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų) dydžio bauda su paimtų cigarečių, t. y. 3 vnt. cigarečių pakelių „ NZ Gold Super Slimps“ su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis konfiskavimu, jas sunaikinant teisės aktų nustatyta tvarka,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. J. nubausta už tai, kad, būdama per vienerius metus bausta administracine nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, 2015-03-14 apie 18.58 val. savo gyvenamajame bute, adresu (duomenys neskelbtini), neturėdama licencijos ir pažeisdama 1995-12-20 Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, realizavo, t. y. už 4,50 eurų pardavė D. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 3 pakelius cigarečių „NZ Gold Super Slims“ nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 7,80 eurų. Už tokį administracinį teisės pažeidimą atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 6 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. J. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 6 dalį skirtą 5792,00 Eur baudą ir administracinę bylą perduoti nagrinėti iš naujo Mažeikių rajono apylinkės teismui, likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Apeliaciniame skunde J. J. nurodo, kad su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimu dėl skirtos administracinės nuobaudos nesutinka, nes teismas šią bylą išnagrinėjo formaliai, neobjektyviai ir neteisingai, todėl tai yra pagrindas panaikinti neteisėtą nutarimą. Teigia, kad šioje administracinio teisės pažeidimo byloje yra vienintelis įrodymas – tai 2015-03-30 administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame įrašyti tikrovės neatitinkantys, melagingi duomenys, o tikra informacija ir faktinės bylos aplinkybės yra nuslėpti. Apeliantės nuomone, administracinėje teisenoje visi neaiškumai, prieštaravimai yra trakuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o šioje byloje visi neaiškumai yra traktuojami Mažeikių rajono PK naudai, kurie nepateikė nei jai (apeliantei), nei teismui jokių įrodymų, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. J. J. teigimu, įrodymus privalėjo surinkti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi D. B., o teismas šiuos įrodymus privalėjo tinkamai įvertinti ir visus prieštaravimus ir neaiškumus traktuoti jos (apeliantės) naudai. Be to, teismas, nagrinėdamas šią bylą turėjo matyti, kad yra prieštaravimai, bet jis nesiėmė jokių priemonių šiems prieštaravimas pašalinti, o visi neaiškumai yra traktuojami ne jos (apeliantės), o Mažeikių rajono PK naudai, todėl yra pažeidžiamos jos (apeliantės) teisės. Pirmosios instancijos teismas neatliko išsamios administracinio teisės pažeidimo ir teisės aktų analizės, kurių pagrindu ir turėjo būti priimtas motyvuotas teismo nutarimas, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu, o ji nubausta neteisėtai ir nepagrįstai.
J. J. skunde nurodo, kad pagrindinis įrodymas šioje byloje – jos paaiškinimas – buvo duotas afekto ir psichologinio spaudimo būsenoje, o teismas administracinę byla nagrinėjo formaliai, apsiribodamas vien tik administracinio teisės pažeidimo protokolu. Tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole grafoje „Prie protokolo pridedama“ nėra pridėti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, o vien tik administracinio tesiės pažeidimo protokolas, pats savaime nėra įrodymas, patvirtinantis administracinio teisės pažeidimo faktą. Pareigūnų, dalyvavusių nustatant administracinį teisės pažeidimą, pranešimai laikytini kitais bylos dokumentais, kuriais remiantis nustatytini faktiniai duomenys, reikalingi administracinio teisės pažeidimo bylai išspręsti, tačiau šių pranešimų negalima prilyginti liudytojų parodymams, nes liudytojų parodymai ir kiti bylos dokumentai yra savarankiškos įrodinėjimo priemonės.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog ji (apeliantė) cigaretes pardavė apie 18.58 val., o policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodo, kad jie matė D. S. išeinantį iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), apie 18.15 val. Be to, namas, esantis (duomenys neskelbtini), yra daugiabutis, policijos pareigūnai nematė, kokiame bute buvo D. S.. Todėl apeliantei kyla klausimas, kodėl policijos pareigūnai, pamatę, kad D. S. nešėsi rankoje cigarečių pakelius, jo nesulaikė iš karto, o jo vairuojamą automobilį sustabdė apie kilometrą nuo minėto namo? J. J. nuomone, į šį klausimą turėjo būti atsakyta Mažeikių rajono apylinkės teisme, bet teisme jos (apeliantės) niekas nieko neklausė. Apeliantė teigia, kad 2015-03-14 buvo šeštadienis ir tą dieną ji nešiojo pensijas. Namo grįžo apie 19 val., tai gali patvirtinti namuose buvusi dukra I. K.. Tik jai grįžus, į butą įėjo du policijos pareigūnai, kurie pareiškė, kad jie sulaikė D. S., kuris nurodė, jog ji jam prieš valandą pardavė tris pakelius cigarečių. Ji paaiškino, kad cigaretėmis neprekiauja ir kad prieš valandą jų negalėjo parduoti, nes nebuvo namuose, grįžo namo tik prieš kelias minutes, o D. S. jau kokį mėnesį nematė. Jai buvo pradėtas daryti psichologinis spaudimas, kad jei neprisipažins, tai jai bus skirta kelių tūkstančių eurų bauda, nes jie turi viską užfiksavę, be to, ji jau yra kartą bausta administracine bauda už prekybą cigaretėmis, tad jokių šansų neturi išsisukti. Jai buvo sakoma, kad jei ji prisipažins, tai teismas į tai atsižvelgs ir skirs keliasdešimt eurų bauda. Ji nenorėjo sutikti ir prisiimti kažkieno kaltę, bet tada buvo nurodyta rengtis, nes norėjo ją vežti į komisariatą, kaip asmenį, padariusį administracinį teisės pažeidimą. J. J. teigimu, ji nėra teisės žinovė, todėl toks grasinimas ją paveikė ir ji sutiko pasirašyti N. K. surašytą paaiškinimą. Vėliau, kai ji pasikonsultavo su teisininku, jai buvo paaiškinta, kad policijos pareigūnai neturėjo teisės vežti ją policijos komisariatą vien todėl, kad ji neprisipažino pardavusį cigaretes. Pokalbį su policijos pareigūnais ir jų grasinimus girdėjo jos dukra I. K..
Šalies argumentai
J. J. nurodo, kad vėliau sutikusi D. S. ir paklaususi, kodėl jis ją apkalbėjo, jog pirko iš jos cigaretes, D. S. jai papasakojo visiškai kitokią istoriją nei nurodyta policininkų tarnybiniuose pranešimuose. Policijos pareigūnai sąmoningai nenurodo, kur buvo sustabdytas D. S. automobilis, nes jis buvo sustabdytas daugiau kaip už pusės kilometro nuo jos namo, tai yra prie kultūros namų, kurie yra (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur kaip tik ir stovėjo policijos automobilis. Prie jos namo, esančio (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnų nebuvo ir jie negalėjo matyti, kad D. S. išėjo iš namo Nr. (duomenys neskelbtini) ir nešėsi kelis pakelius cigarečių. D. S. vairuojamas automobilis buvo sustabdytas po to, kai jis išėjo iš parduotuvės, kuri yra netoli kultūros namų. Sustabdę D. S. automobilį, policininkai jo automobilyje atliko nesankcionuotą kratą ir rado tris pakelius cigarečių. Tada jie paaiškino, kad už tai D. S. gresia kelių tūkstančių eurų bauda, bet jei jis nurodys iš ko pirko, tai bauda bus skirta tam asmeniui, o iš jo tik konfiskuos cigaretes. D. S. paaiškino, kad jis nežino asmens, iš kurio pirko, nes cigaretes nusipirko turguje iš nepažįstamo asmens. Tada kažkuris iš policijos pareigūnų pasakė, kad jie gali nurodyti asmenį, iš kurio pirko cigaretes, tik jis turi tai raštiškai patvirtinti, tad buvo nurodyta jos pavardė. D. S. sutiko tai padaryti, siekdamas išvengti didelės administracines baudos. Ji (apeliantė) Mažeikių rajono apylinkės teisme bandė aiškinti visas šio įvykio aplinkybes, kad cigarečių ji nepardavė, kad į teismo posėdį būtina iškviesti ir apklausti D. S., bet teisėja į tai nekreipė dėmesio ir paaiškino, kad yra jos prisipažinimas ir to pakanka, nors ji ir paaiškino, kad prisipažinimas pasirašytas psichologinio spaudimo įtakoje, bet tai neturėjo reikšmės, byla buvo išnagrinėta per kelias minutes. Teigia, kad ji (apeliantė) vėliau norėjo susipažinti su teismo posėdžio protokolu bei garso įrašu, kuris yra sudėtinė bylos dalis ir kreipėsi su prašymu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, bet jai buvo paaiškinta, kad nei teismo posėdžio protokolo, nei garso įrašo nėra. Taigi pirmosios instancijos teismas neištyrė visų faktinių bylos aplinkybių, nesugebėjo net nustatyti, kada ir kur iš tikrųjų buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (jei toks iš viso buvo) ir kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas skirtingas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas. Teismas privalėjo iškviesti į teismą D. S. ir apklausti, nes jis šioje byloje ir yra pagrindinis liudytojas, nurodęs, kad iš jos pirko cigaretes, tačiau ji jam cigarečių nepardavė, tad teismas privalo išsiaiškinti, ar iš viso buvo cigarečių pardavimo faktas D. S.. Kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ji D. S. pardavė cigaretes, nėra, jos bute nebuvo rasta cigarečių. Pirmosios instancijos teismas pažeidė imperatyvias teisės normas, nesilaikė aukštesnės instancijos teismo suformuotos praktikos panašiose bylose, tad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo tam pačiam teismui. Nagrinėjant administracinę bylą iš naujo, teisme turi būti apklausti liudytojai D. S., gyvenantis (duomenys neskelbtini), ir I. K., gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į J. J. apeliacinį skundą Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyris prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą palikti nepakeistą, o J. J. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodoma, kad J. J. administracinėn atsakomybėn už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 6 dalyje, padarymą buvo patraukta teisėtai ir pagrįstai. J. J. apeliaciniame skunde pateikti motyvai yra nepagrįsti, nes ji remiasi tik savo išreikšta pozicija, neatsižvelgdama į įrodymų visumą. Kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų ir liudininko duotų paaiškinimų, 2015-03-14 tam tikru laikotarpiu J. J. iš savo namų vykdė prekybą akcizinėmis prekėmis. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas skirtingas administracinio teisės pažeidimo padarymo laikas, tačiau tai negali būti traktuojama, kad nėra pažeidimo sudėties. Įvertinus byloje esantį administracinio teisės pažeidimo protokolą, darytina išvada, kad jis atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str. reikalavimus: administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyti duomenys apie pažeidėją, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė, Lietuvos Respublikos ATPK straipsnis, numatantis atsakomybę už padarytą pažeidimą, pažeidėjo pasiaiškinimas ir kitos būtinos aplinkybės. Todėl J. J. skunde nurodyta aplinkybė, kad protokolo turinio ydingumas kliudo nustatyti pažeidimo sudėtį ir tai daro procesinį dokumentą neteisėtu, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
J. J. administracinėn atsakomybėn patraukta už Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 6 dalies pažeidimą, t. y. už tai, kad ji, būdama per vienerius metus bausta administracine nuobauda už Lietuvos Respublikos ATPK 163² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, neturėdama licencijos ir pažeisdama 1995-12-20 Lietuvos Respublikos Tabako kontrolės įstatymo Nr. I-1143 10 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pardavė 3 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 7,80 eurų. Tačiau iš apeliacinio skundo argumentų matyti, kad J. J. neigia padariusi šį administracinį teisės pažeidimą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Administracinių teismų praktika 1. P. 305, Administracinių teismų praktika Nr. 7, P. 259). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju apylinkės teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė nevisapusiškai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas J. J. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, grindė 2015-03-30 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Telšių apskrities vyriausiojo PK Mažeikių rajono PK tyrėjų P. Š., N. K., D. B. tarnybiniais pranešimais, bendra įvykio informacija, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, 2015 m. kovo mėn. raštu dėl sulaikytų ne bendrijos prekių (cigarečių) įvertinimo, informacija apie sulaikytas (konfiskuotas) cigaretes, cigarečių perdavimo kvitu, D. S. paaiškinimu, pažyma apie baustumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu. Taigi priimant sprendimą buvo remtasi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu ir kitais rašytiniai bylos duomenimis, nors konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo apklausti Telšių apskrities vyriausiojo PK Mažeikių rajono PK tyrėjai P. Š., N. K., D. B. ir D. S., kurių paaiškinimais rėmėsi teismas, pripažindamas J. J. kalta padarius minėtą administracinį teisės pažeidimą, taip pat nebuvo apklausta ir pati J. J., nors iš bylos duomenų matyti, kad ji buvo atvykusi ir dalyvavo 2015-04-13 vykusiame Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdyje (20 b. l.). Pažymėtina, kad vien tik rašytiniai policijos pareigūnų ir liudytojų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Be to, neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, pagal kurių parodymus teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme liudytojais policijos pareigūnų (tyrėjų), nustačiusių administracinį teisė pažeidimą ir buvusių įvykio vietoje, D. S., asmens, kuriam J. J. yra kaltinama pardavusi 3 pakelius cigarečių, nepaženklintų Lietuvos Respublikos nustatyta tvarka, su baltarusiško pavyzdžio banderolėmis, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos, pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia.
Apeliaciniame skunde J. J. nurodo, kad ji norėjo susipažinti su Mažeikių rajono apylinkės teismo posėdžio, vykusio 2015-04-13, protokolu ir garso įrašu, todėl kreipėsi su prašymu į Mažeikių rajono apylinkės teismą, tačiau jai buvo paaiškinta, kad nei teismo posėdžio protokolo, nei garso įrašo nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą, nes jis vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (Lietuvos Respublikos ATPK 302¹⁰ str. 2 d.), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač liudytojų duotus parodymus ir kitų asmenų žodinius paaiškinimus.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Mažeikių rajono apylinkės teisme nebuvo tinkamai išaiškinta ir atskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą neištyrė ir nevertino visų bylos išnagrinėjimui reikšmingų faktinių bylos aplinkybių, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl, siekiant pašalinti iškilusius neaiškumus, skundžiamas Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimas naikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.
Teismas nepasisako dėl kitų J. J. apeliacinio skundo argumentų, nes, pasisakydamas dėl jų, apeliacinis teismas gali pažeisti bylą nagrinėsiančio apylinkės teismo nepriklausomumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015-04-13 nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti šiame teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.