Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs 1994 m. sausio 24 d., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje- kalėjime, vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 180 straipsnio 1 dalyje, J. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą Bažnyčios (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nesusituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. ir J. Š. 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 03 val. susitarę ir veikdami kartu, viešoje vietoje- prie namo, esančio Vido Maciulevičiaus g. 24, Vilniuje, laiptinės, užpuolė R. S.. Grumtynių su R. S. metu A. M. sudavė R. S. kelis smūgius, po ko kartu su J. Š. pargriovė R. S. ant žemės ir kumščiu sudavė R. S. į galvos sritį, dėl ko R. S. prarado sąmonę, po ko iš R. S. kelnių vidinės kišenės ištraukė R. S. priklausantį 155 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Red 3 Pro“ ir nuo kairės rankos riešo nusegė R. S. priklausantį 7 eurų vertės laikrodį, po ko pabėgo.

A. M. baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu metu, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 20 d. apie 14.30 val. iš buto, esančio Virginijaus Druskio g. 1-186, Vilniuje, kambaryje esančios komodos paėmėV. P. M. priklausantį 300 eurų vertės planšetinį kompiuterį „Samsung Galaxy Tab2“ ir pasišalino.

A. M. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 14.35 val. prie namo, esančio Dariaus Gerbutavičiaus g. 1, Vilniuje, atvirai iš M. B. pagrobė pastarajai priklausantį 15 eurų vertės rankinuką, kuriame buvo 4 eurų vertės piniginė, 30 eurų vertės penkių raktų ryšulys ir 1 euro vertės plastikinė dėžutė maistui laikyti, po ko pabėgo.

A. M. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 16.05 val. bare „Visą parą“, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, nuo staliuko paėmė R. Ž. priklausantį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“, buvusį 5 eurų vertės dėkle, taip pat šiame dėkle buvusią 15 eurų vertės R. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 15 eurų vertės R. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), 300 eurų grynųjų pinigų, 10 eurų vertės automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį pasą, 5 eurų vertės „Vilniečio kortelę“ ir lažybų punkto „Top sport“ bilietą su 15 eurų laimėjimu- iš viso 565 eurų vertės turtą, po ko pabėgo.

A. M. 2017 m. spalio 15 d. apie 16.30 val. bute, esančiame Virginijaus Druskio g. 1-186, Vilniuje, konflikto metu keikdamas motiną G. M., abiejų rankų kumščiais kumščiuodamas motinai G. M. į kairį petį sukėlė jai fizinį skausmą, po ko užsimojęs ramentais sakydamas „pakarsiu, pakasiu po žeme, papjausiu“ grasino nužudyti G. M., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną su J. Š. jis buvo bare, kuriame gėrė alkoholį. Pamatęs prie gretimo stalo sėdintį vyrą jis nusprendė pastarąjį apiplėšti. Apie tai jis pranešė J. Š.. Minėtam vyrui išėjus iš baro jis taip pat išėjo ir nusekė paskui minėtą vyrą, taip pat jis pakvietė ir J. Š., kad šis pribėgtų prie jo. Minėtam vyrui esant prie namo laiptinės jis prie šio vyro pribėgo ir sudavė jam kumščiu į veidą, dėl ko vyras pargriuvo. Tada pribėgo J. Š. ir jie abu pradėjo minėtą vyrą spardyti. Tada jis ištraukė iš minėto vyro mobiliojo ryšio telefoną, nusegė laikrodį, po ko su J. Š. pabėgo. Pagrobtus daiktus jis su J. Š. tą pačią naktį nunešė į Žirmūnuose esantį lombardą. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu J. Š. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną su A. M. jis buvo bare, kuriame gėrė alkoholį. A. M. pamatė greta sėdintį vyrą ir pasakė jam, kad galima šį vyrą apiplėšti. Minėtam vyrui išėjus iš baro A. M. minėtą vyrą nusekė. Po kurio laiko A. M. jam paskambino ir liepė ateiti. Jis išėjo iš baro ir nubėgo A. M. nurodyta kryptimi. Būdamas visai šalia jis pamatė, kad A. M. prie namo laiptinės minėtam vyrui sudavė kumščiu į veidą, dėl ko vyras pargriuvo. Tada pribėgo ir jis ir jie abu pradėjo minėtą vyrą spardyti. Tada A. M. ištraukė iš minėto vyro mobiliojo ryšio telefoną bei nusegė laikrodį, po ko jie pabėgo. Pagrobtus daiktus jie abu nunešė į Žirmūnuose esantį lombardą, kur A. M. šiuos daiktus užstatė. Jis gailisi dėl savo poelgio.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. ir J. Š., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantys kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, A. M. gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. parodė, kad tikslios datos jis nepamena, bet tai gali būti pranešime apie įtarimą nurodyta data ir laikas, jis kartu su pažįstamais A. ir V., kurio duomenų jis nežino, pastarąjį pažįsta tik iš matymo, sėdėjo Karoliniškių mikrorajone esančiame bare, kurio tikslaus adreso jis nepamena, kur jie gėrė alų ir žaidė kortomis. Greta prie kito staliuko sėdėjo vyras, kuris irgi gėrė alkoholį. Bežaidžiant kortomis A. parodė į minėtą vyrą ir pasakė „imsiu“. Iš šio žodžio jis suprato, kad A. ruošiasi tą vyrą apiplėšti. Jis nieko neatsakė. Po kurio laiko minėtas vyras atsistojo ir svirduliuodamas išėjo į lauką, matėsi, kad vyras buvo gerai išgėręs. Minėtam vyrui iš paskos į lauką iš karto išėjo A.. Kažkur po 2-3 minučių jam telefonu paskambino A. ir pasakė „greičiau atvaryk“. Išėjęs iš baro kitoje kelio pusėje jis pamatė nubėgantį A., pastarasis tik pamojo jam ranka, parodydamas, kad jis bėgtų šiam iš paskos. Jis nubėgo paskui A.. Bėgdamas link A., būdamas netoli pastarojo jis pamatė, kaip A. pribėgęs prie girto vyro, stovėjusio prie durų ir bandžiusio surinkti durų kodą, sudavė šiam kumščiu vieną smūgį į veidą ir vyrą pargriovė. Jis pribėgęs taip pat spyrė minėtam vyrui į koją, A. vieną kartą spyrė gulinčiam vyrui į veido sritį. Po šio smūgio vyras prarado sąmonę ir liko gulėti ant žemės su šuns pavadėliu rankoje. Tada A. pakėlė nuo žemės minėtam vyrui iš rankų ar iš kišenės iškritusį mobiliojo ryšio telefoną, po ko jie nubėgo atgal prie baro. Parūkę jie nuėjo į Kalvarijų gatvėje visą parą dirbantį lombardą, kuriame A. su savo dokumentais už 20 ar už 30 eurų užstatė pagrobtą telefoną. Po savaitės A. jam rodė tą patį mobilųjį telefoną ir sakė pastarąjį atsiėmęs sumokėjęs užstatą. Vėliau jis iš A. sužinojo, kad šis vėl pridavė tą patį telefoną į lombardą. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Jis niekada taip nesielgė, tai yra pirmas kartas, kodėl taip padarė, jis nežino (T. 3, b. l. 157, 173-174).

Savo parodymus J. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 3, b. l. 159-163).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 17 d. apie 21.50 val. jis atėjo į visą parą dirbančią kavinę, esančią Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, kurioje gėrė alkoholį. Apie 02.50 val. jis išėjo iš kavinės. Priėjęs prie namo, kuriame jis gyvena, laiptinės jis atidarė laiptinės duris ir laukė, kol prie jo atbėgs jo šuo. Staiga prie jo pribėgo vienas vyras, kuris traukė jį į lauką. Ištraukus jį į lauką pribėgo dar vienas vyras. Tie vyrai norėjo parversti jį ant žemės. Vyko grumtynės. Kiek smūgių jam buvo suduota, jis pasakyti negali, jis jautė skausmą. Vyrai jį pargriovė ant žemės. Jis norėjo keltis, tačiau keldamasis jis pajuto smūgį į pakaušį ir prarado sąmonę. Kiek laiko jis buvo be sąmones, jis nežino, tačiau atsipeikėjęs jis pastebėjo kelnių kišenėje neturintis mobiliojo ryšio telefono „Xiaomi Red 3 Pro“, kuriame buvo SIM kortelė, kurią jis vėliau atstatė. Telefono dokumentus jis turi, juos pateiks vėliau. Telefono vertė 155 eurų. Taip pat jis pasigedo ant kairės rankos užsegto laikrodžio su metaline plieno spalvos apyranke, ciferblatas juodos spalvos su fosforu, skaičių nebuvo, tik brūkšneliai. Laikrodžio modelio jis nežino, dokumentų jis neturi. Laikrodžio vertė 7 eurai. Po įvykio jis iškvietė policiją. Vėliau jis grižo į kavinę, kurioje nebuvo trijų jam įtarimą sukėlusių asmenų. Viskas vyko labai greitai, todėl įvykio sekos, kuris vyras trenkė ir kas ištraukė telefoną, jis pasakyti negali. Užpuolikų veidų jis nematė, jų apibūdinti jis negali. Grumtynių metu jis įsidėmėjo tik vieno iš užpuoliko marškinėlius, kurie buvo šviesios spalvos, užpuoliko plaukai buvo šviesios spalvos trumpai kirpti. Tuomet jis prisiminė panašų asmenį matęs kavinėje, todėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 17 val. jis nuėjo į tą kavinę, kuomet buvo kavinės direktorius, kurio jis paprašė parodyti vakaro, kurio metu jis buvo apiplėštas, vaizdo įrašą. Vaizdo įraše jis pamatė, kad tą vakarą kavinėje buvo trys jaunuoliai, apie 20-25 metų amžiaus, kurie prieš jam išeinant namo žaidė kortomis. Jam išėjus, po labai trumpo laiko, gal po 10 sekundžių, nepabaigęs kortų žaidimo iš baro išėjo jaunuolis, kurio požymiai: pilki marškinėliai, juodos ilgos kelnės. Šiam jaunuoliui išėjus netrukus vienas iš likusių dviejų asmenų, žaidžiusių kortomis, atsiliepė į telefono skambutį ir po labai trumpo pokalbio pakilo ir išėjo iš baro. Vaikino požymiai: šviesių plaukų, apie 175 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, vilkėjo šviesius geltonos spalvos marškinėlius ir pilkus trumpus šortus. Bare liko jaunuolis, apie 184 cm ūgio, apsirengęs juodais marškinėliais, pilkais šortais, tamsių plaukų. Kai jį laiptinėje užpuolė vienas vyras ir staiga pribėgo kitas, jis jautė pribėgusio vyro dūsavimą lyg po ilgo bėgimo. Dėl šio įvykio jam padaryta 162 eurų žala. Jo manymu jį apiplėšė būtent tie vaikinai, kurie iš baro išėjo jam išėjus. Vaizdo įrašą kartu peržiūrėjo baro darbuotojas Aurimas, kuris pasakė tų vaikinų vardus: šviesių plaukų vaikinas, kuris išėjo antras, vardu Justas. Aukšto ūgio tamsių plaukų, vilkėjęs juodais marškinėliais, vaikinas vardu V.(pravardė „V.“). Vėliau baro savininkas jam pasakė, kad tie vaikinai gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Iš filmuotos medžiagos jis pamatė, kad po jo išėjimo iš baro su šuneliu 2017 m. rugpjūčio 18 d. apie 2.46 val. paskui jį ėjo jaunuolis, pastoviniuodamas automobilių stovėjimo aikštelėje ir už prekybos kiosko akylai stebėjo jo nuėjimo kryptimi, o vėliau greitais žingsniais perėjo Virginijaus Druskio gatvę ir nuėjo iš kito namo šono jo kryptimi. Vaikino išvaizda ir apranga atitinka jo bare matyto vaikino, kuris liko po jo išėjimo. Toliau žiūrėdamas vaizdo įrašą jis pamatė, kad 02.50 val. jo nueita kryptimi iš pradžių ėjo, o vėliau pradėjo bėgti kitas jaunuolis, kurio apranga ir išvaizda atitiko bare likusio jaunuolio. Vaikino, kuris liko bare ir bėgo jo kryptimi, požymiai: ūgis apie 184 cm, tamsių plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, apsirengęs juodais marškinėliais, trumpomis kelnėmis (šortai). Jis yra įsitikinęs, kad matyti vaikinai bare ir vaizdo įrašuose nuėję ir bėgę jo kryptimi pagal išvaizdą ir pagal laiką atitinka jį apiplėšusius asmenis. Jis minėjo, kad vienas vaikinas buvo uždusęs- jo manymu, tai buvo antras vaikinas, nubėgęs paskui jį. Civilinio ieškinio jis nereikš (T. 1, b. l. 15-16, 26-27, 34-35, 47-48).

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. atpažino J. Š. kaip asmenį, 2017 m. rugpjūčio 18 d. buvusį bare, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 2, Vilniuje, kartu su dviem kitais vaikinais (T. 1, b. l. 45-46).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis pažįsta A. M., pravarde „B.“, gyvenantį Virginijaus Druskio gatvėje. 2017 m. rugsėjo mėn. pirmomis dienomis, tikslios datos jis nepamena, galėjo būti 2 ar 3 diena, važiuodamas namo autobusu netoli Spaudos rūmų jis pamatė autobusu važiuojantį A. M.. Jis prisėdo šalia ir pradėjo kalbėtis. A. parodė mobiliojo ryšio telefoną, paklausė, ar jam nereikia telefono. Jis keletą kartų perklausė A., ar telefonas nevogtas ,A. tvirtino, kad tikrai nevogtas, kad telefoną atidavė draugas kaip nereikalingą. A. sakė, kad telefonas veikiantis, tvarkingas. Telefone buvo įdėta SIM kortelė. A. jam pademonstravo telefoną, rodė funkcijas, kad veikia ir filmavimo kamera ir pasiūlė įsigyti telefoną už 20 eurų. Jis sutiko. A. teigė, kad neturi kito telefono, todėl pageidauja parduoti telefoną kitą dieną, kai pasiims iš savo namų. Jie susitarė kitą dieną susitikti Loretos Asanavičiūtės gatvėje netoli sporto klubo „Impuls“. Kitą dieną sutartu laiku ir vietoje jie susitiko. Jis A. padavė 20 eurų, o šis jam perdavė telefoną „Xiaomi Red 3 Pro“, IMEI (duomenys neskelbtini), be SIM kortelės. Į šį telefoną jis įstatė savo SIM kortelę. Po to A. M. jis nematė. Gal po savaitės ar daugiau, tikslios datos jis nepamena, į įsigytą telefoną paskambino policijos pareigūnai, kurie pasakė, kad minėtas telefonas įgytas neteisėtai ir reikia atvykti į policijos komisariatą, ką jis ir padarė. Nuvykęs į policijos komisariatą jis sužinojo, kad telefonas „Xiaomi Red 3 Pro“ įgytas nusikaltimo metu, todėl jis geranoriškai perdavė telefoną policijai. Kad telefonas įgytas nusikalstamu būdu, jis tikrai nežinojo, pasitikėjo A. M.. Dėl patirtos 20 eurų žalos pretenzijų jis niekam neturi (T. 1, b. l. 57-59).

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. policijos pareigūnui savanoriškai pateikė telefoną „Xiaomi Red 3 Pro“, IMEI 861648039055045, kuris buvo apžiūrėtas ir grąžintas R. S. (T. 1, b. l. 52-55).

Specialistas, apžiūrėjęs R. S. kūną, pastarajame nustatė odos nubrozdinimus pakaušyje, kairėje plaštakoje, poodines kraujosruvas kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu viršutiniame voke, dešiniame žaste, muštinę žaizdą pasmakrėje. Sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais (T. 1, b. l. 22-23).

Ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad vaizdo įrašas darytas prie pastato, esančio Loretos Asanavičiūtės g. 20A, Vilniuje. Vaizdo įraše užfiksuota, kad dešinėje pusėje atidarytos baltos UAB „Unigames“ kazino durys, nuo durų į apačią yra laiptai. Šalia laiptų yra žalia veja. Kairėje pusėje įrengta automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobiliai. Šalia automobilių yra įrengtas prekybos kioskas. 02.46 val. pro kazino su šuniu link Virginijaus Druskio gatvės eina asmuo, panašus į R. S., 02.48 val. pro automobilių stovėjimo aikštelę eina vyriškis, apsirengęs trumpais geltonais marškinėliais, trumpais šortais, kuris nuėjo link Virginijaus Druskio gatvės. 02.50 val. link Virginijaus Druskio gatvės eina vyriškis, apie 20-25 metų amžiaus, juodų plaukų, apsirengęs trumpais juodais marškinėliais, trumpais šortais. Minėtas vyriškis staiga pradeda bėgti link asmens, panašaus į R. S., nuėjimo krypties. 03.00 val. minėti vaikinai, nuėję paskui asmenį, panašų į R. S., grįžta prie kazino laiptų ir pasišalina link automobilių stovėjimo aikštelės (T. 1, b. l. 32-33).

Motyvuojamoji dalis

V. P. M.S TURTO GROBIMAS

Ikiteisminio tyrimo metuV. P. M. pateikė pavogto planšetinio kompiuterio dokumentus (T. 1, b. l. 101).

Teisiamojo posėdžio metu A. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, A. M. gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Bendrojo pagalbos centro duomenų bazės išraše nurodyta, kad 2017 m. rugsėjo 11 d. gautas pranešimas, kad Algimanto Petro Kavoliuko gatvėje, Vilniuje, tarp pastatų Nr. 5 ir Nr. 9 esančiame požeminiame garaže rastas rankinukas, kuriame yra raktai, piniginė ir maisto indelis (T. 2, b. l. 57).

Ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėta juodos spalvos rankinė su šviesiai rudos spalvos pamušalu ir trimis skyriais, rankinės viduje yra plastikinis stačiakampis indelis maistui laikyti su dangteliu, indelio viduje yra sugedusios sumuštinio liekanos, penkių raktų ryšulys, stiklinis stiklainis su viduje esančiu bespalviu skysčiu, baltos spalvos buteliukas su užrašu „Cosopt“, lūpų balzamas tūtelėje (T. 2, b. l. 60).

Ikiteisminio tyrimo metu M. B. atpažino rastą rankinuką kaip rankinuką, kurią iš jos pavogė 2017 m. rugsėjo 5 d. Minėtas rankinukas su jame buvusiais daiktais grąžintas M. B. (T. 2, b. l. 61-64).

Teismas pažymi, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat M. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat parodymų patikrinimo vietoje, parodymo atpažinti, apžiūros metu gauti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. M. 2017 m. rugsėjo 5 d. apie 14.35 val. prie namo, esančio Dariaus Gerbutavičiaus g. 1, Vilniuje, atvirai iš M. B. pagrobė pastarajai priklausantį 15 eurų vertės rankinuką, kuriame buvo 4 eurų vertės piniginė, 30 eurų vertės penkių raktų ryšulys ir 1 euro vertės plastikinė dėžutė maistui laikyti, po ko pabėgo.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo bare ir gėrė su iš matymo pažįstamais vyrais. Vienam iš jų kažkur išėjus ir ant stalo palikus telefoną su dėklu jis pastarąjį paėmė ir išėjo. Apžiūrėjęs minėtą telefoną jis telefono dėkle rado korteles, dokumentus, taip pat grynųjų pinigų, tačiau grynųjų pinigų tikrai buvo mažiau nei nurodyta kaltinime. Dėl savo poelgio jis gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu A. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, A. M. gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. parodė, kad narkotinių medžiagų jis nevartoja, bet mėgsta išgerti alkoholinių gėrimų, kuriuos dažnai eina gerti į barą „Visą parą“, esantį Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. Paskutinį kartą tame bare jis buvo 2017 m. rugsėjo 10 d. Į barą jis atėjo nuo ankstaus ryto, kur nusipirko alkoholio ir po truputį gurkšnojo ir bendravo su iš matymo pažįstamais vyrais. Vienas iš vyrų buvo Romualdas, kurio pavardės jis nežinojo. Prie stalo, kur sėdėjo Romualdas, jis atsisėdo apie 15 val. Prie to stalo dar sėdėjo 4-5 įvairaus amžiaus vyrai. Gerdami alkoholinius gėrimus ir kalbėdamiesi jie kažkiek prasėdėjo. Jis ir Romualdas buvo apsvaigę nuo alkoholio, taip pat apsvaigę buvo ir kiti prie staliuko sėdėję vyrai. Vienu metu Romualdas atsistojo ir kažkur trumpam išėjo, o jis pavogė ant staliuko paliktą Romualdo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P8“, buvusį juodos spalvos dėkle, po ko išėjo iš baro ir nuėjo link Pasakų parko. Ten atėjęs jis peržiūrėjo, kas buvo dėkle ir iš pastarojo išėmė ir išmetė ten buvusias visas korteles, o rastus 70 eurų jis įsidėjo sau į kelnių kišenę. Jis tikrai pamena, kad pinigai buvo viena kupiūra po 10 eurų ir trys kupiūros po 20eurų, daugiau pinigų nebuvo. Mobiliojo ryšio telefoną 2017 m. rugsėjo 10 d. vakare, tikslaus laiko jis nepamena, jis nuvežė į Kalvarijų g. 59, Vilniuje, esantį visą parą dirbantį lombardą, kur už telefoną jis gavo 30 eurų. Priduodant telefoną iš jo buvo paprašyta asmens tapatybės kortelė, kurią jis pateikė. Vėliau jis telefoną iš lombardo atsiėmė ir už 30 eurų telefoną pardavė nepažįstamam žmogui. Dėl nusikalstamos veikos jis gailisi, pažada atlyginti padarytą turtinį nuostolį (T. 2, b. l. 109).

Savo parodymus A. M. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (T. 2, b. l. 114-117).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 15 val. su draugu V. R. jis buvo bare, esančiame Loretos Asanavičiutės g. 20, Vilniuje. Išgėręs alaus V. R. po pusvalandžio nuėjo namo, o jis liko toliau gerti. Jam sėdint toje pačioje vietoje prie jo atsisėdo nepažįstamas vyras, su kuriuo jis toliau gėrė alų. Praėjus maždaug 20 minučių palikęs telefoną ant stalo jis nuėjo į tualetą. Grįžęs jis pastebėjo, kad jo telefono ir to vyro nėra. Telefonas buvo „Huawei P9“, telefono kaina 200 eurų. Telefonas buvo juodos spalvos dėkle, dėklo kaina 5 eurai. Taip pat dėkle buvo asmens tapatybės kortelė, kurios vertė 15 eurų, vairuotojo pažymėjimas, kurio vertė 15 eurų, 300 eurų (50 eurų, 20 eurų, 10 eurų kupiūromis), automobilio techninis pasas, kurio kaina apie 10 eurų, „Vilniečio kortelė“, kurios kaina 5 eurai, ir lažybų punkto „Top sport“ bilietas su 15 eurų laimėjimu. Telefono įsigijimo dokumentų pateikti jis negali, kadangi telefoną jis pirko iš draugo. Pastebėjęs, kad nėra telefono su dėklu ir pastarajame esančiais daiktais, jis iš karto paprašė padavėjos telefono paskambinti į policiją. Iškvietęs policiją jis nuėjo pas apsaugos darbuotoją pažiūrėti tos vietos, kur jis sėdėjo su nepažįstamu vyru, vaizdo įrašą. Pažiūrėjęs vaizdo įrašą jis pamatė, kad būtent tas vyras ir pavogė jo telefoną su dėklu ir pastarajame esančiais daiktais bei pasišalino. Vyras, pavogęs jo telefoną, vilkėjo pilkos spalvos striukę, kitų savybių jis neįsidėmėjo, kadangi buvo neblaivus. Jam padaryta apie 560 eurų žala (T. 2, b. l. 80, 88-89).

Ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 15 val. su R. Ž. jis buvo bare, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, kuriame gėrė alų. Bare dar buvo kiti jam nepažįstami asmenys. Jis įsidėmėjo tik bare buvusį apie 50 metų amžiaus senuką su akiniais, bare buvusių jaunuolių jis neatpažintų. Jis matė, kad R. Ž. su savimi turėjo mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, kuriuo kelis kartus kažkam skambino, laikė rankose, telefonas buvo tamsios spalvos dėkle. Kad prie R. Ž. būtų prisėdęs kažkoks vyras, jis nepastebėjo. Vienu metu R. Ž. buvo išėjęs į tualetą. Ar R. Ž. buvo palikęs telefoną ant baro stalo, jis nepastebėjo. Grįžęs iš tualeto R. Ž. prisėdo prie stalo ir toliau gėrė alų. Apie 15.53 val. R. Ž. pasigedo savo mobiliojo ryšio telefono. R. Ž. paprašė jo paskambinti į šio mobiliojo ryšio telefoną. Jam paskambinus R. Ž. telefonas jau buvo išjungtas. R. Ž. pradėjo ieškoti savo telefono bare, apie telefoną klausė barmenės, bet telefonas neatsirado. R. Ž. buvo labai supykęs, todėl jis davė šiam savo telefoną, kuriuo R. Ž. iškvietė policiją. Apie 16.05 val. jis išėjo į namus (T. 2, b. l. 93).

Ikiteisminio tyrimo metu A. D. parodė, kad 2017 m. rugsėjo 10 d. nuo 08.00 val. iki 20.00 val. ji dirbo bare, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. Apie 15 val. į barą atėjo R. Ž.. Pastarasis su draugu jau buvo neblaivūs. Bare buvo ir A., apie 26 metų amžiaus. R. Ž. dažnai išeidavo parūkyti ar į tualetą. A., kuris vaikšto su lazda, sėsdavo prie stalų, taip pat A. sėdo ir prie to stalo. Vienu metu R. Ž. grįžęs pasigedo telefono. Ji pastebėjo, kad bare nebebuvo A.. Kartu su R. Ž. ir baro administratoriumi P. D. peržiūrėdama vaizdo medžiagą ji atpažino, kad mobiliojo ryšio telefoną nuo baro stalo paėmė A., gyvenantis name, esančiame Virginijaus Druskio g. 1, Vilniuje (T. 2, b. l. 98-99).

Ikiteisminio tyrimo metu P. D. parodė, kad jis dirba bare, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 16 val. atvykęs į barą jis iš barmenės Alos sužinojo, kad iš baro lankytojo pavogtas mobiliojo ryšio telefonas. Kadangi baro vidus yra filmuojamas, paprašytas nukentėjusio baro lankytojo jis su pastaruoju ir barmene A. peržiūrėjo vaizdo įrašą. Peržiūrėjus vaizdo įrašą buvo matyti, kad vienas iš dažnų baro lankytojų nuo suolo pasiima juodos spalvos piniginę, kurią pavarto, pasižiūri į vidų ir pasiima, taip pat pasiima ir šalia gulėjusį mobiliojo ryšio telefoną, po ko išeina iš baro (T. 2, b. l. 101).

Teismas pažymi, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat R. Ž., V. R., A. D., P. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu gauti duomenys- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. M. 2017 m. rugsėjo 10 d. apie 16.05 val. bare „Visą parą“, esančiame Loretos Asanavičiūtės g. 20, Vilniuje, nuo staliuko paėmė R. Ž. priklausantį 200 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Huawei P9“, buvusį 5 eurų vertės dėkle, taip pat šiame dėkle buvusią 15 eurų vertės R. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 13136061, 15 eurų vertės R. Ž. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. 00568220, 300 eurų grynųjų pinigų, 10 eurų vertės automobilio „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninį pasą, 5 eurų vertės „Vilniečio kortelę“ ir lažybų punkto „Top sport“ bilietą su 15 eurų laimėjimu- iš viso 565 eurų vertės turtą, po ko pabėgo. Nors A. M. neigė, kad piniginėje buvo 300 eurų grynųjų pinigų, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti R. Ž., įspėto už melagingų parodymų davimą, nurodytomis aplinkybėmis.

Teisiamojo posėdžio metu A. M. parodė, kad kaltinimo esmę jis supranta, kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis susipyko su savo mama G. M., kadangi jis norėjo išeiti į lauką, bet mama jo neleido. Tada jis supyko ant mamos ir pradėjo jai grasinti. Jis galėjo grasinti kaltinime nurodytais žodžiais ir būdu, tačiau jis tikrai neketino šių ketinimų įgyvendinti. Dėl savo poelgio jis gailisi.

Teisiamojo posėdžio metu A. M., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, A. M. gynėja ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji gyvena kartu su sugyventiniu S. S. ir sūnumi Vygandu P. M.. Kartais bute pasirodo jos sūnus A. M., kuris nuolatos vartoja narkotikus, apvaginėja žmones, ne kartą yra apvogęs ir ją. A. M. namuose būna retai, tačiau šiuo metu jis yra susilaužęs kairę koją, todėl apie savaitę laiko gyvena pas ją bute. 2017 m. spalio 15 d. apie 16.30 val. tarp jos ir A. M. kilo konfliktas, nes sūnus A. norėjo išeiti iš namų, nusiėmė nuo kojos gipsą. Ji užrakino buto duris ir neleido jam išeiti. Per savaitę laiko sūnui gipsas keistas antrą kartą, medikai jam giežtai nurodė gipso nenusiimti, nes gali nesugyti koja. Dėl tų priežasčių ji jo neišleido į lauką. Tada sūnus A. pasidarė agresyvus, pradėjo įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais. Bute tuo metu jie buvo tik dviese. Jiems stovint prieškambaryje A. M. pradėjo kumščiais ją mušti į nugarą ties kairiuoju pečiu. Ji nuo A. M. atsitraukė ir norėjo išeiti į lauką. A. nuėjo į virtuvę, o ji nuėjo jam iš paskos ir paklausė, ką jis ruošiasi daryti. Tada A. pradėjo prieš ją kilnoti su savimi turėtus ramentus, pradėjo grasinti, kad ją pakas po žeme, pakars ir papjaus. Po tokių žodžių ji labai išsigando ir paskambino savo kitam sūnui V. P. M., kuriam pasakė, kad A. prieš ją smurtauja. Tada V. P. M. iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams A. nebebuvo agresyvus. Po to į namus grįžo sūnus V. P., tarp pastarojo ir A. kilo konfliktas-A. grasino V. P., kad jis šį pakas po žeme, vėliau rengdamasis pareigūnų akivaizdoje metė į V. P. batą, tačiau nepataikė, nuo pakabos paėmė V. P. striukę ir pastarąją suplėšė ties kišene. A. prieš ją smurtauja jau trečiąjį kartą. Anksčiau ji jo pagailėdavo ir policijai nepranešdavo. 2013 m. A. buvo stipriai sumušęs sūnų V. P., buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. A. turi problemų, susijusių su psichika ir narkotikais. Sužalojimų ji nepatyrė, mėlynių ant kūno nėra, todėl į ekspertus ji nesikreips. Sūnus peilio į rankas paėmęs nebuvo ir peiliu negrasino, tiesiog gąsdino, kad ją papjaus (T. 3, b. l. 1-8).

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. M. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 16.30 val. jis namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), nebuvo. Jam paskambino mama G. M. ir pasakė, jog jo brolis A. M. elgiasi agresyviai, smurtauja prieš ją ir prašė kviesti policiją. Jis per telefoną girdėjo, kaip A. grasino mamai, kad šią papjaus. Jis nežinojo, ar A. turi rankoje peilį, ar ne, bet paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, jog A. turi peilį. Namo jis grįžo apie 16.55 val. Namuose jau buvo policijos pareigūnai. A. tuo metu buvo koridoriuje apsirengęs. Jis pareikalavo A. išeiti iš namų, nes šis smurtavo prieš mamą. Tada A. pradėjo jam grasinti susidorojimu, kad jį pagaus ir pakas po žeme, dar metė į jį savo batą, tačiau nepataikė, po to nuo drabužių kabyklos griebė jo tamsiai mėlynos spalvos striukę ir pradėjo pastarąją plėšyti, taip suplėšė kairės pusės kišenę. Dėl to jis patyrė turtinę 60 eurų žalą (T. 3, b. l. 24).

Teismas pažymi, kad A. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys- jo paties, taip pat G. M.,V. P. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai- kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad A. M. 2017 m. spalio 15 d. apie 16.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto metu keikdamas motiną G. M., abiejų rankų kumščiais kumščiuodamas motinai G. M. į kairį petį sukėlė jai fizinį skausmą, po ko užsimojęs ramentais sakydamas „pakarsiu, pakasiu po žeme, papjausiu“ grasino nužudyti G. M., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas. Tai, jog buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, patvirtina ta aplinkybė, kad iki šio įvykio, kaip parodė G. M., A. M. prieš ją jau buvo smurtavęs, tačiau ji policijos nekviesdavo- šį kartą ji išsigando, kad A. M. gali įgyvendinti savo grasinimą, dėl ko ji paprašė sūnaus V. P. M., kad šis iškviestų policiją. Taip pat teismas pažymi, kad A. M. iki šio įvykio jau buvo teistas už smurtinių nusikaltimų, tame tarpe ir prieš savo šeimos narius, padarymą, jis vartojo narkotikus, apie ką G. M. žinojo, nurodydama, kad dėl narkotikų vartojimo A. M. psichika yra pašlijusi, taigi šios aplinkybės taip pat leido G. M. pagrįstai manyti, kad A. M., būdamas dėl narkotikų vartojimo paveiktos nestabilios psichikos, gali įgyvendinti savo nusikalstamą grasinimą.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai

A. M. ir J. Š. panaudodami fizinį smurtą prieš R. S. pagrobė pastarajam priklausantį 162 eurų vertės turtą, taigi A. M. ir J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

A. M. pagrobė V. P. M. priklausantį 300 eurų vertės turtą, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

A. M. atvirai pagrobė M. B. priklausantį 50 eurų vertės turtą, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

A. M. pagrobė R. Ž. priklausantį 565 eurų vertės turtą, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

A. M. kumščiuodamas savo šeimos narei- motinai G. M. į kairį petį sukėlė jai fizinį skausmą, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. M. grasino nužudyti G. M., kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas yra realus ir gali būti įvykdytas, taigi A. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

A. M. padarė nusikaltimus, numatytus BK 180 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

Už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą numatyta viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmė.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinų bausmių rūšies teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. M. tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, prisiskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir keturias nusikalstamas veikas, prisiskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. A. M. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. M. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje, jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su J. Š. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. M. tyčinius nusikaltimus padarė būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendis), taigi, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostata, A. M. yra recidyvistas, kas yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad A. M. šiuos nusikaltimus padarė jau būdamas teistas (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d., 2014 m. vasario 24 d., 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiai), visais nuosprendžiais A. M. skirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas, tačiau nepaisant parodyto teismo pasitikėjimo A. M. jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu padarė naujus nusikaltimus, taigi teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik skyrus A. M. griežčiausios rūšies- terminuoto laisvės atėmimo bausmes.

Spręsdamas dėl A. M. skirtinų laisvės atėmimo bausmių terminų teismas, be šiame nuosprendyje jau išdėstytų aplinkybių, įvertina ir tai, kad sunkios pasekmės dėl A. M. padarytų veikų nekilo- vertingiausias iš R. S. pagrobtas turtas- telefonas R. S. buvo grąžintas, V. P. M. pretenzijų dėl iš jo pavogto planšetinio kompiuterio A. M. neturi, iš M. B. pavogtas turtas buvo jai grąžintas, G. M. už prieš ją padarytų nusikaltimų padarymą A. M. pretenzijų neturi, taigi A. M. skirtinų laisvės atėmimo bausmių terminai nustatytini trumpesni už vidurkius- už nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirtina vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (Vygando P. M. turto grobimas) A. M. skirtina šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. M. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (R. Ž. turto grobimas) A. M. skirtina devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą A. M. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą A. M. skirtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (Vygando P. M. turto grobimas), taip pat dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtinos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (R. Ž. turto grobimas), taip pat, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatą, pagal kurią pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, taip pat į BK 50 straipsnio 2 dalies nuostatą, pagal kurią minimalus terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas yra trys mėnesiai, bendrinant bausmes pridėtina trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. M. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bei trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, A. M. skirtina už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir A. M. skirtina subendrinta dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, A. M. prisipažino padaręs jam inkriminuojamus nusikaltimus, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. M. skirtinos dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- vienuolika mėnesių ir A. M. skirtina galutinė vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Šiuo nuosprendžiu A. M. skirtina vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu A. M. skirta trejų metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- vienerius metus šiuo nuosprendžiu A. M. skirtinos laisvės atėmimo bausmės ir A. M. skirtina galutinė subendrinta keturių metų laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į jauną A. M. amžių bei į tai, kad laisvės atėmimo bausmę A. M. atliks pirmą kartą, bausmę nustatytina atlikti atviroje kolonijoje.

A. M. nuo 2017 m. rugpjūčio 20 d. 15.46 val. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. 09.53 val., t. y. dvi paras, taip pat nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. 18.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 21 d. 13.52 val., t. y. dvi paras, taip pat 2017 m. spalio 15 d. 17.14 val. buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 63-65, 115-116, T. 3, b. l. 31-33). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartimi A. M. skirta kardomoji priemonė- suėmimas 15 dienų, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 15 d. (T. 3, b. l. 64-68). Kardomosios priemonės- suėmimo terminas teismo nutartimis buvo tęsiamas (T. 3, b. l. 69-71, 75-77, 83-85, 89-93, 96-100) ir šiuo metu yra pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 13 d., taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. M. laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Taip pat į A. M. skirtiną bausmę įskaitytinas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu įskaitytas A. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas.

Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

J. Š. padarė nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu J. Š. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. S..

Teisiamojo posėdžio metu R. S. parodė, kad jis atleido J. Š., pastarajam pretenzijų neturi ir su šiuo susitaikė.

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

J. Š. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai, ir nuoširdžiai gailisi, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). J. Š. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje su A. M. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Spręsdamas dėl J. Š. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teismas atsižvelgia ir į tai, kad vertingiausias iš R. S. pagrobtas turtas- telefonas R. S. buvo grąžintas, R. S. baudžiamojo proceso metu civilinio ieškinio nereiškė. J. Š. susitaikė su nukentėjusiuoju R. S.. J. Š. nėra teistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, taigi teismas turi pagrindo manyti, kad J. Š. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant visiems BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintiems pagrindams J. Š. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. ir baudžiamoji byla J. Š. nutrauktina.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės- teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Atsižvelgdamas į tai, kad J. Š. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, teismas įsitikinęs, kad BK 71 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas J. Š. galėtų taisomai veikti J. Š., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko J. Š. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- 25 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 941,50 eurų dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Ikiteisminio tyrimo metu J. Š. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (T. 3, b. 1. 164), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu A. M. skirta kardomoji priemonė- suėmimas, kurios terminas nustatytas iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. M. pareiškė 240,96 eurų dydžio civilinį ieškinį (T. 1, b. l. 103-104), kurį vėliau jis atsiėmė, taigi V. P. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Apklausos metu R. Ž. nurodė, kad nusikalstamais veiksmais jam padaryta 560 eurų turtinė žala (T. 2, b. l. 88-89). 2017 m. rugsėjo 11 d. R. Ž. buvo pripažintas civiliniu ieškovu (T. 2, b. l. 90). Teismas pažymi, kad civilinis ieškinys turi atitikti formos ir turinio reikalavimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111, 135 straipsniuose, tuo tarpu R. Ž. teiginys, nurodytas jo apklausos metu, apie jam padarytą turtinę žalą negali būti laikomas civiliniu ieškiniu, kadangi neatitinka nei formos, nei turinio reikalavimų, dėl ko ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepagrįstai R. Ž. pripažino civiliniu ieškovu. Teismui pateiktoje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. Ž. dėl fizinių ar psichinių trūkumų baudžiamojo proceso metu negalėjo tinkamai ginti savo teisėtų interesų pareikšdamas teisės aktų nustatytos formos ir turinio civilinį ieškinį, teismas aip pat neturi duomenų apie tai, kad R. Ž. dėl fizinių ar psichinių trūkumų negali tinkamai ginti savo teisėtų interesų pareikšdamas teisės aktų nustatytos formos ir turinio civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 64¹, 66, 71 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalimi, 139 straipsniu, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 1, 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3, 4 dalimis,

nusprendžia:

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (Vygando P. M. turto grobimas), ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje (R. Ž. turto grobimas), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Pripažinti A. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios- vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (Vygando P. M. turto grobimas), taip pat dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą, taip pat dalį- tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą (R. Ž. turto grobimas), taip pat tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, bei tris mėnesius laisvės atėmimo bausmės, A. M. skirtos už nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą ir A. M. skirti subendrintą dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

A. M. skirtos dvejų metų ir devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- vienuolika mėnesių ir A. M. skirti galutinę vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Šiuo nuosprendžiu A. M. skirtą vienerių metų ir dešimties mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu A. M. skirta trejų metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- trejų metų laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį- vienerius metus šiuo nuosprendžiu A. M. skirtos laisvės atėmimo bausmės ir A. M. skirti galutinę subendrintą keturių metų laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti atviroje kolonijoje.

Į A. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam ir suimtam išbūtą laiką, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu įskaitytą A. M. laikinai sulaikytam išbūtą laiką.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. M. skirtą kardomąją priemonę- suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Vygando P. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

J. Š., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. ir baudžiamąją bylą J. Š. nutraukti.

Skirti J. Š. baudžiamojo poveikio priemonę- 25 MGL, t. y. 941,50 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

J. Š. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti J. Š., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.