Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėjas Ričardas Juodis, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam A. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Komisijos nutarime nurodyta aplinkybė, kad nuteistasis 2026 m. birželio 26 d. bus atlikęs puse paskirtos laisvės atėmimo bausmės, su intensyvios priežiūros taikymu sutinka, patvirtina, jog egzistuoja formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Kartu, atsižvelgiant į bylos medžiagą ir į komisijos nutarimą, sutiktina ir su tuo, jog nuteistojo elgesyje šiuo metu jau formaliai egzistuoja ir materialusis pagrindas, lygtinio paleidimo taikymui, tai yra jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Tačiau, kaip jau aukščiau aptarta šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus ir vienareikšmiškai įpareigojantis teismą vertinti, kad lygtinis paleidimas jau yra pagrįstas, kadangi nuteistojo elgesys turi būti įvertintas viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu.

Socialinio tyrimo išvada patvirtina, jog nors pagal „OASys“ metodiką A. B. nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantis dinaminis kriminogeninis veiksnys (piktnaudžiavimas alkoholiu), veiksnys nustatytas atsižvelgiant į nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Vis dar egzistuojantis kriminogeninis veiksnys ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojamas, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, dėl galimo lygtinio paleidimo. Taip pat baudžiamojoje byloje nuteistajam priteista padengti nukentėjusių asmenų ir suinteresuotų asmenų civilinius ieškinius, iš kurių dalį ieškinių nuteistasis atlygino, šiai dienai likusi skolos suma 2680,53 Eur. Vertinimo metu nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai (gyvenimo sąlygos, išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, ryšiai). Pažymėtina, kad ir nusikaltimo padarymo metu nuteistasis turėjo šeimą, su jais palaikė šiltus santykius, be to nuteistasis turėjo darbą, dalį laiko prieš bausmės struktūruotoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tačiau šios aplinkybės nuteistojo nuo nusikalstamos veikos nesulaikė, todėl nustatyti apsauginiai kriminogeniniai veiksniai nelaikytini itin išimtinai nuteistąjį sulaikantys nuo pakartotinio nusikalstamumo. Nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tai yra nuteistasis tęsia darbinę veiklą, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo 2024 m. liepos 10 d. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, dalyvauja įvairaus pobūdžio pozityvaus užimtumo priemonėse, elgiasi motyvuotai, tačiau konstatuotina, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi būtent taip kaip privalo elgtis bet kuris laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Minėtinos aplinkybės negali būti laikomos išskirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimą taikyti asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

2022 m. balandžio 27 d. nuteistasis atvyko į laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietą. 2022 m. gegužės 5 d. buvo paskirtas į pusiau atviro tipo paprastąją grupę. 2022 m. lapkričio 28 d. perkeltas iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Nuo 2024 m. liepos 10 d. iš pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietos perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą Kauno kalėjimo pusiaukelės namus. Pažymėtina, kad teigiamas nuteistojo elgesio pokytis jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kadangi nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje – pusiaukelės namuose, kas neabejotinai turėtų būti paskata nuteistajam koreguoti savo nusikalstamą elgesį išimtinai teigiama linkme. Tuo tarpu tik ilgalaikis, nuoseklus ir teigiamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje, gali sudaryti pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, nustatant visas sąlygas lygtinio paleidimo taikymui.

Pažymėtina, jog A. B. atlieka laisvės atėmimo bausmę už sunkaus ir nesunkaus nusikaltimų padarymą, dėl to svarbu atsižvelgti į visuomenės interesą, jog nusikalstama veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Tokiu būdu teismas negali spręsti, kad nuteistasis pataisos proceso metu, jau yra tiek pakoregavęs savo nusikalstamą elgesį, kad paleistas lygtinai laikysis įstatymų ir nebenusikals. Pažymėtina, jog be formalių pagrindų, svarbiausias veiksnys – tai nekeliantis abejonių manymas, kad nuteistasis savo atitinkamu ir teigiamu elgesiu įrodė, jog jis padarė išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų, akivaizdžiai sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, o paleistas lygtinai nenusikals ir laikysis įstatymų, ir jis gali būti integruotas į visuomenę.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu atkreipti dėmesį ir į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir sunkumą. Nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pavojingumas neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę, taip pat kokia bausmės dalis neatlikta, šiuo atveju nuteistojo neatliktos bausmės dalis yra daugiau nei puse paskirtos bausmės. Tiek neatliktos bausmės dydis, tiek padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pobūdis negali būti visiškai sumenkinami. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privalu atsižvelgti. Nuteistojo neatliktos bausmės dalis, kai nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikaltimus keliančius didelį pavojų visuomenei, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietoje jau yra baigtas.

Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, A. B. neatliktos bausmės dalis, įvertinus ją aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti. Atkreiptinas dėmesys, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. B. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, todėl nuteistojo elgesys privalo būti koreguojamas teigiama linkme, tai darant struktūruotoje aplinkoje, siekiant eliminuoti vis dar egzistuojančias problemines sritis iš nuteistojo elgesio.

Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, kad nors nuteistojo A. B. elgesyje stebima pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra išimtinės, kadangi nuteistąjį teigiamai apibūdinantys duomenys laikytini savaime suprantamais dėl visiems bausmę atliekantiems asmenims keliamo tikslo – teigiamų pokyčių elgesyje. Nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės taip pat teismui nėra abejonių nekeliančios dėl nuteistojo elgesio teigiamos korekcijos. A. B. nepasižymi išskirtiniu pozityvumu, kuris leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis jau yra pasiruošęs toliau būti taisomas nestruktūruotoje aplinkoje, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.