- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-04-11
- Bylos Nr.
- AN2-169-574/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00174-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Mačionytė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgalioto asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena dėl nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, S. B. (S. B.) nutraukta, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje už tai, kad jis, būdamas mažosios bendrijos „N.“ (toliau tekste Bendrija), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovu bei esant darbo sutarties požymiams, leido dirbti nuo 2017-06-21 iki 2017-07-28 D. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), bei leido dirbti nuo 2017-06-18 iki 2017-07-28 R. M. (R. M.), gimusiam (duomenys neskelbtini), nesudaręs rašytinių darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste VSDFV) teritoriniam skyriui apie minėtų asmenų priėmimą į darbą, taip pažeidė tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną dėl nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, S. B. nutraukė, nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.
Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgaliotas asmuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą pripažįstant S. B. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti sankcijos vidurkio dydžio baudą, t.y. 3 000 Eur baudą.
Nurodo, kad teismas nutarė, jog S. B. nėra tinkamas subjektas, kadangi MB „N.“ organas yra mažosios bendrijos narių susirinkimas, kuris turi teisę spręsti dėl darbuotojų reikalingumo.
Teismas netinkamai vertino ir pritaikė Mažųjų bendrijų įstatymo bei MB „N.“ steigimo sutarties nuostatas bei neatsižvelgė į galiojančius teisės aktų reikalavimus, todėl priėmė neteisingą nutarimą.
S. B. bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir jo atstovas pažeidimą pripažino, bei nurodė, kad pažeidimas buvo padarytas dėl jauno pažeidėjo amžiaus bei neišmanymo, kadangi žinių kaip pradėti ir vykdyti verslą neturėjo.
Mažosios bendrijos įkūrimo iniciatorius buvo S. B., įmonė registruota jo gyvenamosios vietos adresu, kaip atstovas atstovauti mažąją bendriją Juridinių asmenų registre įraše nurodomas taip pat S. B..
Skundžiamame nutarime teismas klaidingai nurodo Steigimo sutarties III skyrių kaip turintį reikšmės bylai, kadangi šis skyrius tik nurodo asmenį, kuris yra atsakingas už veiksmus ir sandorius mažosios bendrijos steigimo metu, o mažosios bendrijos atstovo teisės ir pareigos apibrėžtos Steigimo sutarties V skyriuje. Šio skyriaus 8 punktas nurodo, kad MB „N.“ atstovas yra S. B., kuris vadovaujantis 9.1 punktu atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas. 9.2 punktas nurodo, kad atstovas šaukia mažosios bendrijos narių susirinkimus, pateikia informaciją ir dokumentus mažosios bendrijos narių susirinkimui, išskyrus atvejus, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas nusprendžia, kad šios pareigos priskiriamos kitam mažosios bendrijos nariui ir savo sprendimu nurodo šį narį.
S. B. būdamas pakankamai rūpestingas bei matydamas darbuotojų poreikį privalėjo sušaukti bendrijos narių susirinkimą bei aptarti atsiradusį darbuotojų poreikį. Apie įmonėje atsiradusius darbuotojus žinojo abu MB „N.“ nariai, nes nelegaliai dirbę D. J. ir R. M. darbo metu darbiniais reikalais bendravo ir su S. B. ir S. R..
S. B. MB „N.“ vardu pasirašinėdavo sutartis su kitais juridiniais asmenimis, šiuos veiksmus atliko nesušaukęs narių susirinkimo. Abu Bendrovės nariai apie šiuos sandorius žinojo ir jiems neprieštaravo. Šiuos veiksmus galima traktuoti kaip mažosios bendrijos narių susirinkimo pritarimą S. B. atliktiems veiksmams, kadangi kaip paliudijo pats S. B., jis patirties ir žinių kaip vykdyti juridinių asmenų veiklą neturi, todėl ir nežinojo, kad šiems veiksmams reikalingas oficialus ir raštiškas narių susirinkimo pritarimas. Be to, byloje esančiame 2018 m. sausio 5 d. įvykusio bendrijos narių susirinkimo pasirašytame protokole S. B. vadinamas vadovu.
Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, kad pažeidimai nelegalaus darbo bylose, gali būti padaromi tiek veikimu, tiek ir neveikimu, t.y. nerūpestingai atliekant savo pareigas ir nesiimant jokių priemonių ir galimybių tokiems pažeidimams išvengti. Nagrinėjamu atveju nelegaliai dirbę asmenys yra raštu kreipęsi į S. B. dėl darbo sutarties sudarymo, tačiau S. B. piktybiškai to nedarė, nuolat nukeldamas darbo sutarties sudarymo terminus.
Praktikoje neretai įmonės de jure vadovas nėra paskirtas arba, esant paskirtam vadovui jo funkcijas atlieka kitas asmuo, todėl pripažįstama, kad tokiais atvejais faktiniam vadovui taip pat gali kilti civilinė atsakomybė už įstatymuose nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą. Pripažinus, kad teisės aktų nustatyta tvarka vadovu nepaskirtas asmuo sistemingai atliko funkcijas, kurias paprastai atlieka vadovas, jo atsakomybė už neteisėtais veiksmais įmonei padarytą žalą taikoma kaip de jure vadovui (LAT 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013).
Administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas ne MB „N.“ kaip juridiniam asmeniui, bet S. B. kaip fiziniam asmeniui, nes būtent su juo nelegaliai dirbę asmenys tarėsi dėl darbo sąlygų, bei paklusdavo jo nurodymams, todėl laikyti S. B. netinkamu subjektu nėra jokio pagrindo.
Nepripažinus S. B. kaltu padarius jam inkriminuojamą administracinį pažeidimą, nelegaliai dirbę asmenys netenka galimybės atgauti savo sąžiningai ir teisėtai uždirbto atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą S. B. atstovas advokatas V. V. Martišius prašo palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimą nepakeistu, apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. B. atsakomybės klausimą, vadovavosi MBĮ 21 straipsnio 7 dalies 1-2 punktais, kurie yra analogiški Steigimo sutarties 9.1 ir 9.2 punktams. Nei nurodytos, nei kitos Bendrijos atstovo teisės ir/ar pareigos, nepaisant to, ar jos kildinamos iš Bendrijos Steigimo sutarties, Nuostatų, ar iš MBĮ, nenumato S. B. atsakomybės nagrinėjamoje byloje. S. B. niekada neužėmė Bendrijos vadovo pareigų ir neturėjo vadovo įgaliojimų, nes vadovo kaip juridinio asmens organo Bendrijoje iš viso nebuvo. Skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis šioje byloje negali būti taikoma, nes bylų ratio decidendi iš esmės skiriasi. Esminis skirtumas yra tai, kad nurodytoje byloje sprendžiami civilinės atsakomybės klausimai, be to, joje nagrinėta situacija, kurioje dalyvavo kitos teisinės formos juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė. LR akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nurodyta, kad būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Akcinių bendrovių ir mažosios bendrijos valdymo tvarka yra iš esmės skirtinga. Bendrijoje darbo sutarčių sudarymui išimtinė kompetencija yra suteikta Bendrijos narių susirinkimui, o ne jos atstovui. Nesutikrina, kad S. B. turėjo pareigą šaukti narių susirinkimą, nes mažosios bendrijos atstovas, nors ir turėjo teisę sušaukti bendrijos narių susirinkimą, tačiau nei teisės aktai, nei MB „N.“ steigimo dokumentai šiuo atveju nenumatė jam tokios pareigos. MBĮ 13 straipsnyje išdėstyta mažosios bendrijos narių susirinkimo išimtinė kompetencija, ir pagal šio straipsnio 1 dalies 7 punktą mažosios bendrijos narių susirinkimas turi išimtinę teisę spręsti, ar mažajai bendrijai reikalingi darbuotojai, nustatyti mažosios bendrijos struktūrą, etatų sąrašą ir darbuotojams mokamų atlyginimų dydžius. Kadangi pagal MBĮ ir Bendrijos steigimo dokumentus S. B. nebuvo nei MB organas, nei administracijos pareigūnas, jis nėra darbdavio darbo teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus įgalioto asmens apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną valandą iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.
Administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad tarp MB „N.“ ir D. J. bei R. M. darbo sutartis sudaryta nebuvo, apie jų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui nepranešta. Iš D. J. ir R. M. paaiškinimų matyti, kad jie MB „N.“ dirbo vairuotojais laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. liepos 28 d. (b.l. 3-4, 5, 6). Šios aplinkybės byloje neginčijamos, tačiau keliamas klausimas ar S. B. yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, subjektas.
Iš bylos duomenų matyti, jog mažosios bendrijos įkūrimo iniciatorius buvo S. B., įmonė „N.“ registruota S. B. gyvenamosios vietos adresu. Iš registrų centro išrašo matyti, jog S. B. yra nurodytas kaip kontaktinis asmuo ir pateikti jo mobilaus telefono numeris bei elektroninio pašto adresas (b.l. 13). Juridinių asmenų registre bendrijos atstovu taip pat nurodytas S. B.. Šį faktą patvirtina ir byloje esantys MB „N.“ steigimo sutartis (b.l. 70-71), MB „N.“ (b.l. 72-76) bei MB „N.“ bendrijos narių susirinkimo protokolas. Minėto susirinkimo protokolo prieraše S. B. įvardijamas MB „N.“ vadovu (b.l. 85).
Iš byloje esančios automobilio „Toyota Prius“ v.n. (duomenys neskelbtini) nuomos sutarties matyti, kad nuomininku įrašyta MB „N.“, sutartyje pasirašė S. B., taip pat nurodytas jo mobilaus telefono numeris (b.l. 16). Šiuos veiksmus S. B. atliko taip pat nesušaukęs narių susirinkimo.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, jog mažosios bendrijos atstovo teisės ir pareigos yra aiškiai apibrėžtos būtent MB „N.“ steigimo sutarties V skyriuje, kurio 8 punkte nurodoma, kad MB „N.“ atstovas yra S. B., kuris vadovaujantis 9.1 punktu atstovauja mažajai bendrijai, kai mažoji bendrija turi santykių su fiziniais ir juridiniais asmenimis, sudaro sandorius, dėl kurių sudarymo sprendimus yra priėmęs mažosios bendrijos narių susirinkimas. 9.2 punktas nurodo, kad atstovas šaukia mažosios bendrijos narių susirinkimus, pateikia informaciją ir dokumentus mažosios bendrijos narių susirinkimui, išskyrus atvejus, kai mažosios bendrijos narių susirinkimas nusprendžia, kad šios pareigos priskiriamos kitam mažosios bendrijos nariui ir savo sprendimu nurodo šį narį. Kaip matyti iš aukščiau aptartų duomenų, S. B. MB „N.“ vardu pasirašinėdavo sutartis su kitais juridiniais asmenimis ir, kaip tvirtina bylos medžiaga, šiuos veiksmus atliko nesušaukęs narių susirinkimo. Abu Bendrovės nariai apie S. B. bendrovės vardu sudaromus sandorius žinojo ir jiems neprieštaravo. Kaip parodė pats S. B., jis patirties ir žinių kaip vykdyti juridinių asmenų veiklą neturi, todėl ir nežinojo, kad šiems veiksmams reikalingas oficialus ir raštiškas narių susirinkimo pritarimas.
Įmonių, kurių teisinė forma yra mažoji bendrija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymą, pabaigą ir šių įmonių dalyvių (narių) teises ir pareigas nustato Mažųjų bendrijų įstatymas. Minėto įstatymo 2 straipsnio 5 d. nurodyta, kad mažoji bendrija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (toliau – Civilinis kodeksas), šiuo ir kitais įstatymais, kitais teisės aktais, taip pat mažosios bendrijos nuostatais.
Juridinis asmuo, būdamas savarankiškas civilinės teisės subjektas, ūkinėje komercinėje veikloje dalyvauja veikdamas per savo organus. Mažoji bendrija yra ribotos atsakomybės privatusis juridinis asmuo. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 12 straipsnio. 1 d. nurodyta, kad mažosios bendrijos organai turi būti nurodyti mažosios bendrijos nuostatuose. Minėto įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad Mažosios bendrijos organai gali būti 1) tik mažosios bendrijos narių susirinkimas. Tokiu atveju mažosios bendrijos narių susirinkimas yra kartu ir mažosios bendrijos valdymo organas; 2) mažosios bendrijos narių susirinkimas ir mažosios bendrijos vienasmenis valdymo organas – mažosios bendrijos vadovas. Taigi, mažosios bendrijos organai gali būti sudaromi pasirinktinai, arba tik susirinkimas, kuris kartu atlieka ir vadovo funkcijas, arba susirinkimas kartu su vienasmeniu valdymo organu. Sprendimą dėl mažosios bendrijos vadovo paskyrimo ir atšaukimo, civilinės (paslaugų) sutarties sąlygų ar jos nutraukimo priima mažosios bendrijos narių susirinkimas. Kaip matyti iš bylos duomenų, toks susirinkimas dėl vadovo paskyrimo sušauktas nebuvo.
Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, jog S. B., matydamas darbuotojų poreikį, taip pat privalėjo sušaukti bendrijos narių susirinkimą bei aptarti atsiradusį darbuotojų poreikį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apie įmonėje pradėjusius dirbti darbuotojus žinojo abu MB „N.“ nariai, nes nelegaliai dirbę D. J. ir R. M. darbo metu darbiniais reikalais bendravo ir su S. B. ir su S. R..
Nors byloje nėra bendrovės narių susirinkimo sprendimo skirti S. B. MB „N.“ vadovu, tačiau byloje nustatyta, kad būtent S. B. faktiškai ėjo šias pareigas. Kaip matyti iš byloje esančių S. B. rašytinių paaiškinimų, jis pats save įvardija MB „N.“ vadovu (5, 6). Administracinio nusižengimo byloje esantys susirašinėjimai bei susirašinėjimo vertimas patvirtina, jog MB „N.“ nelegaliai dirbę asmenys dėl darbo sąlygų, apmokėjimo tarėsi būtent su S. B.. Tuo pačiu pažymėtina, jog iš susirašinėjimo tekstų, matyti, jog laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 18 d. iki 2017 m. liepos 28 d. nelegaliai dirbę asmenys – D. J. ir R. M. paklusdavo S. B. nurodymams. Be to, susirašinėjimų tekstai patvirtina ir tai, jog dėl darbo sutarties sudarymo asmenys kreipėsi taip pat į S. B. (b.l. 18-48, 49-50). Antai, kaip matyti iš susirašinėjimo, asmuo klausia S. B., kada reikės pasirašyti darbo sutartį, į ką S. B. atrašo: „o tau reikia?“ (b.l. 20). Taigi, nelegaliai dirbę asmenys yra ne kartą kreipėsi į S. B. dėl darbo sutarties sudarymo, tačiau pastarasis nuolat atidėdavo darbo sutarties sudarymo terminus. Pažeidimai nelegalaus darbo bylose gali būti padaromi tiek veikimu, tiek neveikimu, t.y. nerūpestingai atliekant savo pareigas ir nesiimant jokių priemonių tokiems pažeidimams išvengti. Nelegaliai dirbę asmenys dėl įdarbinimo, darbo sąlygų tarėsi būtent su S. B., taip pat dirbdami, vykdė jo nurodymus.
Pritartina skundo argumentams, jog sprendžiant, kad S. B. nėra teisės pažeidimo subjektas, nesąžiningiems asmenims būtų sudaromos sąlygos nešaukiant susirinkimų ar neskiriant oficialaus vadovo, atlikti įvairius veiksmus, taip išvengiant atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Esant išdėstytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas laiko įrodytu, kad, nagrinėjamu atveju, darbo sutartis su D. J. ir R. M. sudaryta nebuvo, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka apie asmens įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui. Tokiu būdu, S. B., kaip MB „N.“ faktiniam vadovui buvo pagrįstai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą
Motyvuojamoji dalis
Dėl nuobaudos skyrimo
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Visais atvejais nelegalus darbas sukelia neigiamas pasekmes tiek dirbančiajam, tiek valstybei. Nelegalus darbas pažeidžia konstitucines žmogaus teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Ligos ar nelaimingo atsitikimo darbe atveju nelegaliai dirbantys darbuotojai paliekami be socialinių garantijų. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas nelegalų darbą vertina kaip pavojingą nusižengimą, už kurį numatyta pakankamai griežta atsakomybė.
Skirdamas administracinę nuobaudą, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su dviejų asmenų darbo ir socialinėmis teisėmis, truko virš mėnesio. S. B. dirba (b.l. 55), studijuoja (b.l. 56), neteistas, administracine tvarka nebaustas, pažeidimą padarė būdamas 19 metų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme S. B. savo kaltę pripažino ir gailisi, todėl yra pagrindas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 d. 1 punkte. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo vertinimu, pats administracinio nusižengimo bylos procesas S. B. turėjo pakankamą poveikį, leido kritiškai įvertinti savo veiksmus ir bus paskata ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusižengimų.
Taigi, atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, apibūdinančias padaryto pažeidimo pobūdį, S. B. asmenybę, jo amžių, turinę padėtį, teisingumo, protingumo principus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusižengimų) bus pasiekti S. B. paskyrus S. B. minimalią ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą baudą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą.
S. B. (S. B.) pripažinti kaltu, padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti 1000 Eur baudą.
Vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, S. B. paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti 6 (šeši) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo 2018 m. balandžio 11 d., įpareigojant S. B. kiekvieną mėnesį mokėti po 166,66 (vienas šimtas šešiasdešimt šeši Eur, 66 ct) iki visiško baudos įvykdymo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodant įmokos kodą – 1001 bei nusižengimo identifikacinį kodą ROIK, kuris yra: 17064780418. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti nuobaudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka.
Nutarimas neskundžiamas.